ILIRIADA PORTAL


Join the forum, it's quick and easy

ILIRIADA PORTAL
ILIRIADA PORTAL
Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

Realpolitika e Ibrahim Rugovės

Shko poshtė

04062008

Mesazh 

Realpolitika e Ibrahim Rugovės Empty Realpolitika e Ibrahim Rugovės




Analizė politike - historike


Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 1 )


· Ai qė e kėrkon shpėtimin e jetės me indiferencė ndaj jetės sė tė tjerėve, nuk do ta jetojė me nder!” ( Mr.Ukshin Hoti )
http://pashtriku.beepworld.de/files/Ukshinhoti/ku_eshte_ukshin_hoti_nga_16.5.99.jpg


Shkruan: Sheradin BERISHA / 02. 05. 2008
http://www.beepworld.de/memberdateien/members/pashtriku/shera1.jpg


* * *


Nė vend tė hyrjes


A ishte Ibrahim Rugova: „Gandi i Kosovės“,“i pathyeshėm

pėrballė regjimit serb…“ , “profet i shqiptarėve“,

“Skėnderbe i dytė“, …?!



Mė 21 janar 2008, u bėn dy vjet qė kur ndėrroi jetė Ibrahim Rugova. Nė kuadėr tė kėtij pėrvjetori me moton: "Dita pėrkujtimore pėr Presidentin Rugova", kryetari Fatmir Sejdiu, nėn patronazhin e tė cilit janė zhvilluar tė gjitha aktivitetet pėrkujtimore, gjatė homazheve (sė bashku me kryeministrin Hashim Thaēi) te varri i tij, para gazetarėve Rugovėn e cilėsoi si njė ndėr figurat mė tė ndritshme tė vendit tonė. "Kemi ardhur kėtu pėr tė bėrė nderimin e merituar pėr presidentin historik tė Kosovės, Ibrahim Rugovėn, pėr personalitetin qė i dha vulė kohės qė jetoj dhe qė llogaritet themeltar i shtetit tė pavarur tė Kosovės, qė ishte nga personalitetet e fuqishme tė historisė sonė dhe tė tashmes dhe pėr tė ardhmen tonė" - ka thanė Sejdiu. Fatmir Sejdiu edhe nė nė fjalimin e tij tė lexuar nė tubimin pėrkujtimor qė u mbajt nė Teatrin Kombėtar, Ibrahim Rugovėn i cilėsoi si: „Burrin mė tė madh tė Kosovės“, se „ka qenė dhe mbetet Zoti i kėsaj Shtėpie“, „…Ati i Kombit tonė, do tė mbetet fryma e kėtij vendi“, „Ibrahim Rugova e nxori Kosovėn prej kaosit nė organizim, me rend tė brendshėm demokratik“, „udhėheqės popullor“, „Ai nuk u dorėzua kurrė, para asnjė sprove, veē vdekjes…“, „ėshtė udhėheqės sui generis nė Evropė“, dhe krejt nė fund Sejdiu theksoi fuqishėm se „Ibrahim Rugova ėshtė heroi i Kosovės“.


( Foto: Fatmir Sejdiu dhe Hashim Thaēi te varri i Ibrahim Rugovės kėtu )
http://www.president-ksgov.net/img/images/content/gallery/21_1_2008_Sejdiu_ditet_galery.JPG


Ndėrkaq, kryeministri Hashim Thaēi, pas homazheve tė bėra te varri i Rugovės (mė 21 janar) thekson, se: „Kosova po ndėrton traditėn e respektimit tė bartėsve tė institucioneve tė vendit. Ėshtė vlerėsim pėr punėn nė vazhdimėsi tė presidentit Rugova pėr realitetet qė ka kaluar Kosova andaj ne do tė vazhdojmė pėrkushtimet tona pėr tė pėrmbyllur procesin pėr shtet tė pavarur dhe demokratik tė bashkuar si politikė, institucione dhe si popull".


Mė 24 shkurt 2008 ( vetėm njė javė pash shpalljes sė pavarėsisė) Hashim Thaēi, sėrish e viziton varrin e Ibrahim Rugovės, dhe me kėtė rast para gazetarėve, ėshtė shprehur: ”Me rastin e pavarėsisė kam bėrė nderim shtetėror pėr personalitetin e ish-presidentit Rugova, pėr angazhimet nė kontinuitet nė procesin e pavarėsimit dhe demokratizimit tė vendit”. Thaēi pastaj ka theksuar se njė pjesė tė kėtyre angazhimeve i ka bėrė bashkė me Rugovėn, nė procesin e para Rambujesė dhe pas ardhjes sė administratės ndėrkombėtare nė Kosovė.”( Gazeta Express, E hėnė 25.02.2008, fq.5).
http://pashtriku.beepworld.de/files/Rugova_2008/Foto/dogovori_rugova_millosh.1.9.96.jpg


Zhvillimet politike gjatė viteve 1990-1999…, dėshmojnė se Hashim Thaēi si pjestar i UĒK-sė as para Konferencės sė Rambujesė, as gjatė dhe pas mbajtjes sė kėsaj konference, deri nė vitin 2004, nuk ka pas kurrfarė bashkėpunimi tė mirėfillt me Ibrahim Rugovėn. Pėrkundrazi Ibrahim Rugova e ka sfiduar nė mėnyra tė ndryshme Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės, madje Ibrahim Rugova e ka mohuar dhe s“ka marrė pjesė nė Qeverinė e Pėrkohshme tė Kosovės tė kryesuar nga Hashimi, e cila ka dal si produkt i marrėveshjes sė pėrbashkėt nė Rambuje, mė 23 shkurt 1999 etj.etj ( Lexo kėtu: Marrėveshjen e Rambujesė pėr formimin e Qeverisė)
http://www.beepworld.de/memberdateien/members/pashtriku/Fotorugova/pjesa4/marreveshjauckldk....jpg


Prandaj, Hashimi para varrit tė Ibrahimit duket se ka gėnjyer, dhe gėnjeshtrat nuk mund tė merren si fakte historike, ato janė dhe mbeten vetėm si gėnjeshtra!


* * *


Ashtu sikurse kėtė vit (2008) edhe nė vitin 2006 kur vdiē Ibrahim Rugova (21 - 26 janar 2006), por, edhe me rastin e njė vjetorit (21.01.2007) tė vdekjes sė tij, gjatė tubimeve pėrkujtimore u thanė nė mėnyrė rituale fjalėt mė tė pėrzgjedhura pėr figurėn e tij.


- U tha se Ibrahim Rugova ishte „udhėheqės trim e i guximshėm...” ,ndėrsa mbahet nė mend, si politikan, qė mbillte frikė e defetizėm nė popull, me deklaratat e ēuditshme, se : “ Serbia ėshtė e fortė...”, ”se nuk mund tė luftohet me Serbinė..”, ”se pėr 24 orė na bėnė rrafsh me tokė...”, ”se , do tė mund tė na shkatėrronin tė gjithėve si popull...“ etj

- U tha se Ibrahim Rugova ishte “Gandi i Ballkanit”, “Gandi i Kosovės“…, ndėrsa veprimet e tija politike s“kishin asgjė tė pėrbashkėt me rezistencėn gandiste. Derisa Gandi ka bėrė rezistencė aktive e sakrifikuese duke e sfiduar regjimin kolonialist anglez nė ēdo fushė tė jetės, me bojkotimin e ēdo gjėje qė ishte angleze, nga produktet ushqimore deri te dokumentet e lėshuara nga ky regjim, „Gandi i Kosovės“ nuk lėvizte nga vendi pėr ta kundėrshtuar regjimin gjakatar serb. Madje, edhe kur organizonin tė tjerėt protesta( studentėt, sindikalistėt…) kundėr regjimit, Rugova i pengonte nė forma tė ndryshme ato. Ibrahim Rugova duke i ikur pėrballjes me regjimin serb, pėlqente rezistencėn pasive, krejt pasive (vetėm me fjalė gjatė konferencave tė tė premteve me gazetarė), pra pėlqente mosveprimin aktiv. Duke qenė i tillė ai s“i bojkotonte produktet serbe, madje ai s“i bojkotonte as dokumentet e regjimit serb, sepse tė gjitha udhėtimet, me karakter „kombėtar“ jashtė vendit i bėnte me pasaportėn serbe. Bile kur i dilte afati shkonte vet nė sportelet e UDB-sė pėr ta vazhduar kėtė dokument udhėtimi. (Pėr kėtė fakt lexo mė tepėr te libri „Pa protokoll“ Bisedė me Adnan Merovcin, „Zėri“, Prishtinė 2003 , faqe.37. Adnan Merovci pėr dhjetė vjet rresht ishte shef i sigurimit dhe i prokollit i kryetarit Ibrahim Rugova .

- U tha se Ibrahim Rugova ishte “politikan qė kultivonte unitetin…“, ndėrsa veprimet e tija politike dėshmonin nė vazhdimėsi tė kundėrtėn e unitetit. Rugova, deri nė shtator 2005 kur kumtoi se vuante nga kanceri nė mushkėri, nuk mbahej mend se ka mbajtur ndonjė takim gjithėpėrfshirės me lidershipin politikė e institucional shqiptar, pėr ta kultivuar kėtė unitet, ndėrsa njihej si prijės autokrat, duke mos i pėrfillur kėshillat e politikanėve tjerė shqiptarė. Pėr mė keq, edhe kur ftohej nė ndonjė takim me karakter uniteti nga partitė tjera, Ibrahim Rugova nuk merrte pjesė, i bojkotonte dhe i injoronte paturpshėm ato. Derisa ky profil politikani i injoronte kėshtu tė tjerėt, nuk hezitonte tė shkonte nė takime me partitė shqiptare, kur i organizonte UNMIK-u apo zyrat e huaja nė Prishtinė.

- U tha se Ibrahim Rugova ishte “i pathyeshėm pėrballė regjimit serb tė Millosheviqit“, ndėrsa nuk mund tė fshihen nga kujtesa jonė: Marrėveshja pėr arsim Millosheviq-Rugova (01.09.1996), takimet dhe buzėqeshjet e tij me Millosheviqin mė 15 maj 1998 dhe tė gjitha takimet me kėtė kriminel, gjatė muajve prill-maj 1999, tė zhvilluara nė Beograd.

- U tha se Ibrahim Rugova ishte “pararendės i UĒK-sė dhe pasues i saj.”, “luftėtar i denj i lirisė…“..., ndėrsa dihej botėrisht se asnjėherė nuk i kishte zėnė nė gojė tri shkronjat e arta UĒK, dhe luftėtarėt e vėrtet tė lirisė, s“e ka vizituar asnjė familje tė dėshmorėve. Pėr mė tepėr ky „luftėtarė i denj i lirisė“ s“e kishte vizituar asnjėherė Prekazin historik, familjen e jasharajve. Ky njeri qė i thoshte vetes president nuk ishte pėrkulur as njėherė para varrit tė komandantit legjendar Adem Jashari (edhe pse disa herė ka gėnjyer duke thėnė se sė shpejti do tė shkonte nė Prekaz), ndėrsa pėrpara varrit tė Adem Jasharit dhe tė dhjetra varreve tė familjes Jashari shkuan dhe me respekt u pėrkulėn, shumė burrėshtetas, diplomatė dhe ushtarakė tė huaj.

- Nė tė gjitha ato ceremoni pėrkujtimore u tha se Ibrahim Rugova ishte: ”Ndėrtues i strukturave tė qėndrueshme tė shtetit tė Kosovės”, se ishte “Ismail Qemali i Kosovės“, “profet i shqiptarėve“, “Skėnderbe i dytė“, “burrėshtetas i madh dhe arkitet i pavarėsisė sė Kosovės“, “politikan, qė i ndėrroi rrjedhat e historisė“, “…shpėtues i substancės shqiptare nga shkatėrrimi i planifikuar nga regjimi fashist i Beogradit“, “profet i shqiptarėve“, “Engjėll i Kosovės”, “forcė e ndryshimit”, “udhėheqės shpirtėror i njė populli”, “…vigan i pamposhtur…“, “simbol i ndryshimeve nė Ballkan“, “vizionar i rrallė…“, “…mishėrim i aspiratave kombėtare…“…. e pėr mė tepėr u theksua se “Rugova ėshtė pararendės i UĒK-sė dhe pasues i saj” - citat i marrė nga monografia "Presidenti Rugova“, qė u botua me rastin e njė vjetorit tė vdekjes sė Rugovės, nėn pėrkudesjen e mikut tė tij Sabri Hamiti, e shumė e shumė epitete tjera mbersėlėnėse !


Pra, pėr Ibrahim Rugovėn u tha e ēka s“u tha se ishte, edhe pėr ato veti qė kurrė nė jetė, s“i kishte...!


Prandaj, nė vijim nė analizėn time politike-historike, do tė pėrpiqem tė shpėrfaq nė mėnyrė tė argumentuar, realpolitikėn e Ibrahim Rugovės, ndryshe nga ē“kemi lexuar e dėgjuar nga pasardhėsit e tij.


( Vijon )


Edituar pėr herė tė fundit nga fv nė Wed Jun 04, 2008 6:46 pm, edituar 1 herė gjithsej
avatar
ILLYRIA

Numri i postimeve : 1370
Age : 108
Reputation : 1
Points : 24331
Registration date : 29/05/2008

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Share this post on: redditgoogle

Realpolitika e Ibrahim Rugovės :: Komentet

avatar

Mesazh Wed Jun 04, 2008 6:20 pm nga ILLYRIA

Analiza politike - historike


Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 2 )


Pėrmbajtja e lėndės


- Cilės elitė intelektuale i takonte Ibrahim Rugova, nė epokėn e Titos?!

- Shembėlltyra e J.B.Titos nė studimet Ibrahim Rugovės!

- Cila ishte fytyra e vėrtet e Titos nė sytė e shqiptarėve?!

- Sekretari i OTh tė LKJ-sė Ibrahim Rugova - diferencues i intelktualėve qė pėrkrahėn kėrkesėn “Kosova Republikė!”,

- Kush e zgjodhi Ibrahim Rugovėn, Kryetar tė Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės?!


Shkruan: Sheradin BERISHA /03. 05. 2008
http://www.beepworld.de/memberdateien/members/pashtriku/shera1.jpg


Roli politikė-shkencor...i Ibrahim Rugovės, gjatė


periudhės sė regjimit tė Titos!


* * *


Cilės elitė intelektuale i takonte Ibrahim Rugova,

nė epokėn e Titos ?!


Ndonėse parimet themelore tė Lidhjes Komuniste tė Kosovės dhe tė politikės autonomiste nė Kosovė u ndėrtuan mbi bazėn e besnikėrisė ndaj Jugosllavisė socialiste vetėqeverisėse tė Titos, klasa politike shqiptare (nė krye me Fadil Hoxhėn, Xhavit Nimanin dhe Mahmut Bakallin) qė ishte vėnė nė shėrbim tė kėtij regjimi, me kohė ka profilizuar edhe njė Elitė (klasė) intelektualėsh shqiptarė, e cila fillimisht kishte kaluar nėpėr “sita” tė organeve pushtetore tė regjimit, duke dhėnė kėshtu prova lojaliste ndaj doktrinės “titiste - socializmit vetėqeverisės jugosllavė”. Kjo elitė intelektualėsh, ndonėse vepronte nėn ombrellėn e strukturave tė regjimit, i drejtonte dhe i kontrollonte institucionet shkencore, mediat: RTP-nė, gazetat dhe revistat informative – shkencore, shtėpitė botuese etj, me njė fjalė kontrollonte tė gjitha institucionet akademike shqiptare nė Kosovė! Dhe, pikėrisht kėsaj elite intelektuale i takonte edhe Ibrahim Rugova.
http://www.beepworld.de/memberdateien/members/pashtriku/Fotorugova/pjesa1/titomahmutifadili....jpg

( Foto: Josip Brozi me Jovankėn pėr vizitė nė Kosovė, nė vitet e 70-ta )
http://pashtriku.beepworld.de/files/Rugova_2008/Foto/tito_ne_kosove_vitet_70_ta.jpg
http://www.beepworld.de/memberdateien/members/pashtriku/Fotorugova/pjesa1/rugovarini.jpg


Ibrahim Rugova, pėrveēse ishte student i dalluar, ai nė Fakultetin Filozofik u shqua edhe si aktivist i Lidhjes sė Rinisė Socialiste tė Jugosllavisė (LRSJ-sė). Pas njė kohe, kur dėshmoi pėrkushtimin e tij tė madh ndaj politikės sė regjimit komunist, u propozua dhe mė pastaj u pranua si anėtar i Lidhjes Komuniste tė Jugosllavisė - LKJ-sė. Rugova mė 1971 diplomoi nė Fakultetit Filozofik tė Prishtinės nė Degėn e Albanologjisė. Si komunist i devotshėm, atij iu besua detyra redaktorit nė gazetėn studentore “Bota e re” dhe nė revistėn “Dituria” (1971-1972). Qysh nė fillim tė viteve tė 70-ta, z. Rugova u mor edhe me kritikė letrare dhe nė kėtė drejtim ka shkruar disa libra, ku kryevepra e tij ėshtė libri pėr Pjetėr Bogdanin. Nė vitin 1976/77 atij do t“i mundėsohet specializimi nė fushėn e teorisė letrare nė Paris, tek prof. Roland Barthesi. Ibrahim Rugova pėr afro dy dekada rresht, punoi nė Institutin Albanologjik tė Prishtinės si hulumtues i letėrsisė. Pėr njė kohė ka qenė edhe kryeredaktor i revistės "Gjurmime albanologjike", qė e nxirrte ky Institut. Rugova pėrveē punės shkencore, nė Institutė ka pasur edhe njė funksion politik atė tė sekretarit tė LKJ-sė, pėrmes tė cilit ka ushtruar gjegjėsisht ka funksionalizuar politikat programore tė dala nga forumet partiake-shtetėrore tė KQ tė LKJ-sė.


Nė biografinė zyrtare tė Ibrahim Rugovės thuhet se: “Mė 10 janar 1945, komunistėt jugosllavė ia pushkatuan babain e tij, Ukė Rugova dhe gjyshin Rrustė Rugova, qė kishte qenė luftėtar i njohur kundėr ēetave ēetnike qė po depėrtonin gjatė Luftės sė Dytė Botėrore nė krahinėn e Rugovės”. Pėr mėnyrėn se si janė vrarė babai dhe gjyshi i Rugovės kam lexuar shumė versione, por, nuk dua tė merrem fare me to.


Nėse ėshtė i sakt citati zyrtarė lidhur me vrasjen e tyre, atėherė natyrshėm shtrohet pyetja logjike:


- Si ishte e mundur qė Ibrahim Rugova, (tė cilit partizanėt e Titos ia kishin vrarė tė atin dhe gjyshin “si nacionalistė, ballistė…”), qysh nė rininė e tij studentore u bė njė nga aktivistėt mė tė zellshėm tė LRSJ-sė, dhe mė vonė tė pranohet si anėtarė i LKJ-sė, dhe si tillė t“i gėzonte tė gjitha privilegjet politike, intelektuale etj., po nga ky regjim antishqiptar?! Ndėrsa, dihet mirėfilli se mijėra fėmijė, tė atdhetarėve shqiptarė (qė u burgosėn, u vranė e u ekzekutuan pas luftės sė dytė botėrore, nga regjimi i Tito-Rankoviqit), pėrndiqeshin kėmba-kėmbės nga syri e veshi i UDB-sė, dhe familjet e tyre konsideroheshin si armiq tė rrezikshėm tė shtetit jugosllavė ( !!! )…

http://pashtriku.beepworld.de/files/Rugova_2008/Foto/kopjashkrimitterugovespertiton.jpg
Shembėlltyra e J.B.Titos nė studimet e Ibrahim Rugovės!



Ibrahim Rugova krahas punės nė fushėn e kritikės latrare nė Institutin Albanologjik tė Prishtinės, me pėrkushtim ka shkruar edhe studime shkencore-letrare kushtuar shėmbėlltyrės sė Josip B. Titos. Mė 9 e 10 dhjetor tė vitit 1977, kur nė Prishtinė u mbajt simpoziumi me moton: “Tito pėr Kosovėn, Kosova pėr Titon / Tito o Kosovu, Kosovu o Titu”, Ibrahim Rugova mbajti referatin kryesor me titull: “Tito nė letėrsinė shqipe nė Jugosllavi”.( Shiko kopjen e studimit tė Rugovės pėr Titon ) Nė kėtė studim “shkencor”, z. Rugova kryetarin Tito e cilėsonte si njeri “gjenial”, “si simbol i sė Mirės, i heroit, i mėsuesit dhe i edukuesit”, dhe sipas tij ai “gėzon njė unanimitet tė jashtėzakonshėm e tė pėrgjithshėm, jo vetėm brenda, por edhe jashtė vendit (Jugosllavisė), ēfarė e gėzonte vetėm Lenini”.


Sakaq Ibrahim Rugova nė kėtė studim ndėr tė tjera thekson se: “Tito, duke qenė vazhdimisht nė krye tė shoqėrisė sonė, krijoi njė liri tė vėrtetė arti e krijimi nė kuptim tė realizimit tė plotė tė lirisė, ēfarė nuk gjendet nė ndonjė vend tjetėr socialist, e cila ishte e pranishme vetėm nė kohėn e Leninit, kurse te ne kjo u bė parim shoqėror e kulturor”.


Ky studim i Ibrahim Rugovės nė vitin 1979 u botua nė njė libėr voluminoz nė faqet 407 - 410, nė gjuhėn shqipe dhe serbokroate. Ndėrsa pas demonstratave tė pranverės 1981, u botua edhe nė “Zėrin e rinisė” tė 16 e 23 maj 1981 nė faqet 20-21 etj.


Lexo tė plotė studimin e Ibrahm Rugovės:
http://pashtriku.beepworld.de/files/Rugova_2008/ibrahimrugova_titonletrsinshqipenjugosllavi.htm
“Tito nė letėrsinė shqipe nė Jugosllavi”


Cila ishte fytyra e vėrtet e Titos nė sytė e shqiptarėve?!
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/en/f/fd/102.jpg


Ndėrsa Josip Broz Tito, pėr Ibrahim Rugovėn dhe elitėn intelektuale pro-titiste tė cilės i takonte ai, ishte “simbol i sė mirės, i heroit, realizues i plotė i lirisė”..., nuk mund tė thuhet (nė asnjė mėnyrė) se ishte i tillė edhe pėr popullin e pėrvuajtur shqiptar, pėrkundrazi ai ishte pėrdhunues i lirisė dhe i dinjitetit tonė kombėtar.


Pėr tė argumentuar kėtė gjė, po i referohem fakteve historike:


Dihet mirėfilli se pas Luftės sė Dytė Botėrore, populli shqiptar nė Kosovė dhe nė vise tė tjera etnike (qė mbetėn padrejtėsisht jashtė kufijve tė Shqipėrisė londineze), u persekutua nė format mė mizore nga regjimi jugosllav i Titos.


- Tito me shtabin e tij gjakatarė, nga viti 1944 e kėndej, ka pėrndjekur, burgosur, vrarė e ekzekutuar mijėra shqiptarė, tė cilėt nuk u pajtuan me sundimin e Jugosllavisė sė re tė AVNOJ-it dhe si ideal patėn bashkimin kombėtar; ( Shiko foton: Shtabi i Titos gjatė LDB: Bakariq, I.Milutinoviq, E.Kardel, J.B.Tito, A.Rankoviq, S. Vukmanoviq-Tempo, M.Gjilas )

- Sipas tė dhėnave tė atdhetarit Xheladin Hana( i cili mė 15.12.1948 vritet mizorisht nga UDB-a famėkeqe ), rezulton se deri nė vitin 1947 OZN-a dhe forcat pushtuese ushtarake jugosllave tė J.B.Titos, kanė vrarė mizorisht rreth 86.000 shqiptarė, prej tė cilėve 36.000 nė Rrafshin e Kosovės; 23.000 nė Rrafshin e Dukagjinit dhe 27.000 tė tjerė nė trevat etnike shqiptare nė Maqedoni. Gjatė kėsaj periudhe janė kryer 220.000 bastisje nė familjet shqiptare (duke i pėrfshirė kėtu edhe bastisjet e pėrsėritura nė tė njėjtat familje); Pastaj mbi 200.000 shqiptarė kanė kaluar nėpėr duartė e OZN-ės famkeqe si dhe janė zhvilluar tetė operacione me pėrmasa tė gjera ushtarake tė ndihmuar edhe nga OZN-a (mė vonė UDB-a) dhe tė gjitha kėto operacione janė kryer, kundėr shqiptarėve, por jo edhe ndaj serbėve, malazezėve apo maqedonasve.

- Ishte Tito ai qė nė shkurt 1953, nė Split tė Kroacisė, me ministrin e jashtėm turk Fuad Kyprili, nėnshkroi “marrėveshjen gjentelmene” me anė tė sė cilės ripėrtėriu konventėn jugosllave-turke tė vitit 1938, pėr shpėrnguljen e shqiptarėve nė Turqi;

- Ishte Tito ai qė pėr realizimin e kėsaj marrėveshjeje antishqiptare ngarkoi ministrin e brendshėm federativ, famėkeqin Aleksandėr Rankoviē, ku ky i fundit pastaj themeloi njė shtab operativ tė pėrbėrė nga oficerė e udbashė tė sprovuar kundėr shqiptarėve; Dhe ky Shtab i Tito-Rankoviqit duke pėrdorur tė gjitha strukturat shtetėrore(nė nivelė federativė, republikan e krahinor), nė periudhėn 1953-1966 i detyroi me dhunė tė shpėrngulen 452. 371 shqiptarė pėr nė Turqi; Dhe kjo shpėrngulje ėshtė bėrė me kėtė dinamikė:

Mė 1952---------------------------- 37.000 veta

Mė 1953---------------------------- 19.300 “

Mė 1954---------------------------- 17 500 “

Mė 1955---------------------------- 51.000 “

Mė 1956---------------------------- 54.000 “

Mė 1957---------------------------- 57.710 “

Mė 1958---------------------------- 41.300 “

Mė 1959---------------------------- 32.000 “

Mė 1960---------------------------- 27.980 “

Mė 1961---------------------------- 31.600 “

Mė 1962---------------------------- 15.910 “

Mė 1963---------------------------- 25.720 “

Mė 1964---------------------------- 21.530 “

Mė 1965---------------------------- 19.821 “...


Ndėrkaq gjatė kėsaj periudhe kohore me dhunė detyrohen tė shpėrngulen edhe mijėra shqiptarė, kryesisht nga trojet etnike shqiptare nė Mali tė Zi (nga Hoti, Gruda, Plava, Gucia, Vuthaj, Ulqini, Tivari, Triepshi, Shpuza, Kraja etj.) pėr nė SHBA, Kanada, Australi e vende tė tjera tejoqeanike


- Shtabi i Tito-Rankoviqit ishte ai qė nė dimrin e acartė tė vitit 1955/56 shpiku aksionin pėr mbledhjen e armėve, ku gjatė ekspeditave tė policisė / UDB-sė, nė format mė ēnjerėzore i rrahu, u keqtrajtoi e i persekutoi mbi 30 mijė shqiptarė. Nė kėtė operacion kriminal shtetėror UDB-a i mbyti me torturė 103 shqiptarė, ndėrsa 10 mijė tė tjerė u gjymtuan pėr jetė. Dhe ky aksion famėkeq kishte nisur pikėrisht nga fshatrat e trevės sė Rugovės, atje ku kishte lindur dhe kaluar njė pjesė tė rinisė Ibrahim Rugova.

- Tito - ky “simboli i sė mirės” sė Ibrahim Rugovės, ishte ai qė nė periudhėn 1945-1966 burgosi e dėnoi mbi 280 mijė atdhetarė shqiptarė, ndonėse burgosjet e shqiptarėve nuk u ndalėn dot deri nė vitin 1999. Dhe po t“i referohemi tė dhėnave policore jugosllave, del se vetėm gjatė viteve 1979-1991 qenė burgosur e keqtrajtuar rreth 900 mijė shqiptarė, prej tyre 750 mijė nė Kosovė dhe 150 mijė tė tjerė nė Maqedoni, Mal tė Zi, nė Kosovėn Lindore etj. ( ...) ...

- Lexo njė fragment: Ndjekjet, burgosjet dhe persekutimi i shqiptarėve nga regjimi i Titos, gjatė viteve 1948 – 1968
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/8/80/LekaTitoDjido.jpg


Kjo ėshtė fytyra e vėrtetė e Josip Broz Titos, i kėtij simboli “tė sė mirės, i heroit, i mėsuesit dhe i edukuesit ” tė Ibrahim Rugovės...!


Sekretari i OTH tė LKJ-sė Ibrahim Rugova - diferencues

i intelktualėve qė pėrkrahėn kėrkesėn

“Kosova Republikė!”


Ibrahim Rugova, ndonėse ishte anėtar i dalluar i LKJ-sė, me vendim tė KK tė LK tė Kosovės emėrohet sekretar i Organizatės Themelore tė LKJ-sė nė Institutin Albanologjik nė Prishtinė dhe kėtė funksion politik e ushtron deri nė vitin 1987. Pas demonstratave gjithėpopullore tė pranverės sė vitit 1981, z.Ibrahim Rugova duke qenė nė krye tė kėsaj organizate partiake, pa hezitim ėshtė pėrfshirė edhe nė realizimin e “Platformės politike tė Komitetit Qėndror tė LKJ-sė pėr Kosovėn”. Nė kėtė situatė tė jashtėzakonshme nėpėr tė cilėn po kalonte populli shqiptar nė Kosovė, z. Rugova do tė gjendet nė krye tė komisionit pėr diferencimin dhe luftimin e “nacionalizmit dhe separatizmit” shqiptar nė institut, pra tė tė gjithė atyre qė nė njė mėnyrė a tjetėr u solidarizuan me kėrkesėn studentore “Kosova Republikė!” dhe pėr kėtė aktivitet tė tij ka shkruar edhe shtypi i kohės: “Rilindja”, ”Jedinstvo” etj


Kėshtu, ta zėmė, nė gazetėn „Rilindja“ tė datės 30 shtator 1982 nė artikullin me titull „Akademikut dr. Rexhep Qosja iu shqiptua vėrejtja partiake“, Kryetari i komisionit pėr diferencim Ibrahim Rugova nė diskutimin e vetė theksoi se „procesi i diferencimit duhet tė jetė i vazhdueshėm dhe i gjithanshėm, kurse sa i pėrket masės sė propozuar, si anėtar i sekretariatit tė OTH tė LK propozoj qė Rexhep Qosjes t'i shqiptohet masa - vėrejtja partiake, sipas propozimit tė grupit tė punės tė tė dy kryesive, tė cilin e kemi miratuar edhe ne“. (!!!)


Kush e zgjodhi Ibrahim Rugovėn, Kryetar tė Shoqatės sė

Shkrimtarėve tė Kosovės?!


Nė vitin 1988 Ibrahim Rugova nga strukturat pushtetore tė LKJ-sė, emėrohet Kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės (pavarėsisht se shkrimtarėt kishin propozuar qė Anton Pashku tė jetė kryetar i kėsaj shoqate) dhe kėtė funksion e “ushtroi” deri nė vitin 1999, krahas shumė funksioneve tė tjera politike, tė cilat s“ishin aspak funksionale. Ibrahim Rugova nė cilėsinė e Kryetarit tė SHSHK-sė, nė qershor tė vitit 1989, pikėrisht nė kohėn kur po mbahej tubimi famėkeq i Gazimestanit (me rastin e 600 vjetorit tė Betejės sė Kosovės) intervistohet nga gazetarja proserbe Renate Flotao dhe kjo intervistė (qė nė thelb s““kishte tone tė theksuara patriotike) u botua nė revistėn gjermane “Der Spiegel”. Atė vitė Ibrahim Rugova ėshtė intervistuar edhe nga disa gazeta tjera perėndimore, si: “L“Unita”, “Veēer”, “Telex”, “Start” etj., dhe kjo ka bėrė qė ai tė afirmohet nė botė si njė intelektual me botėkuptime liberale.


( Vijon )

Edituar pėr herė tė fundit nga fv nė Wed Jun 04, 2008 6:51 pm, edituar 1 herė gjithsej

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh Wed Jun 04, 2008 6:20 pm nga ILLYRIA

Analiza politike - historike


Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 3 )


Pėrmbajtja e lėndės


- Kush e themeloi Lidhjen Demokratike tė Kosovės?!

- Kush ishin themeluesit e LDK-sė, qė iu shitėn falas UDB-sė?!

- Cili ishte misioni intern i udbashit Jusuf Buxhovi nė Gjermani ?!

- Si e mori nė pyetje Hysen Gegėn, udbashi Jusuf Buxhovi nė ambientet e UDB-sė, nė janar 1981?!...


Shkruan: Sheradin BERISHA / 04. 05. 2008


Kush e themeloi Lidhjen Demokratike tė Kosovės?!


Euforizmi pluralist qė e kishte kapluar ish-Jugosllavinė nė vitin 1989, (pas fillimit tė shpėrbėrjes sė “perandorisė” sovjetike tė quajtur BRSS), pashmangshėm u reflektua edhe nė Kosovė. Dihet mirėfilli se nė vitet 1989/90 Kosova ishte pėrfshirė nė protesta gjithėpopullore pėr tė mbrojtur tė drejtat kombėtare, dhe pikėrisht nė kėtė situatė kur kishte filluar tė luhatet ushtrimi i pushtetit komunist, u themelua Lidhja Demokratike e Kosovės. Pėr tė pėrkujtuar zanafillėn e Lidhjes Demokratike tė Kosovės ndoshta do tė ishte mirė t“i referohemi zėdhėnėses mediale tė LDK-sė - Qendrės pėr Informim tė Kosovės (QIK) e cila ka publikuar historikun e themelimit tė kėsaj partie. Pėr themelimin e LDK-sė, QIK-u shkruan si vijon( Po citoi) :


“Nė shtator dhe tetor tė vitit 1989, njė grup shkrimtarėsh dhe intelektualėsh, nė kohėn e shqetėsimeve mė tė mėdha politike dhe shoqėrore te ne, u pajtua, gati spontanisht, qė tė themelonte njė parti politike, e cila do t'i artikulonte kėrkesat politike tė shqiptarėve dhe do tė bėhej nismėtare e proceseve tė pluralizmit, qė ishin nė nismė nė vendet e bllokut tė atėhershėm socialist. Iniciativa pėr themelimin e njė partie qė do tė pagėzohet Lidhja Demokratike e Kosovės, doli nga shkrimtarėt Jusuf Buxhovi, Ibrahim Berisha, Mehmet Kraja dhe Xhemail Mustafa( tė gjithė gazetarė tė Rilindjes – vėrejtja ime). Pas shumė bisedash, ata angazhuan koordinator tė Kėshillit nismėtar Jusuf Buxhovin, i cili mori pėrsipėr kontaktimin me intelektualėt e tjerė dhe hartimin e programit dhe statutit tė partisė.“ - pėrfundon citati i qik-ut.


· Foto: Jusuf Buxhovi, Koordinatori Kėshillit Nismėtar tė LDK-sė
http://pashtriku.beepworld.de/files/Rugova_2008/Foto/jusuf_buxhovi.jpg

· Foto: Pamja nga Kuvendi themelues i LDK-sė , mė 23.12.1989
http://pashtriku.beepworld.de/files/Rugova_2008/Foto/kuvendi_themelues_i_ldk_89.jpg


Kush ishin themeluesit e LDK-sė, qė iu shitėn falas UDB?!


Nė Kuvendin themelues tė LDK-sė qė u mbajt mė 23 dhjetor 1989, sipas QIK-ut „morėn pjesė 96 veta“, ku shumica prej tyre i takonin elitės intelektuale shqiptare qė deri dje ishin anėtarė tė LKJ-sė dhe njerėz me pozita tė ndryshme si shkencore ashtu edhe politike nė institucionet akademike. Kjo elitė intelektualėsh gjatė viteve tė 70-ta e 80-ta duke qenė pjesė e sistemit politik-institucional, kishte nėn kontroll tė gjitha institucionet shkencore, informative, kulturore, botuese etj., nė Kosovė dhe madje shumica prej tyre ishin bėrė edhe argat tė Shėrbimit Sekret jugosllavė ( UDB-sė).


Pėr tė argumentuar kėtė argatllėk, nė vijim po pėrpiqem t“i vė nė pah disa fakte. Nė vitin 2000 nė Shkup ėshtė botuar libri „Ballė pėr ballė me vdekjen“ i Nafi Ēegranit. Autori i librit nga marsi i vitit 1969 - deri nė vitin 1980 ka punuar nė Sektorin II tė Shėrbimin Sekret tė Sigurimit Shtetėror, pranė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Maqedonisė nė Shkup. Nė kėtė libėr ish-udbashi Ēegrani nė mes tjerash spikatė hapur veprimtarinė e kėtij shėrbimi famėkeq nė hapėsirat shqiptare nė ish-Jugosllavi, dhe i bėnė publike disa nga emrat e „elitės intelektuale“ qė iu „shitėn“ falas kėtij shėrbimi sekret.


· Shiko: Autori dhe ballina e librit „Ballė pėr ballė“
http://pashtriku.beepworld.de/files/Rugova_2008/Foto/cegrani_ballina_e_librit.jpg


Ēegrani nė faqen 129 - 130 tė librit „Ballė pėr ballė me vdekjen“ shkruan (po citoi): „Edhe pas Plenumit tė Brioneve dhe rėnies sė Rankoviqit, vazhdon spiunazhi nė mes shqiptarėve si nė Maqedoni, ashtu edhe nė Kosovė, Mal tė Zi dhe Shqipėri. Gati tė gjitha redaksitė e gazetave dhe tė radiotelevizioneve nė Maqedoni dhe Kosovė shndėrrohen nė qendra rezidente, me tė cilat SDB-ja( UDB-ja – vėrejtja ime) vite me radhė e sinkronizonte veprimtarinė e vet tė errėt kundėr shqiptarėve.“ - pėrfundon citati.


Ndėrkaq z.Ēegrani vijon: "Nė kohėn kur nė SDB tė Kosovės vrisnin e prisnin Mehmet Shoshi, Xhevdet Hamza, Mehmet Maliqi e Selim Brosha, kėtij shėrbimi sekret iu "shitėn" falas edhe shumė gazetarė tė "Rilindjes", si Maksut Shehu, Fadil Bujari, Mehmet Kraja, Sabri Hamiti, Jusuf Buxhovi, ndėrsa nė Televizionin e Prishtinės - Riza Alaj, Fahredin Gunga, Agim Zatriqi, disa tė punėsuar nė Arkivin Historik tė Kosovės etj.“ - pėrfundon citati.


· Lexo: kopjen e tekstit nga libri „Ballė pėr ballė“
http://pashtriku.beepworld.de/files/Rugova_2008/Foto/kopjaelibrittecegranit.jpg


Nafi Ēegrani nė vazhdim thotė se „nė redaksin e emisioneve nė gjuhėn shqipe pranė Televizionit tė Shkupit tregohen mjaftė aktivė Luan Starova dhe Alush Kamberi,…“ dhe „nė radhėt e tyre hynė ndėrkohė edhe majori rezerv Menduh Ajdini, dhėndėr i Meti dhe Nushi Kėrliut *, si edhe dhėndri i tyre Ali Aliu“. (Pėr mė tepėr lexo te libri i N.Ēegranit fq.130).

* Nushi Kėrliu ėshtė njė mik i Ibrahim Rugovės, nė shtėpinė e tė cilit ka ndenjur pėr dhjetė vjet rresht, gjatė shkuarje-ardhjeve tė tij nga Shkupi apo Tirana, pėr nė vendet perėndimore.)

Siē vihet nė dukje nė kėtė shėnim tė ish-udbashit Ēegrani, SDB-sė (UDB-sė), kėtij shėrbimi famėkeq sekret, iu paskan shitur krejt falas Jusuf Buxhovi, Sabri Hamiti * , Mehmet Kraja, Ali Aliu,… tė gjithė kėta anėtarė tė elitės intelektuale tė afėrt me regjimit komunist jugosllavė, e qė nė vitin 1989 ishin “ideatorė” pėr themelimin e Lidhjes Demokratike tė Kosovės !!!

( * Sabri Hamiti aktualisht ėshtė anėtar i Kryesisė sė Kuvendit tė Kosovės, kryetar i Komisionit pėr Punė tė Jashtme dhe anėtar i Komisionit pėr Integrime Evropiane. (Shiko pozitat e Sabri Hamitit Kėtu ) Sabri Hamiti ėshtė mik i gjithanshėm i Ibrahim Rugovės, dhe konsiderohet si njėri mė me ndikim nė LDK.)


Madje, nė kuvendin themelues tė LDK-sė kishte edhe pjestarė tė kėsaj “elite intelektuale” qė nė vitin 1958 denoncuan (nė UDB) aktivitetin patriotik tė Adem Demaēit, siē ishin Zekeria Cana, Ali Aliu etj., dhe nga dėshmitė e tyre, mė 17 mars tė vitit 1959 baci Adem u dėnua me 5 vjet burg tė rėndė.


· Lexo shkrimin: Kush ishin denoncuesit e Adem Demaēit nė UDB, nė vitin 1958-59?! Pėr mė tepėr lexoni librin “Dosja Demaēi”, Prishtinė 2003, faqe 54-55)
http://www.assembly-kosova.org/?krye=deputet&depid=554&lang=al

Cili ishte misioni intern i udbashit Jusuf Buxhovi
http://www.beepworld.de/members/pashtriku/denoncuesit.htm

nė Gjermani ?!
http://www.beepworld.de/members/pashtriku/denoncuesit.htm
http://www.beepworld.de/memberdateien/members/pashtriku/Gervalla/Ikelmendi/ikelmendi.jpg


Koordinator i Kėshillit nismėtar tė LDK-sė, Jusuf Buxhovi - ėshtė njė prej prozatorėve mė tė njohur nė Kosovė. Qysh si student, nė vitin 1967, punėsohet nė gazetėn "Rilindja", si gazetar nė rubrikėn e kulturės, ku fillimisht pasqyron filmin, e mė vonė letėrsinė, duke shkruar pėr disa vite si recenzent. Nė vitin 1976, pas njė konkursi intern, caktohet si korrespodent i gazetės "Rilindja" nė Gjermani, duke u bėrė kėshtu gazetari i parė i akredituar i njė mediumi nga Kosova nė kėtė vend perėndimor. Jusuf Buxhovi, ky korrespodenti i gazetės “Rilindja” i caktuar me konkurs intern pėr kėtė “punė” nė Gjermani, duket se atje ka shkuar me njė mision intern nga shėrbimi sekret jugosllavė, pėr tė survejuar veprimtarinė e organizatave politike shqiptare qė vepronin kundėr regjimit jugosllavė nė Gjermani. Pėr tė argumentuar kėtė mision intern me karkater udbesk tė Jusuf Buxhovit tė kamufluar me punėn e “korrespodentit tė gazetės ”Rilindja” po i referohemi dėshmive tė bashkėveprimtarėve tė Jusuf Gėrvallės: Ibrahim Kelmendit dhe Hysen Gegės.


Nė janar tė vitit 2007
http://www.beepworld.de/memberdateien/members/pashtriku/Gervalla/singlagervalla.jpg
http://www.beepworld.de/memberdateien/members/pashtriku/Gervalla/Ikelmendi/ikelmendi.jpg
( me rastin e 25 vjetorit tė vrasjes sė vėllezėrve Gėrvalla e Kadri Zeka ) Ibrahim Kelmendi boton romanin “Atentatet” dhe ato ditė ai ndoshta, ishte njeriu mė i intervistuar nga mediat shqiptare, pėr faktin se, nė romanin e tij (qė sapo kishte dalė nga botimi) lexuesit kanė mėsuar pėr herė tė parė tė gjitha rrethanat e panjohura tė vrasjes sė Jusufit, Bardhoshit e tė Kadriut, nė natėn e kobshme tė 17 janarit 1982 nė Untergrupenbach tė Gjermanisė. Madje nė libėr bėhet i njohur edhe emri i vrasėsit ( tė mundshėm) tė tyre. “Ai qė vrau Jusuf Gėrvallėn jeton nė Kosovė, nė njė fshat tė komunės sė Suharekės. Ėshtė shqiptar dhe e ka emrin Rezil, thotė Ibrahim Kelmendi, nė intervistėn ekskluzive pėr gazetėn Express”.


Nė njė intervistė me titull: ”E njoh vrasėsin e Jusuf Gėrvallės” dhėnė gazetės “Expres” ( mė 11 e 12. III. 2007 ) Kelmendi spikatė aktivitetin e kamufluar tė Jusuf Buxhovit nėn petkun e korrespodentit tė gazetės “Rilindja”. Ibrahimi me kėtė rast duke shpjeguar pėrplasjet e Klubit shqiptarė nė Dyseldorf me pėrfaqėsuesit e konsullatės jugosllave vė nė pah involvimin e korrespodentit tė “Rilindjes” nė kėtė situatė.

http://www.beepworld.de/memberdateien/members/pashtriku/Gervalla/Ikelmendi/atentateteballina.jpg
Kelmendi thotė se (po citoi): Ato
(konsulli...- vėretja ime) insistonin qė ta fusnin nėn tutelė Klubin e shqiptarėve aty, dhe ky, i kamufluar si gazetar, angazhohej pro konsullatės.” Ibrahim Kelmendi sakaq konstaton se, “ai ndonjėherė ishte mė brutal se vet konsulli jugosllavė”!


Mė shumė se nė intervistė, I.Kelmendi, aktivitetin e korrespodentit Jusuf Buxhovi e sqaron nė librin e tij “Atentatet” . Nė faqen 159 tė kėtij libri ai pėr Jusuf Buxhovin shkruan (po citoi): ”Sa pėr ilustrim po sjell shembullin e korrespodentit tė gazetės “Rilindja”. Ky farė korrespodenti qe mė brutal se ata tė pėrfaqėsuesit jugosllavė. Konkretisht, ai kėmbėngulte qė nė emėrtim tė Klubit tė mos pėrmendej cilėsimi punėtorė “shqiptarė”, por “jugosllavė”. Kėrkonte qė Klubi atje tė quhej “Klubi i punėtorėve jugosllavė”, siē po quhej Klubi “Rilindja” nė Mynhen, “Pėrparimi” nė Bruksel dhe ndonjė klub i ngjashėm.”- pėrfundon citati.


Nė intervistėn dhėnė tė pėrditshmes “Expres” Ibrahim Kelmendi shpėrfaq edhe njė moment shumė interesant lidhur me korrespodentin e “Rilindjes” Jusuf Buxhovi, qė ka tė bėjė me burgosjen e Hysen Gegės, njė nga bashkėveprimtarėt e Jusuf Gėrvallės, i cili nė librin e tij “Atentatet” ėshtė personazhi me pseudonimin “Vasili”.


Hysen Gega
http://pashtriku.beepworld.de/files/Rugova_2008/Foto/hysen_gega.jpg
http://pashtriku.beepworld.de/files/Rugova_2008/Foto/jusuf_buxhovi.jpg
(Vasili), pasi kishte shkuar pėr t“i kaluar pushimet nga Gjermania nė Kosovė, nė 31 dhjetor 1980 arrestohet nga UDB-a.


Kelmendi lidhur me arrestimin e Hysen Gegės saktėson (po citoi): ”...kur Vasilin( Lexo - Hysen Gegėn) e arrestuan nė Kosovė, gazetarin nė fjalė (Lexo - Jusuf Buxhovin) e sjellin nga Gjermania pėr ta marrė nė pyetje gjatė procesit hetues, meqė duhet tė jetė vlerėsuar si njohės mė i mirė i veprimtarisė sonė nė Perėndim.”- pėrfundon citati.


Si e mori nė pyetje Hysen Gegėn, udbashi Jusuf Buxhovi nė

ambientet e UDB-sė, nė janar 1981?!


Kėtė pohim tė Ibrahim Kelmendit, mė sė miri e sqaron vetė ish i burgosuri Hysen Gega, nė njė intervistė me titull ”Asgjė nuk harrohet” tė publikuar fillimisht nė gazetėn “ZiK” e pastaj ėshtė botuar edhe nė librin “Terror, dhimbje, qėndresė”, tė autorit Faridin Tafallari nė faqet 342-344.


Hysen Gega nė kėtė intervistė shpėrfaq gjithanshėm rrethanat e marrjes sė tij nė pyetje nga Jusuf Buxhovi etj., nė zyrat e sigurimit shtetėror - UDB nė Prishtinė.


Nė pyetjen e gazetarit tė njohur B.Elshani: ”Hysen, a tė kujtohet se kur je arrestuar me t“u kthyer prej Gjermanisė dhe kush tė ka marrė nė pyetje pas arrestimit?” Hysen Gega pėrgjigjet: “Posi. Po ato janė gjėra qė nuk harrohen. Mė kanė arrestuar mė 31 dhjetor 1980 nė orėt e hershme tė mėngjesit, diku kah ora 5 - 6 sapo kishte filluar pakėz tė zdritej. Hetimet e mija kanė zgjatur rreth 6 muaj. Pothuajse gjatė gjithė kohės sė hetimeve mė kanė marrė nė pyetje Mehmet Lumi dhe Lorenc Selmani. Kah fundi i hetimeve mė ka marrė nė pyetje edhe Adem Ibrahimi. Por nė fillim tė janarit 1981, data e saktė nuk mė kujtohet, po ashtu mė ka marrė nė pyetje edhe Jusuf Buxhovi. Kėshtu ma kanė prezentuar atė. Pėr Jusuf Buxhovin kisha dėgjuar mė parė se ishte korrespodent i „Rilindjes“ nė Bon, por nuk e kisha parė kurrė me sy. Pėr herė tė parė e kam parė aty, nė lokalet e Sekretariatit nė Prishtinė.”


Nė pyetjen vijuese: ”Sa herė e ke parė gjithėsejt Jusuf Buxhovin nė jetėn tėnde?”, Hysen Gega saktėson: “Dy herė. Njė herė nė fillim tė janarit 1981 kur mė ka marrė nė pyetje dhe njė herė tjetėt nė fillim tė vitit 1991 nė Lokalet e lidhjes Demokratike tė Kosovės nė Prishtinė.”


Ndėrkaq nė pyetjet, lidhur me sjelljet e z.Buxhovi gjatė hetimeve dhe pėr ēka interesohej mė sė shumti tė dinte, Hysen Gega thotė: ”Qėllimi i tij ishte qė unė tė pendohem pėr aq sa kisha bėrė. Mė thoshte se mė kishte pėrcjellur atje (nė Gjermani – vėrejtja ime) dhe se i dinte tė gjitha gjėrat. M“i pėrmendi disa lokale, por pėr fat nė ato lokale unė s“kisha qenė kurrė. Nė kėtė mėnyrė bile ai mė ndihmonte, ma bėnte me dije se s“dinte, se dinte fort pak ose fare lidhur me ēėshtjen time. Mė bėnte presion psikik. M“i ofendonte shokėt, vėllezėrit Gėrvalla … me sharje nėne e me fjalė tė cilat as me laps nuk shkruhen”. Nė fund Hysen Gega, sqaron edhe njė ofertė tė udbashėve pėr vrasjen - likuidimin e vėllezėrve Gėrvalla …!
http://pashtriku.beepworld.de/files/Rugova_2008/flet_hysen_gega_per_j.buxhovin.htm
Lexoni tė plotė intervistėn e Hysen Gegės:

“Asgjė nuk harrohet”

 

Edituar pėr herė tė fundit nga fv nė Wed Jun 04, 2008 7:10 pm, edituar 1 herė gjithsej

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh Wed Jun 04, 2008 6:21 pm nga ILLYRIA

Analiza politike - historike


Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 4 )


· Dr.Ibrahim Rugova, meqė ishte kryetar i shumėfisht i “organeve pėrgjegjėse tė Republikės sė Kosovės” pa hezitim dhe zėshėm them se, ai ėshtė pėrgjegjėsi kryesor politik “i alternativės shqiptare”, pėr burgosjen e tretė tė Mr.Ukshin Hotit, pėr tė cilin tashmė nėntė vjet, (qysh nga 16 maji 1999), kur u “lirua” nga burgu i Dubravės, nuk dihet asgjė pėr fatin dhe vendndodhjen e tij.


* * *


A ishin: Agim Zatriqi, Azem Vllasi dhe Ibrahim Rugova pėrgjegjės pėr burgosjen e parė dhe tė tretė

tė Mr. Ukshin Hotit?!



Shkruan: Sheradin BERISHA / 04. 05. 2008


· Trionomi: Agim Zatriqi, Azem Vllasi dhe Ibrahim Rugova
http://pashtriku.beepworld.de/files/Rugova_2008/Foto/trinomi_zatriqi_vllasi_rugova.jpg


Pas demonstratave tė mars - prillit 1981 regjimi komunist jugosllav ndėrmori njė fushatė tė gjerė arrestimesh e burgosjesh ndaj organizatorėve tė demonstratave si dhe nė tė njejtėn kohė filloi diferencimin ideo-politik nė tė gjitha institucionet publike e me theks tė veēantė nė institucionet shkencore - akademike tė Kosovės. Dhe, nė shėnjestėr tė kėtij diferencimi gjithpėrfshirės ishin padyshim dy institucionet mė tė rėndėsishme: Instituti Albanologjik dhe Universiteti i Prishtinės.


· Pamje nga demonstratat e pranverės sė viti 1981: kliko 1 - 2 - 3
http://www.beepworld.de/memberdateien/members/pashtriku/Fotodemo.1981/dyfotodemos1981.jpg

Prandaj, jo rastėsisht KQ i LKJ-sė dhe strukturat tjera pushtetore tė kėtij regjimi nė Kosovė, Institutin Albanologjik dhe veēanėrisht Universitetin e Prishtinės e quajtėn si “Bastion tė nacionalizmit dhe seperatizmit shqiptar”.


Derisa nė Institutin Albanologjik nė krye tė komisionit pėr diferencim, tė tė gjithė intelektualėve shqiptarė qė kishin dalė nė mbrojtje tė demonstratave studentore dhe tė kėrkesės “Kosova Republikė”, ishte emruar Sekretari i OTH tė LKJ-sė nė kėtė institut Ibrahim Rugova, Komiteti Krahinor, pėr mbikėqyrjen dhe diferencimin e profesorėve nė Universitetin e Prishtinės kishte autorizuar: Azem Vllasin, Agim Zatriqin dhe Hajredin Hoxhėn, kėshtu thotė Shemsi Reēica nė njė intervistė dhėnė tė pėrditshmes “Epoka e Re” nė mars tė vitit 2006. Shemsi Reēica, atėkohė ishte ligjerues nė Katedrėn e Filozofisė dhe tė Sociologjisė pranė Fakultetit Filozofik tė UP-sė.

http://cache.eb.com/eb/image?id=98374&rendTypeId=4

„Fillimisht kėrkesat e studentėve janė pėrkrahur, me ndonjė pėrjashtim, nga tė gjithė profesorėt, gjatė bisedave tė lira nė grupe. Nė ndėrkohė UP - ja, pėrfshirė edhe Fakultetin Filozofik, u vėrshua me punėtorė tė sigurimit dhe aktivistė tė LKJ-sė dhe, nė mbledhje tė njėpasnjėshme, kėrkohej nga ne, profesorėt, qė t’i pranonim vlerėsimet e Komitetit Qendror tė Jugosllavisė pėr demonstratat dhe t’i gjykonim demonstratat dhe kėrkesat e tyre.”- thotė Prof.Shemsi Reēica .
http://www.beepworld.de/memberdateien/members/pashtriku/Fotodemo.1981/AzemVllasi/tito-azeminev.1974.jpg

Nė kėtė situatė ka ndryshuar qėndrimi i shumicės sė profesorėve, pėr shkak tė presionit mbi ta, nga ana e inspektorėve tė UDB-sė dhe aktivistėve tė KK tė LKJ-sė dhe nė fund kanė mbetur vetėm pesė profesorė qė nuk i pranuan vlerėsimet e KQ tė LKJ-sė se demonstratat kanė qenė armiqėsore, nacionaliste – separatise, kundėrrevolucionare etj., e ata ishin: Ukshin Hoti, Halil Alidemaj, Muhamet Tėrnava, Shaqir Shaqiri dhe Shemsi Reēica.


Shemsi Reēicės i kujtohet mirė mbledhja e mbajtur nė 19 nėntor 1981 nė Fakultetin Filozofik dhe diskutimi i argumentuar i Mr. Ukshin Hotit qė Kosova duhet tė jetė Republikė. “Kur kemi mbajtur mbledhje nė Fakultetin Filozofik, kanė qenė tė pranishėm Azem Vllasi, Agim Zatriqi, Hajredin Hoxha, etj. Aty ka pasur edhe kėrcėnime, sharje, edhe me nanė kanė sharė ata ish funksionarė duke thėnė se “kėtu e kanė ēerdhen demonstratat”- kujton z.Reēica.
http://pashtriku.beepworld.de/files/Rugova_2008/Foto/shemsi_recica.jpg

Ish ligjeruesit nė Katedrėn e Filozofisė dhe tė Sociologjisė, i kujtohen mirė veprimet antikombėtare tė anėtarėve tė Komitetit: Zatriqi, Vllasi e Hoxha nė kėtė mbledhje si dhe diskutimi i guximshėm i Prof.Ukshin Hotit nė mbrojtje tė studentėve dhe tė kėrkesės qė Kosova tė jetė Republikė.

„Pasi i gjykuan demonstratat, ata kėrkuan fjalėn e profesorėve, por rreth 20 minuta askush nga profesorėt nuk e merrte fjalėn. Ishin para njė dileme tė madhe. Kishin frikė, sepse diheshin pasojat. Pas atyre qė i dėnuan demonstratat fjalėn e mori Ukshin Hoti, i cili tha: “Ne duhet tė diskutojmė hapur pėr kėrkesat e studentėve tanė” dhe vazhdoi diskutimin e tij. Midis tė tjerave tha tekstualisht, fjalė pėr fjalė: “ Sa e di unė, nė Jugosllavi, jo vetėm qė nuk ėshtė zgjidhur nė praktikė ēėshtja shqiptare, por as teorikisht nuk ėshtė zgjidhur kjo ēėshtje si duhet”, dhe filloi qė kėtė konstatim ta argumentojė nga pikėpamja e tij, nga shkencat politike. “Tė gjithat shkrimet qė janė botuar pėr ēėshtjen kombėtare, tha ai, edhe ato nga pikėpamja juridike, edhe kushtetuta nuk e kanė zgjidhur as teorikisht ēėshtjen shqiptare nė Jugosllavi” dhe vazhdoi: “Unė mendoj qė kjo ėshtė kėrkesė e arsyeshme, e drejtė...”, dhe me njė tonė tė lartė pėrfundoi: “ Kosova duhet tė jetė Republikė dhe ne duhet ta pėrkrahim Republikėn”.

http://pashtriku.beepworld.de/files/Rugova_2008/Foto/kopjaelibrittecegranit.jpg
Gjatė diskutimit tė Ukshinit, kujton Reēica, aktivistėt e komitetit Azem Vllasi e Agim Zatriqi mbanin shenime dhe e kundėrshtuan fjalimin e tij. “Mė kujtohet sidomos Agim Zatriqi, tė cilit, nė atė qetėsi tė hekurt qė u krijua pas fjalės sė Ukshin Hotit, i kėrcitnin dhėmbėt nga shtrėngimi i nofullave. Pas pėrfundimit tė mbledhjes, neve na arrestuan.”- pėrfundon Shemsi Reēica.


Dhe vėrtet ndodhi arrestimi dhe burgosja e Ukshin Hotit, Halil Alidemajt, Shemsi Reēicės, Ekrem Kryeziut etj, tė cilėt u denuan si “Grup i intelektualėve”. Pas tetė muajve sa zgjati procesi i hetuesisė, u ngrit aktakuza PP. nr. 281/81, datė 31. V. 1982, Gjykata e Qarkut nė Prishtinė, ngriti njė trup gjykues tė pėrbėrė nga gjyqtarėt Isak Nishevci, Ismet Emra e tė tjerė, dhe nė procesin gjyqėsor tė mbajtur mė 21 korrik 1982 „nė emėr tė popullit“ u denuan kėta intelektualė:
http://www.beepworld.de/memberdateien/members/pashtriku/Ukshinhoti/u.hotinegjyq.jpg


- Halil Alidemaj me 11 vjet burg tė rėndė;

- Ukshin Hoti me 9 vjet burg tė rėndė;

- Ekrem Kryeziu me 8 vjet burg tė rėndė;

- Mentor Kaēi me 7 vjet burg tė rėndė;

- Halil Ratkoceri me 3 vjet burg tė rėndė;

- Ali Kryeziu me 5 vjet burg tė rėndė;

- Nezir Haliti me 2 vjet burg tė rėndė;

- Shemsi Reēica me 7 vjet burg tė rėndė; dhe

- Muharrem Fetiu me gjashtė muaj burg tė rėndė.


· Foto: Pamje nga gjykimi i grupit tė intelektualėve, mė 21 korrik 1982


Trupi gjykues, duke u bazuar paraprakisht nė gjykimin politikė qė ia kishin bėrė kėtij grupi intelektualėsh, soji i keq Vllasi, Zatriqi, Hoxha etj., nė aktgjykim ka konstatuar se ata kanė kryer vepruar “...vepra penale tė drejtuara nė rrėzimin e pushtetit tė klasės punėtore dhe tė punonjėsve, thyerjen e “vėllazėrim-bashkimit”, prishjen e barazisė sė kombeve e tė kombėsive dhe ndryshimin antikushtetues tė rregullimit federativ tė RSFJ-sė...” (!!!) sllogane kėto qė pėrsėriteshin nė tė gjitha aktakuzat dhe aktgjykimet e grupeve qė dėnoheshin asokohe.


Duke u bazuar nė tė dhėnat e mėsipėrme del se pėrgjegjėsit kryesor politik pėr linqimin dhe burgosjen e Mr.Ukshin Hotit dhe tė tjerėve, nė vitin 198, ishin:

- Azem Vllasi njėri nga ish-funksionarėt mė tė lartė komunist tė kohės,

- Agim Zatriqi njėri nga bashkėpunėtorėt e UDB-sė gjatė punės sė tij nė RTP, dhe anėtar i Komitetit Krahinor tė LKJ-sė ( Lexo kėtu tekstin ku: Agim Zatriqi me sojin e tij Buxhovi, Hamiti, Kraja, Gunga, Aliu etj., ishin vėnė falas nė shėrbim tė UDB-sė ). Agim Zatriqi aktualisht ėshtė drejtor i pėrgjithshėm i Radio Televizionit tė Kosovės (RTK-sė), qysh nga themelimi i kėtij mediumi “100% i varur” nga UNMIK-u dhe institucionet vendore (!!!) dhe

- Hajredin Hoxha, i cili ka ikur nga kjo botė me faqe tė zezė.


Pas daljes nga burgu, Mr.Ukshin Hoti kthehet nė fshatin e tij tė lindjes nė Krushė tė Madhe dhe rrethanat e kohės, atė e detyrojnė tė izolohet nė atė mėnyrė qė tė mos mund tė ndikojė nė rrjedhat politike nė Kosovė… Pėr nėntė vjet rresht (1985 – 1994) ndaj Mr.Ukshin Hotit, siē e thotė vet Ukshini, - ėshtė pėrdorur njė ostracizėm … nga “elita intelektuale” shqiptare pro-titiste, e cila decenie me radhė ishte nė shėrbim tė regjimit komunist dhe kundėr intelektualėve atdhetarė qė pėrpiqeshin tė ēliroheshin nga thundra e egėr jugo(serbo)sllave.


Nė kapėrcyellin e viteve tė 90-ta Mr.Ukshin Hoti ishte mjaftė aktiv nė sensibilizimin e ēėshtjes Kombėtare nė pėrgjithėsi dhe atė tė Kosovės nė veēanti, pėrmes shkrimeve tė tija shkencore - politike, qė botoheshin nė revistat e kohės ”Alternativa”, “Demokracia Autentike” etj. Mr.Ukshin Hoti nė aspektin politik, fillimisht do tė angazhohet nė Degėn e LDK-sė nė Rahovec, mirėpo pėr shkak tė injorimit qė i bėhet atij nga Kryetari i LDK-sė Ibrahim Rugova, vendos tė tėrhiqet nga kjo parti pėr tė gjetur forma tjera tė angazhimit politik.


Nė vitet 1991 - 94 Ukshini merrė pjesė nė shumė takime e tryeza tė mbajtura nė qytete, fshatra, UP etj., ( shiko njė foto kėtu ) dhe nė disa simpoziume me karakter gjithėkombėtarė qė u mbajtėn nė Shkup, Tetovė…, dhe aty i elaboron bindshėm tezat e tij tashmė tė njohura politike, duke shtuar edhe njė fakt me rėndėsi, se nė rrethanat e reja ballkanike, kur nuk ekzistonte tashmė shteti federativ siē ishte Jugosllavia, opcioni i vetėm rreth tė cilit do tė duhej tė koncentroheshin Shqiptarėt ishte bashkimi i gjithė kombit Shqiptar nė Ballkan nė njė shtet tė vetėm. Ky bashkim sipas Ukshinit, do tė duhej bėrė nė mėnyrė demokratike dhe paqėsore, sepse do tė ishte nė interes tė tė gjithė rajonit.


· Foto: historike e figurės emblematike Mr.Ukshin Hoti
http://www.beepworld.de/memberdateien/members/pashtriku/Ukshinhoti/ukshinifjalimikorrik1991perdeshmoret.jpg


Meqenėse atėkohė kėto teza tė Ukshinit, i pėrfaqėsonte edhe njė parti legale nė Kosovė, Partia e Unitetit Kombėtar tė Shqiptarėve(UNIKOMB-i) atėherė me propozimin e kreut tė kėsaj partie Mr.Ukshin Hoti pranon tė bėhet Kryetar i saj. Pa humbur kohė ai harton njė deklaratė politike tė UNIKOMB-it, me tė cilėn do t“i bėhej me dije opinionit Shqiptar dhe atij ndėrkombėtar, pėr aktivizimin, freskimin, rigjallėrimin dhe luftėn politike tė kėsaj partie pėr bashkimin e kombit nė njė shtet tė vetėm nė Ballkan.


· Lexo tė plotė: Deklaratėn politike
http://pashtriku.beepworld.de/files/Ukshinhoti/libri/mr.ukshinhoti_deklarata_politike_e_unikombit_maj1994_4.5.08.htm


Mirėpo, ēka ndodhi ?

Pikėrisht, nė kohėn kur politikani dhe filozofi i shquar Ukshin Hoti po bėhej gati ta merrte nė dorė timonin e kėsaj partie, mė 14 maj 1994 gjatė rrugėtimit nga Prizreni pėr nė Prishtinė arrestohet nga policia serbe, e cila, siē do tė merret vesh mė vonė, kishte qenė nė dijeni tė plotė pėr aktivitetin e tij gjatė atyre ditėve.
http://www.beepworld.de/members/pashtriku/ukshinhoti1.htm


Pas katėr muaj e gjysėm hetimesh, saktėsisht mė 28 shtator 1994, nė Gjyqin e Qarkut nė Prizren - Mr.Ukshin Hoti, nė bazė tė aktgjykimit K.br.28/94 datė 28.IX.1994, dėnohet me 5 vjet burg tė rėndė. Dhe, si pėr ēudi, po tė lexohet me kujdes aktgjykimi, duket qartė, se gjyqtarja Nada Haxhi-Periq kėtė dėnim e ka mbėshtetur kryesisht nė pohimet e fjalės mbrojtėse tė Mr.Ukshin Hotit, se sa nė provat materiale qė i ka pėrdorur trupi gjykues gjatė kėtij procesi tė montuar politik. Prej gjashtė faqesh e gjysėm sa ka aktgjykimi, tri faqe i ka vetėm nga fjala mbrojtėse.


· Lexo tė plotė: Fjalėn e mbrojtjes sė Mr. Ukshin Hotit


Ėshtė interesant tė thuhet se, Mr.Ukshin Hoti nė fjalėn e tij tė mbrojtjes, para gjyqit serbė, deklaron hapur se kush e ka arrestuar-burgosur dhe cili ishte shkaku i vėrtet i mbajtjes sė kėtij gjykimi ndaj tij.


Ai, me kėtė rast ka thėnė: “Mė ka arrestuar policia e Republikės sė Serbisė, ndoshta me kėrkesėn e njė pjese tė alternativės shqiptare tė Republikės sė Kosovės. Shkaku i drejtpėrdrejtė i kėtij arrestimi sigurisht ka qenė frika iracionale e kėsaj pjese tė alternativės shqiptare se me shkuarjen time nė Prishtinė nė krye tė UNIKOMB-it pas 9 vitesh tė ostracizmit dhe tė izolimit, do tė ērregullohej baraspesha e forcave politike dhe do tė krijohej njė gjendje e paparashikueshme dhe e pakontrollueshme. Ky edhe ėshtė shkaku i vėrtetė i mbajtjes sė kėtij gjykimi pėr tė cilin personalisht kam besuar se nuk do tė ndodhte. Besoj gjithashtu se gjykimi po mbahet me pajtimin e ndėrsjellė tė dy republikave ose tė organeve tė tyre pėrgjegjėse kompetente, gjersa shkaqet juridike qė i pėrmban aktakuza s'mund tė qėndrojnė absolutisht …" - pėrfundon citati.


E kreu i asaj pjese tė “alternativeės shqiptare” pėr tė cilėn ka deklaruar Mr. Ukshin Hoti nė mbrojtjen e tij, ishte padyshim Dr. Ibrahim Rugova.


Dr. Ibrahim Rugova nė kohėn e arrestimit dhe mbajtjes sė procesit gjyqėsor kundėr Mr. Ukshin Hotit, nė Prizren, ishte kryetar i “alternativės shqiptare” gjegjėsisht ishte kryetar i disa “organeve me pėrgjegjėsi politike”, pėrmes tė cilave ka vėnė nėn kontroll gjithė aktivitetin e partive politike shqiptare nė Kosovė dhe nė viset tjera shqiptare nė Maqedoni, nė Mal tė Zi e nė Kosovėn Lindore (Luginė tė Preshevės).


Sa pėr ilustrim, Dr. Ibrahim Rugova ishte:


- Kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės;

- Kryetar i Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės;

- Kryetar i Republikės sė Kosovės;

- Kryetar i Kėshillit Koordinues tė Partive Politike Shqiptare nė Kosovė;

- Kryetar i Kėshillit Koordinues tė Partive Politike Shqiptare nė ish-Jugosllavi dhe

- Kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės.
http://www.beepworld.de/memberdateien/members/pashtriku/Ukshinhoti/bisedemeUkshinin/burguidubraves1.jpg


Prandaj, Dr. Ibrahim Rugova, meqė ishte kryetar i shumėfisht i “organeve pėrgjegjėse tė Republikės sė Kosovės” pa hezitim dhe zėshėm them se, ai ėshtė pėrgjegjėsi kryesor politik “i alternativės shqiptare”, pėr burgosjen e tretė tė Mr.Ukshin Hotit, pėr tė cilin tashmė nėntė vjet, (qysh nga 16 maji 1999), kur u “lirua” nga burgu i Dubravės, nuk dihet asgjė pėr fatin dhe vendndodhjen e tij.


( Vijon )

Edituar pėr herė tė fundit nga fv nė Wed Jun 04, 2008 7:16 pm, edituar 1 herė gjithsej

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh Wed Jun 04, 2008 6:22 pm nga ILLYRIA

Analiza politike - historike


Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 5 )


Pėrmbajtja


- Konsultimet e Jusuf Buxhovit me “klanin e vjetėr politik”

- Kush janė politikanėt e “klanit tė vjetėr politik” qė morėn pjesė nė themelimin e LDK-sė?!

- A ishte Jusuf Buxhovi pėrpilues i programit tė LDK-sė?!

- Si u zgjodh Ibrahim Rugova kryetar i LDK-sė?

- Ēfarė pėrmbajtje kishte Programi i Lidhjes Demokratike tė Kosovės?!

- Cilat janė ngjashmėritė e LDK-sė me Lidhjen Komuniste tė Kosovės ?!


* * *


Kush janė politikanėt e “klanit tė vjetėr politik” qė

morėn pjesė nė themelimin e LDK-sė?!


Shkruan: Sheradin BERISHA / 07. 05. 2008


Konsultimet e Jusuf Buxhovit me “klanin e vjetėr politik”


Sipas dėshmive tė bėra publike, promotor i angazhimeve pėr themelimin e LDK-sė ishte Jusuf Buxhovi, i cili jo rastėsisht ėshtė bėrė edhe koordinator i Kėshillit nismėtar. “Buxhovi ishte energjik dhe mė i shkathtė nė punė tė komunikimit dhe kristalizimit tė idesė” – thotė bashkėthemeluesi i LDK-sė, Mehmet Kraja nė librin e tij “Vite tė humbura”, botuar mė 1995 nė Tiranė, fq.166.


· Foto: Mehmet Kraja, Bashkėthemelues i LDK-sė


Kur bėhet fjalė pėr hartimin e programit dhe emėrtimin e partisė si “Lidhja Demokratike e Kosovės“, z.Kraja, sėrish spikatė emrin e Jusuf Buxhovit. “Tashi nuk e them dot se e kujt ishte ideja qė partia tė quhej “Lidhje”, e ndonjėrit prej nesh, apo e atyre me tė cilėt Buxhovi konsultohej vazhdimisht, por e di se asnjėrit nuk na pėlqente kjo “lidhje” pėr shkak tė asociacionit qė krijonte me Lidhjen Komuniste. Sido qė tė ishte, ashtu sikundėr ishim marrė vesh dy - tri ditė para mbajtjes sė Kuvendit Themelues, Buxhovi solli programin dhe statutin. Qė nė fjalinė e parė e hetova se programi nuk ishte shkruar nga Buxhovi dhe as nga ndonjė “ekip” mė i gjerė, por nga njė person “pa emėr” qė i takon klanit tė vjetėr politik, autonomist, dhe i cili, nga prapaskena edhe sot e kėsaj dite tėrheq shumė hapa politikė nė Kosovė. Programi ishte i mbushur me fraza politike, me periudha tė gjata e konfuze, pra, njė tekst i shkruar pa sintaksė shqip dhe pa mendim tė qartė politik”. - kėshtu shkruan Mehmet Kraja nė “Vite tė humbura” faqe 167.


· Foto: Jusuf Buxhovi, Koordinatori Kėshillit Nismėtar tė LDK-sė

· Lexo: Kush e themeloi Lidhjen Demokratike tė Kosovės?!


Mehmet Kraja, siē vihet nė pah, shpėrfaq aktivitetin e Buxhovit nė kėtė drejtim, por nuk i sipėrfaqėson aktorėt kryesor tė “klanit tė vjetėr politik” komunist nė prapaskenė, me tė cilėt Jusuf Buxhovi…konsultohej vazhdimisht.


Kush janė politikanėt e “klanit tė vjetėr politik” tė cilėt

morėn pjesė nė themelimin e LDK-sė?!


Zyrtarisht ėshtė thėnė se: “Iniciativa pėr themelimin e njė partie qė do tė pagėzohet Lidhja Demokratike e Kosovės, doli nga shkrimtarėt Jusuf Buxhovi, Ibrahim Berisha, Mehmet Kraja dhe Xhemail Mustafa ( tė gjithė gazetarė tė Rilindjes – vėrejtja ime)”, ndėrsa Mehmet Kraja, Koordinatorin e Kėshillit nismėtar tė LDK-sė z. Jusuf Buxhovi, e paraqet si person qė ka pas konsultime tė vazhdueshme me njerėz tė tjerė, edhe nga radhėt e regjimit komunist qė ishte akoma nė fuqi.


Opinioni publik shumė pak e dinė, por pėrfaqėsuesit e “elitės intelektuale” gjegjėsisht “nismėtarėt” publik pėr themelimin e LDK-sė, e dinė shumė mirė, se inicuesit e vėrtet (nė prapaskenė) pėr themelimin e LDK-sė si njė “parti alternative” nga LKJ-ja ( e cila askohe po i numėronte muajt e fundit deri nė shpėrbėrje), ishin pikėrisht zyrtarėt e Komitetit Krahinor tė LK tė Kosovės: Rrahman Morina, Kryetar i KK tė LKK-sė *, Agim Mala, anėtar i Kryesisė sė KK tė LKK-sė dhe drejtor i RTP-sė, etj.


· Foto: Agim Mala

· Rrahman Morina qysh nė fillim tė vitit 1989 pas “dorėheqjes” sė Kaqusha Jasharit, duke qenė njeriu mė i besuar i Sllobodan Millosheviqit emrohet Kryetari KK tė LK tė Kosovės, ndėrsa karierėn e tij e kishte nisur nė Beograd si kuadėr i sigurimit tė shtetit. Ishte zėvendės i sekretarit Federativ tė Punėve tė Brendshme Franjo Hėrleviqit. Pas demonstratave tė pranverės sė vitit 1981, Morina dėrgohet nė Kosovė po nė pozitėn e zėvendėsit tė Sekretarit tė Sekretaritat Krahinor pėr Punė tė Brendshme, Mehmet Maliqit, njė kuadėr i UDB-sė qė nga koha e Rankoviqit, dhe mė vonė vihet nė krye tė kėtij sekretariati.

· Foto: Binomi i deformuar Sllobodan Millosheviq – Rrahman Morina


Jusuf Buxhovi dhe buxhovėt tjerė e din mirė, se Agim Mala (gjatė periudhės sė formėsimit tė LDK-sė si “parti alternative”) e luante rolin e ndėrmjetėsit, nė mes tė partisė nė pushtet (LKJ) dhe atyre (elitės intelektuale) qė po “lindnin” njė parti tė re, LDK-nė.


Agim Mala, nė njė dokumentar televiziv tė pėrgatitur nga Baton Haxhiu dhe Andi Bushati, krejt sipėrfaqėsisht flet pėr angazhimin e tij ( nė prapaskenė) pėr themelimin e LDK-sė dhe kontaktet qė ka pas me “nismėtarėt” publik tė kėsaj partie, prandaj i mbetet Jusuf Buxhovit dhe tė tjerėve pėr ta sqaruar kėtė ēėshtje deri nė fund.


A ishte Jusuf Buxhovi pėrpilues i programit tė LDK-sė?!


Me rastin e njė vjetorit tė vdekjes sė Ibrahim Rugovės (Janar 2007) nė njė emision tė natės (nė Radi Kosovė) qė e drejtonte gazetari Mentor Mripa, Jusuf Buxhovi, ka deklaruar se programin e Lidhjes Demokratike e ka hartuar vetė, ndėrsa Mehmet Kraja duke pas parasysh se ky program “ishte i mbushur me fraza politike, me periudha tė gjata e konfuze, pra, njė tekst i shkruar pa sintaksė shqip dhe pa mendim tė qartė politik” ka dyshuare se ėshtė shkruar nga Buxhovi dhe ka theksuar se, ky program ėshtė shkruar “nga njė person “pa emėr” qė i takon klanit tė vjetėr politik, autonomist…”. Prandaj, duhet thenė shkurt e shqip se, programi dhe statuti i Lidhjes Demokratike tė Kosovės ėshtė pėrpiluar diku nė zyrat e Komitetit Krahinor tė LK tė Kosovės dhe si i tillė ėshtė miratuar unanimisht nė kuvendin themelues tė LDK-sė mė 23 dhjetor 1989.


Si u zgjodh Ibrahim Rugova kryetar i LDK-sė?!


Nė tetor-nėntor 1989 nismėtarėt publik pėr themelimin e LDK-sė kanė mbajtur disa takime “publike” kryesisht nė kafenenė “Elida” nė qendrėn tregtare "Boro-Ramizi”, dhe pasi i kanė harmonizuar qėndrimet e tyre me ato tė “klanit tė vjetėr politik - autonomist” , se kush duhet tė jetė kryetar, dhe ēfarė duhet tė pėrmbajė programi i “partisė sė re alternative” qė po konturohet sė bashku, nė dhjetor ėshtė caktuar dita dhe vendi i mbajtjes sė Kuvendit themelues tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės.


Ja si e pėrshkruan QIK-u (zėdhėnsja mediale e LDK-sė) ecurinė e mbajtjes sė Kuvendit themelues tė LDK-sė: “Kuvendi themelues u vendos tė mbahej nė lokalet e Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės, ku rėndom asokohe zhvilloheshin qė tė gjitha vlimet shoqėrore dhe politike. Koordinatori i grupit( Jusuf Buxhovi – vėrejtja ime) u angazhua ta bėnte paraqitjen ligjore tė mbajtjes sė kuvendit themelues nė polici, me tėrė dokumentacionin, ashtu si e kėrkonte ligji i atėhershėm pėr mbajtjen e manifestimeve dhe tubimeve publike. Policia nuk njoftoi se do ta ndalonte kuvendin themelues tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, por as nuk dha pėlqim pėr tė (…)Tė shtunėn, nė mėngjes, diku rreth orės 9, nė lokalet e Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės, u mblodh tash nė pėrbėrje tė zgjeruar Kėshilli nismėtar pėr themelimin e Lidhjes Demokratike tė Kosovės.


Tė gjithė u pajtuan me Programin dhe Statutin e saj. U bisedua bukur shumė pėr strukturėn udhėheqėse tė partisė. Qė tė gjithė ishin tė mendimit se kryetar i saj duhej tė bėhej dr.Ibrahim Rugova, ndėrsa sekretar Jusuf Buxhovi. Grupi nismėtar nguli kėmbė qė dr.Rugova duhej tė propozohej pėr kryetar dhe u deklarua qė kėtė ta parashtronte Kuvendi themelues, me ēka ai u pajtua (…) Pikėrisht nė orėn dhjetė, lokali i vogėl i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės mezi i zuri ata qė kishin vendosur tė merrnin pjesė nė mbledhjen e Kuvendit themelues tė LDK-sė. Ata ishin gjithsej 96 veta, tė cilėt me nėnshkrimet e veta dhe me deklarim tė lirė u pėrcaktuan t'ia vinin themelet partisė sė parė politike shqiptare tė pagėzuar Lidhja Demokratike e Kosovės…


Nė emėr tė Kėshillit nismėtar dhe tė Kryesisė sė punės, Programin e Lidhjes Demokratike tė Kosovės dhe Statutin e saj e lexoi Jusuf Buxhovi. Tė pranishmit dėgjuan me vėmendje Programin dhe Statutin e LDK-sė dhe miratuan me duartrokitje tė gjatė pėrmbajtjet e tyre. Askush nuk ishte kundėr.” – shkruan QIK-u


Ndėrkaq aktin e finalizimit, pra, atė tė emrimit tė udhėheqjes sė LDK-sė, QIK-u e pėrshkrun si mė poshtė: ”Kryesuesi ia dha fjalėn Milazim Krasniqit, qė nė emėr tė Kėshillit kandidues tė propozonte udhėheqėsinė e parė tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Ai bėri kėto propozime:

- Kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės - dr.Ibrahim Rugova * ,

- Sekretar- Jusuf Buxhovi,

- Anėtarė tė Kryesisė:

- dr.Fehmi Agani,

- dr.Bujar Bukoshi,

- dr.Ali Aliu,

- Nekibe Kelmendi,

- Mehmet Kraja.


Propozimet u miratuan me duartrokitje tė gjata nga tė pranishmit. Pastaj, fjalėn e mori dr.Ibrahim Rugova, i cili falenderoi pėr besimin e dhėnė dhe u zotua se do t'i kryente detyrat qė dilnin nga Programi i Lidhjes Demokratike tė Kosovės.”

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh Wed Jun 04, 2008 6:22 pm nga ILLYRIA

* „Z.Rugova, nėse nuk gaboj, gjatė vitit 1989 ėshtė marrė nė „bisedė informative“- nga Sigurimi Shtetėror i Serbisė“- Kėshtu thotė Adnan Merovci, njeriu mė i afėrt i Ibrahim Rugovės, nė librin “Pa protokoll – Bisedė me Adnan Merovcin“, B.Shala-B.Hamzaj, faqe.36.(Kjo „bisedė informative“ duket se ėshtė bėrė gjatė periudhės sė inicimit-themelimit tė „partisė sė re alternative“ LDK)


· Foto: Pamja nga Kuvendi themelues i LDK-sė , mė 23.12.1989


Ēfarė pėrmbajtje kishte Programi i Lidhjes

Demokratike tė Kosovės?!


Programi dhe statuti i LDK-sė (si dy dokumente bazė - udhėrrėfyese pėr politikėbėrjen e saj) nuk dallonin shumė nė pėrmbajtje nga platformat politike tė KQ tė LKJ-sė, qė hartoheshin deri nė vitin 1989 pėr zhvillimet politike nė Kosovė.


Pėr ta bėrė tė qartė esencėn e programit tė LDK-sė, qė u miratua pa asnjė kundėrshtim nė kuvendin themelues tė saj, nė vijim sjellė disa pjesė tė programit:


Nė Programin e LDK-sė, ndėr tė tjera thuhet (po citoj):

- Jugosllavia, duhet kuptuar si interes i secilit, ngase ajo ėshtė themeluar me vullnetin e lirė tė tė gjithėve, edhe me vullnetin e popullatės sė Kosovės dhe se pėr ēdo rregullim tė ri tė federatės ėshtė e drejtė imanente qė tė vendosin lirisht edhe qytetarėt e Kosovės.

- Lidhja Demokratike e Kosovės angazhohet pėr njė Jugosllavi demokratike, federative, socialiste dhe pėr reformėn e sistemit politik nė kėtė drejtim.

- Lidhja Demokratike e Kosovės angazhohet pėr zhvillimin e raporteve demokratike nė federatė, duke e kuptuar atė si bashkėsi tė subjekteve tė barabarta tė republikave dhe tė krahinave, si bashkėsi tė qytetarėve dhe tė nacionaliteteve tė barabarta. Pra, angazhohet pėr federatė moderne, e cila do tė mundėsojė barazinė e nacionaliteteve, tė republikave dhe tė krahinave, pėr sistemin parlamentar nė bazė tė sė drejtės sė votimit tė lirė, tė drejtpėrdrejtė e tė pėrgjithshėm, pėr Kuvend Federativ tė pėrbėrė nga Dhoma e Republikave dhe e Krahinave, si dhe nga Dhoma e Qytetarėve.

- Lidhja Demokratike e Kosovės ėshtė: “kundėr manipulimeve nacionaliste e burokratike me ēėshtjen kombėtare. Lidhja Demokratike e Kosovės pėrpiqet pėr barazinė e plotė tė nacionaliteteve nė Jugosllavi”. etj etj


· Lexoni tė plotė: Programin e Lidhjes Demokratike tė Kosovės


Siē vihet nė dukje, LDK-ja dhe vetė Ibrahim Rugova si kryetar i saj qė nė Kuvendin themelues u zotua se do t'i kryente detyrat qė dilnin nga Programi i Lidhjes Demokratike tė Kosovės, ku Jugosllavinė e konsideron si “shtėpi” tė ndėrtuar me vullnetin e lirė edhe “tė popullatės sė Kosovės”. Kosovėn e cilėson si “krahinė”, “angazhohet pėr federatė moderne, e cila do tė mundėsojė barazinė e nacionaliteteve, tė republikave dhe tė krahinave” dhe se ėshtė kundėr “manipulimeve nacionaliste me ēėshtjen kombėtare”!


Se sa ėshtė i vėrtetė ponimi, i definuar nė programin e LDK-sė, se “Jugosllavia ėshtė themeluar edhe me vullnetin e lirė tė shqiptarėve”, kėtė e dinė mė sė miri vetė shqiptarėt, ēfarė kanė pėrjetuar mbi kurrizin e tyre nga kjo “Jugosllavi demokratike”.


Qė tė mos zgjatemi mė shumė nė kėtė drejtim, LDK-ja si e tillė, sipas ligjeve kushtetuese republikane e federative nė fuqi u regjistrua nė Beograd, ndėrsa nė vitin 2000 regjistrohet nė Kosovė. Sipas deklarimit tė Milazim Krasniqit ( njėrit nga themeluesit e LDK-sė) LDK-ja me kėtė program( tė pandryshuar) ka vepruar deri pas luftės nė Kosovė (!!!)


Cilat janė ngjashmėritė e LDK-sė me Lidhjen

Komuniste tė Kosovės ?!


Siē vum nė dukje Programi i LDK-sė nuk dallon shumė nga platformat politike tė LKJ-sė, pra, janė shumė tė ngjashėm. Pėr tė shpėrfaqur kėtė fenomen po i referohemi Akademik Rexhep Qosjes. Qosja nė njė shkrim analitik: ”Ngjashmėria fatale”, shkruan:


”Ngjashmėria, thuhet nė fjalorėt gjuhėsorė, ėshtė afria shumė e madhe e vetive tė qenieve, sendeve, dukurive. Si tė gjitha qeniet, sendet e dukuritė, ngjashmėri shumė tė madhe mund tė kenė edhe bashkimet politike e tė tjera tė njerėzve. Ngjashmėria shtrihet nė hapėsirė, por edhe nė kohė. Kėtu ėshtė fjala pėr ngjashmėrinė e dy bashkimeve tona, qė ka shtrirje nė hapėsirė dhe nė kohė: pėr ngjashmėrinė e Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK) me Lidhjen e Komunistėve tė Kosovės (LKK).”


· Foto: Akademik Rexhep Qosja


Akademik Qosja pėr ngjashmėritė nė mes LDK-sė dhe LKK-sė thotė:


”LDK-ja ėshtė parti qė LKK-nė e ka trashėguar me ēdo gjė: me anėtarėt, me organizimin, me mentalitetin. LDK-ja ėshtė parti qė nė jetėn politike dhe shoqėrore tė shqiptarėve nė Kosovė sillet sot siē ėshtė sjellė LKK-ja dje.


LDK-ja ėshtė parti politike qė ka strukturė organizuese shumė tė ngjashme, gati tė njėjtėsuar me strukturėn organizuese tė LKK-sė. LKK-ja kishte Kryesinė dhe Komitetin Krahinor tė LKK-sė; LDK-ja ka Kryesinė dhe Kėshillin e Pėrgjithshėm tė LDK-sė! LKK-ja kishte Lidhjen Socialiste tė Popullit Punues tė Kosovės si kryese tė punėve tė saj tė infrastrukturės, nė gjirin e sė cilės vepronin edhe Lidhja e Rinisė, Lidhja e Grave, Lidhja e Sindikatave, Lidhja e Pensionistėve... Edhe LDK-ja e ka Lidhjen e saj Socialiste, nė tė cilėn bėjnė pjesė Forumi i Grave, Forumi i Rinisė, mandej Partia Socialdemokrate (nr.2), Partia Shqiptare Demokristiane, Partia Popullore, Partia Liberale e Kosovės...!


LDK-ja bėn politikė qė, nga pikėpamja metodologjike, nuk ndryshon shumė, kur e kur nuk ndryshon fare, prej politikės sė LKK-sė! LKK-ja bėnte politikė qė mbėshtetej nė njė numėr tė vogėl termash dhe togfjalėshash terminologjikė, sikundėr janė bashkim-vėllazėrimi, barazia e kombeve dhe e kombėsive, vetėqeverisja socialiste, autonomia e Kosovės si element konstiutitiv i Federatės Jugosllave, politika e mosinkuadrimit! Edhe LDK-ja bėn politikė qė mbėshtetet nė njė numėr tė vogėl tė termave dhe tė togfjalėshave terminologjikė siē janė: tė drejtat njerėzore njėsoj pėr tė gjithė, demokracia, pavarėsia dhe sovraniteti i Kosovės, politika e faktorėve ndėrkombėtarė.


Termat dhe togfjalėshat terminologjikė tė LDK-sė janė vetėm njė anasjellė gjuhėsore dhe kuptimore e termave dhe e togfjalėshave terminologjikė tė LKK-sė! LKK-ja thoshte se fati i Kosovės ėshtė nė duart e Federatės jugsollave; LDK-ja thotė se fati i Kosovės ėshtė nė duart e faktorėve ndėrkombėtarė. LKK-ja betohej nė politikėn e mosinkuadrimit; LDK-ja betohet nė politikėn e faktorėve ndėrkombėtarė! LKK-ja thoshte se kombėsia shqiptare duhet tė jetė urė bashkėpunimi me Shqipėrinė si shtet amė; LDK-ja thotė se Kosova duhet tė jetė neutrale karshi Serbisė dhe neutrale karshi Shqipėrisė!


LKK-ja nuk i lejonte vetes tė pėrzihej nė punėt e shqiptarėve nė Maqedoni, nė Mal tė Zi dhe nė Preshevė, Bujanoc e Medvegjė - sepse pėr ta bėjnė kujdesin komunistėt e atjeshėm shqiptarė, malazez e maqedonas; LDK-ja nuk pėrzihet nė punėt e shqiptarėve nė Maqedoni e nė Mal tė Zi, madje as tė shqiptarėve nė Kosovėn Lindore - sepse atje pėr ta kujdesen partitė e tyre dhe pushteti sovran maqedon, malazias dhe serb! LKK-ja kishte gazetat e saj; edhe LDK-ja ka gazetat e saj, nė tė cilat nuk shkruan se janė tė sajat, qė popullarizojnė politikėn e saj, qė gabimet e saj i shpallin menēuri, qė dėshtimet e saj i shpallin suksese, qė mashtrimet e saj i shpallin tė vėrteta!


LDK-ja ėshtė parti politike qė ka njė moral politik qė nuk ndryshon prej moralit politik tė LKK-sė! Udhėheqja e LKK-sė thoshte se ėshtė udhėheqėse e ligjshme e popullit shqiptar tė Kosovės, madje e Kosovės si element konstituiv i Federatės jugosllave, por nėn sovranitetin e Serbisė dhe tė Jugosllavisė; edhe udhėheqja e LDK-sė thotė se ėshtė udhėheqje e ligjshme e popullit shqiptar tė Kosovės, madje e "Republikės sė Kosovės", por nėn pushtimin e Serbisė dhe tė Jugosllavisė (Serbia dhe Mali i Zi)!


LKK-ja i dėnonte tė gjitha konceptet dhe tė gjitha veprimet e tjera qė nuk pėrputheshin me tė sajat nė lidhje me tė drejtat e shqiptarėve dhe me fatin e Kosovės! Pėr kėtė arsye, ajo i ka dėnuar si armiqėsore demonstratat e vitit 1968 dhe 1981! Edhe LDK-ja i dėnon tė palejueshme konceptet dhe veprimet e tjera qė nuk pėrputhen me tė sajat nė lidhje me strategjinė pėr ēlirimin e Kosovės dhe statusin e saj! Pėr kėtė arsye, ajo ėshtė kujdesur t'i "komprometojė" tė gjithė ata qė kanė kėrkuar qė politikėn e saj tė nėnshtrimit ta zėvendėsojmė me lėvizje popullore vepruese;…


Nė kohėn e pushtetit tė LKK-sė, burgjet e Kosovės dhe tė Serbisė ishin plotė tė burgosur politikė shqiptarė; edhe nė kohėn e "pushtetit paralel" tė LDK-sė burgjet e Kosovės dhe tė Serbisė janė pėrplot tė burgosur politikė shqiptarė. Pėr kėtė arsye "pushteti paralel" i LDK-sė mund tė quhet po aq "atdhetar" sa ishte "atdhetar" edhe pushteti i LKK-sė! Udhėheqja e LKK-sė vozitet nė mercedesė shtetėrorė; edhe udhėheqja e LDK-sė vozitet nė vetura tė "Republikės sė Kosovės", qė nuk kushtojnė mė pak se mercedesėt e LKK-sė!


LDK-ja ėshtė parti politike qė edhe konceptin pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės e ka tė ngjashėm, fatalisht tė ngjashėm, me konceptin e LKK-sė! LKK-ja, atėherė PKK-ja nė fund tė dhjetorit 1943 dhe nė fillim tė janarit 1944 ėshtė deklaruar pėr bashkim me Shqipėrinė, por mė vonė e ka pranuar bashkimin e Kosovės me Serbinė dhe me Jugosllavinė, pėrkatėsisht statusin e Kosovės qark i Serbisė! Edhe LDK-ja, nė fillim tė shpėrbėrjes sė ish-Jugosllavisė ėshtė deklaruar pėr bashkim me Shqipėrinė, por mė vonė ėshtė pajtuar me shpalljen e Kosovės shtet sovran dhe i pavarur, pėrkatėsisht republikė nė kuadrin e Jugosllavisė!


LKK-ja e ka ēuar Kosovėn deri te autonomia e gjerė e vitit 1974; edhe LDK-ja e ka ēuar Kosovėn deri te premtimet e faktorėve ndėrkombėtarė pėr njė autonomi tė gjerė (ē’ėshtė e vėrteta deri aty Kosova ka qenė e ēuar mė parė) sė cilės ende askush nuk ia di „gjerėsinė“. Po tė mos ishin futur nė Kryesinė dhe nė Kėshillin e Pėrgjithshėm tė saj edhe disa ish tė burgosurė politikė, pėrfaqėsuesit e „ligjshėm“ tė popullit shqiptar tė Kosovės sot pa dyshim se do tė ishin nė Parlamentin e Serbisė dhe tė Jugosllavisė (Serbia dhe Mali i Zi).


LKK-ja ishte njė parti e disiplinuar nė ish-Jugosllavi; edhe LDK-ja ėshtė njė parti e disiplinuar nė Jugosllavinė e shkurtuar (Serbia dhe Mali i Zi)! Prej aspektit historik e shikuar, LKK-ja del parti e projektuar si mjet pėr paqėsimin e Kosovės! Prej aspektit historik e shikuar, edhe LDK-ja del parti e lejuar, pėrkatėsisht e projektuar, si mjet pėr paqėsimin e Kosovės nėn sovranitetin serb!


Prej shtjellimit tė sipėrthėnė del, besoj qartė, se ngjashmėria mes LKK-sė dhe LDK-sė ėshtė rrėnjėsore, thelbore. Kėto argumente nuk mund tė fshehen, sepse nuk thuhet kot plagėt qė fshehen shumė vėshtirė shėrohen! Prandaj, edhe tė kėqijat qė fshihen shumė vėshtirė mėnjanohen!


( Vijon )

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh Wed Jun 04, 2008 6:23 pm nga ILLYRIA

Analiza politike - historike


Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 6 )


Pėrmbajtja


- Pse Rugova, LDK-nė e quante Shoqatė politike - kulturore?!

- Ibrahim Rugova ishte kundėr protestave paqėsore!

- Beograd 1991 / Ibrahim Rugova diplomatit gjerman i thotė: „Ne duam tė qėndrojmė brendapėrbrenda shtetit serbė. Ne duam vetėm tė na rikthehet autonomia…“

- A ka udhėtuar Rugova edhe herė tė tjera nė Beograd, gjatė viteve tė 90-ta?

- A ishte Ibrahim Rugova nismėtar i Deklaratės Kushtetuese tė 2 Korrikut, i Kushtetutės sė Kaēanikut dhe i mbajtjes sė Referendumit tė vitit 1991?!


* * *

A ishte Ibrahim Rugova nismėtar i Deklaratės Kushtetuese tė 2 Korrikut, i Kushtetutės sė Kaēanikut dhe i mbajtjes sė Referendumit tė vitit 1991?!


Shkruan: Sheradin BERISHA / 10. 05. 2008


Pse Rugova, LDK-nė e quante Shoqatė politike - kulturore

dhe ishte kundėr protestave paqėsore?!


Qysh nė ditėt e para, pas themelimit tė LDK-sė, kryetari Ibrahim Rugova, dėshmon qartė zotimin e vet se, do t'i kryej me pėrpikėri detyrat qė dilnin nga Programi i Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Mė 30 dhjetor 1989, nė njė intervistė telefonike dhėnė “Zėrit tė Amerikės”, z. Rugova ka deklaruar si vijon: “Ne para disa ditėsh (23.12.1989-vėrejtja ime) themeluam Lidhjen Demokratike tė Kosovės. Kjo ėshtė momentalisht shoqatė politike dhe kulturore. Nė tė ardhmen do tė shikojmė se, kur tė legalizohen me ligj kėtu nė Jugosllavi kėto ēėshtje tė pluralizmit politik, ajo edhe mund tė jetė edhe parti politike, kulturore etj. Megjithatė, kjo ėshtė organizatė e Prishtinės, mandej do tė formojė degėt e saj edhe nė qendrat e tjera tė Kosovės dhe tė Jugosllavisė. Anėtarė tė Lidhjes mund tė jenė pjesėtarė, qė pranojnė programin tonė. Programi i Lidhjes ėshtė mjaftė i gjerė. Ai pėrfshin tė gjitha problemet qė rėndojnė nė momentin e tanishėm nė Kosovė dhe nė Jugosllavi. Pėr shembull kemi programin pėr ēėshtjet sociale, pėr punėsimin dhe zhvillimin ekonomik, pastaj pėr lirinė e shtypit dhe tė tė drejtave tė njeriut, tė kulturės, pastaj pėr pastėrtinė e mjedisit dhe pėr ēėshtje tė tjera qė janė aktuale nė Kosovė, si dhe, natyrisht, qėndrimet tona politike, siē janė ato pėr demokraci, pėr zgjedhje tė lira, tė drejtpėrdrejta. Ne konsiderojmė se Jugosllavia duhet tė jetė Federatė Demokratike e kombeve dhe e kombėsive, qė duhet tė ketė organizimin shtetėror tė republikave dhe krahinave, pra, edhe Kosova tė ketė vendin e vetė tė barabartė nė federatėn e Jugosllavisė.”- pėrfundon citati.


Siē vihet nė dukje, pėr Ibrahim Rugovėn, LDK-ja fillimisht nuk ishte parti, por njė shoqatė politike dhe kulturore, pėr tė cilėn thotė se, nė tė ardhmen me ligjet e Jugosllavisė mund tė jetė edhe parti politike, kulturore etj (!!!) Pėr mė tepėr, kryetari Rugova, LDK-nė, kėtė shoqatė kulturore dhe politike, e cilėson si organizatė tė Prishtinės, me synim tė shtrirjes sė saj jo vetėm nė Kosovė, por edhe nė qendrat tjera tė Jugosllavisė, ashtu siē ishte e organizuar Lidhja Komuniste e Jugosllavisė, e cila nė fillim tė vitit 1990 ishte futur nė fazėn e shpėrbėrjes sė saj.


„Programi i Lidhjes ėshtė mjaftė i gjerė“ dhe „pėrfshin tė gjitha problemet qė rėndojnė nė momentin e tanishėm nė Kosovė dhe nė Jugosllavi“, konstaton politikani realist Ibrahim Rugova. Ai, fillimisht ka vu nė spikamė programin „pėr ēėshtjet sociale, pėr punėsimin dhe zhvillimin ekonomik“, pastaj „pėr lirinė e shtypit dhe tė tė drejtave tė njeriut, tė kulturės, pėr pastėrtinė e mjedisit…“, ndėrsa qėndrimi i tij politik, ėshtė „pėr demokraci, pėr zgjedhje tė lira, tė drejtpėrdrejta“, pa e thėnė qartė statusin politik tė Kosovės. Nė tė vėrtet, Ibrahimi, ishte pėr njė federatė demokratike jugosllave tė kombeve dhe kombėsive, me njė organizim shtetėror tė republikave dhe krahinave…“, ashtu siē ishin tė definuara nė Kushtetutėn e RFJ-sė, atė tė Republikės sė Serbisė dhe nė Kushtetutėn e KSA tė Kosovės.


Pra, Ibrahim Rugova, edhe pas protestave gjithėpopullore tė vitit 1988 - 1989 kur kėrkohej avansimi i statusit politik tė Kosovės, duket sheshazi se, Kosovėn e konsideronte akoma si “krahinė”, ndėrsa popullin shqiptar si „kombėsi“. E, dihet mirėfilli se, me Kushtetutėn nė fuqi „kombėsit“ trajtoheshin si pakica, pėrkundėr faktit qė shqiptarėt ishin populli i tretė shumicė, pas serbėve dhe kroatėve!


Ibrahim Rugova ishte kundėr protestave paqėsore!


Nė kohėn e kthesave tė mėdha nė Kosovė 1988-1990, populli shqiptar nėpėrmjet demonstratave kundėrshtoi pushtimin klasik tė Kosovės nga Serbia, u zgjua i madh e i vogėl nė kėmbė, jo pėr ta mbrojtur “autonominė e suprimuar” mė 23 mars 1989, por pėr ta mbrojtur nė radhė tė parė dinjitetin e nėpėrkėmbur kombėtar dhe avansimin e statusit tė Kosovės nė Republikė, qoftė edhe me sakrifikimin e jetės sė tyre.


Derisa, nė dimrin e acartė tė vitit 1990, populli protestonte nėpėr rrugėt e Kosovės, kundėr regjimit pushtues serbė tė Millosheviqit, kryetari i LDK-sė Ibrahim Rugova, doli kundėr kėtyre protestave. Kėshtu, mė 31 janar 1990, nėpėrmjet njė deklarate tė bėrė nė RTP (ku drejtor ishte Agim Mala), Ibrahim Rugova i bėnte thirrje popullatės “qė tė hiqte dorė nga grumbullimet”, duke theksuar se: “Lidhja Demokratike e Kosovės nuk e pėrkrah kėtė formė tė veprimit”.


Kėto deklarata Ibrahim Rugova i pėrsėriste shpesh, shumė shpesh edhe nė mediat e shkruara. Ai, madje pėrmes deklaratave i bėnte thirrje popullit qė tė mos dalė nė rrugė dhe t“i ndėrpresin demonstratat, ndėrsa shfajsonte veten dhe LDK-nė se nuk janė organizatorė tė demonstratave. P.sh. mė 3 shkurt 1990 nė gazetėn “Vjesnik“ tė Zagrebit, lidhur me demonstratat deklaron (po citoi): „Pas grumbullimeve dhe demonstratave tė shqiptarėve pėrpara ndėrtesės sė Komitetit Krahinor, mė 23 janar (1990), pasoi njė ortek i vėrtet dėnimesh dhe diskreditimesh politike dhe tė gjitha kėto nė fillim qė alternativat, nė radhė tė parė LDK-ja, e cila ka mė shumė anėtarė se sa Lidhja e Komunistėve tė Kosovės, tė eliminohet nga skena politike. Prandaj u bėnė pėrpjekje qė ta shpallin atė (LDK) si organizatore tė kėtyre demonstratave. Ne u pėrpoqėm, me anėn e njoftimeve dhe thirrjeve, drejtuar opinionit publik, qė qytetarėt t“i ndėrpresin demonstratat” (!!!)


Kjo nuk ėshtė as hera e parė as e fundit, qė z.Rugova ishte kundėr protestave tė qeta dhe luante rolin e shuarjes sė ndjenjės tek shqiptarėt pėr t“u ēliruar njė herė e mirė nga sundimi shekullor serbė.


Ibrahim Rugova gjatė gjithė karierės sė tij politike ka dėshmuar se ėshtė kundėr organizimit tė demonstratave paqėsore, ndėrsa ndiqte dhe propagandonte me fanatizėm njė politikė krejtsisht pasive, madje shpesh herė nė konferenca me gazetarė bėnte thirrje, “pėr durim, qė tė mos tensionohet situata dhe tė dalė nga kontrolli, sepse kemi ndėrtuar tashmė njė rend demokratik”, atė rend demokratik nėn sundimin klasik tė Kosovės nga regjimi policor-ushtarak i Millosheviqit (!!!)


Pra, kjo ishte realpolitika e Ibrahim Rugovės, e ndėrtuar mbi bazėn programit tė LDK-sė…

 

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh Wed Jun 04, 2008 6:23 pm nga ILLYRIA

Beograd 1991 / Ibrahim Rugova diplomatit gjerman i thotė:

„Ne duam tė qėndrojmė brendapėrbrenda shtetit serbė.

Ne duam vetėm tė na rikthehet autonomia…“


Ibrahim Rugova gjatė periudhės sa ishte shef i Institutit Albanologjik dhe sekretar i OTH tė LKJ-sė nė kėtė institut dhe sė fundi Kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės ( nga 1987), shpesh ka udhėtuar pėr nė Beograd. Udhėtimin e fundit e ka bėrė nė verėn e vitit 1988, nė cilėsin e kryetarit tė SHSHK-sė nė kuadėr tė njė takimi qė u mbajt nė Beograd, nė mes tė shkrimtarėve serbė e shqiptarė.


Ka tė dhėna qė tregojnė se, Ibrahim Rugova edhe gjatė viteve tė 90-ta ka udhėtuar pėr nė Beograd, tani jo mė nė cilėsinė intektualit- shkrimtarit, por nė cilėsinė e polikanit.


Sipas njė dokumenti tė Bundestagut gjermanė, nė vitin 1991 Kryetari i Ibrahim Rugova, gjatė qėndrimit nė Beograd ( nė kuadėr tė disa takimeve) ka pasur njė takim tė veēantė edhe me diplomatė gjermanė.


Nė pyetjen e diplomatit gjerman Leni Fischer, se: a mendoni, qė dikur Kosova t“i bashkohet Shqipėrisė, me kusht qė situata e atėhershme nė shqipėri tė pėrmirėsohet? Ibrahim Rugova pėrgjigjet:„ Jo, ne nuk mendojmė nė pėrgjithėsi pėr kėtė. Ne duam tė qėndrojmė brendapėrbrenda shtetit serbė. Ne duam vetėm tė na rikthehet autonomia. Ne duam, qė tė na respektojnė si njerėz dhe pakicė kombėtare. Ne duam qė tė na mundėsohet ta flasim gjuhėn tonė, tė botojmė dhe lexojmė gazetat tona etj.“


Saktėsisht nė dokumentin origjinal tė shkėputur nga libri zyrtar i Bundestagut gjermanė, lidhur me kėtė takim thuhet si vijon:


“Als wir im Jahre 1991 in Belgrad mit Herrn Rugova gesprochen haben, habe ich ihm die Frage gestellt:

Denken sie daran, irgendwann den Anschluß des Kosovo an Albanien zu fordern, vorausgesetzt daß - aus damaliger Sicht – sish die Situation in Albanien verbessert? - Das war vorübergehend ja der Fall, - Darauf hat er gesagt: „Nein, wir denken überhaupt nicht daran. Wir wollen innerhalb des serbischen Staatenverbundes bleiben.

(Beifall der Abg.Leni Fischer (Unna) (CDU/CSU)

-Wir wollen nur unsere Autonomie wiederhaben. Wir wollen als Menschen und als nationale Minderheit geachtet und respektiert werden. Wir wollen uns entfalten können, unsere Sprache sprechen dürfen, unsere Zeitungen drucken und lesen dürfen usw”.


(Citat i shkėputur nga libri zyrtar i Bundestagut gjerman-Deutscher Bundestag - 13. Wahlperiode - 200. Sitzung Bonn, Donnerstag, den 30 Oktober 1997, seite 18139)


· Lexo kėtu: kėtė dokument tė shkėputur nga faqja zyrtare

· Shiko kėtu: faqen e plotė tė kėtij dokumenti nė origjinal



Se kryetari LDK-sė dhe pėrgjithėsisht i „alternativės shqiptare“ Ibrahim Rugova, ishte kundėr bashkimit tė Kosovės me Shqipėrinė, ky fakt nuk ishte i panjohur, por se kėrkonte, qė Kosovės t“i rikthehet autonomia dhe tė mbetet nė kuadėr tė shtetit serbė, pėr t“i gėzuar vetėm tė drejtat si pakicė kombėtare etj., edhe pas shpalljes sė deklaratės sė „2 korrikut“ dhe Kushtetutės sė Kaēanikut mė 7 shtator 1990, kėtė fakt asokohe shumė pakė shqiptarė e kanė ditur.


A ka udhėtuar Rugova edhe herė tė tjera nė Beograd,

gjatė viteve tė 90-ta?!


Kur bėhet fjalė pėr shkuarjen e Ibrahim Rugovės nė Beograd (edhe pas 2 korrikut e 7 shtatorit 1990), s“mund tė thuhet se ky ka qenė itinerari i tij i fundit nė relacionin Prishtinė - Beograd. Tashmė dihet publikisht se Ibrahim Rugova mė 15 maj 1998 ėshtė takuar me Sllobodan Millosheviqin nė Beograd ( nė rezidencėn e tij nė Beli Dvor), por ekzistojnė disa fakte tjera, qė hedhin dritė pėr kontaktet e vazhdueshme tė Ibrahim Rugovės me Beogradin.


Pėr tė dhėnė njė pasqyrim sipėrfaqėsor, me kėtė rast po i referohem gazetės „Epoka e Re“. Nė njė shkrim tė kėsaj gazete me titull: “Rugova do tė ketė telashe me faktet - Kėto janė thėnė nė LDK…dhe janė bėrė nga LDK“, thuhet (po citoi): “Mendon Rugova se nuk e dimė sa herė ka fjetur nė shtėpinė e Millosheviqit? Mendon Rugova se shoqėruesit e tij (njėri i vrarė gjatė luftės, tjetri pas luftės, tjetri largė tij…) nuk kanė lėnė asnjė gjurmė pėr vozitjet qė ia bėnin pėr nė Beograd, ndėrsa nė Kurshumli ata mbeteshin e tutje vazhdonte rrugėn me policinė serbe pėr Dedinje? Mos t“ia hajė mendja! Ne, dimė se ėshtė financuar nga Millosheviqi nė aferėn e telekomit serb. Paratė kanė pėrfunduar nė Dardania Bankė, nė fund.” ( Burimi: gazeta “Epoka e re”, E enjte 27 shkurt 2003, fq.11.)


Ky informacion bėn tė kuptosh se Rugova ka pasur edhe takime tė tjera me Millosheviqin dhe implikime nė afera tė pista. Ndėrsa lidhur me takimet sekrete nė mes tė palės serbe dhe asaj shqiptare, tė organizuara nga binomi Millosheviq - Rugova nė periudhėn 1994 – 1997, dhe rreth aferės sė telekomit serbo-italian, do tė bėjmė fjalė nė njė kapitull tė veēantė.


A ishte Ibrahim Rugova nismėtar i Deklaratės Kushtetuese tė 2 Korrikut, i Kushtetutės sė Kaēanikut dhe i mbajtjes

sė Referendumit tė vitit 1991?!


Me rastin e vdekjes sė Ibrahim Rugovės, mė 21 janar 2006, u mbajtėn disa tubime pėrkujtimore dhe aty u ritheksuan shumė “merita” tė tij.


Ta zėmė, mė 23 janar 2006 nė njė fjalim pėrmortor, nėnkryetar i LDK-sė Kolė Berisha, (qė u transmetua drejtpėrdrejt nė RTK), ndėr tė tjera thotė: “Nė kėtė janar, Kosova humbi nismėtarin e Deklaratės Kushtetuese tė njohur si Deklarata e 2 Korrikut (1990), tė Kushtetutės sė Kaēanikut, tė referendumit pėr Pavarėsinė e Kosovės, organizatorin e zgjedhjeve tė para nacionale dhe presidenciale, shumėpartiake, akte kėto qė vunė bazėn e fortė formale-juridike pėr ndėrtimin e institucioneve tė para tė pavarura nė Kosovė dhe shėnon fillimin e fundit tė njė regjimi satrap tė fundshekullit XX”.- pėrfundon citati.


Sa janė tė qėndrueshme kėto konstatime tė z.Berisha ?

Po t’i referohemi librit tė Mehmet Krajės “Vitet e humbura” (njėrit nga bashkėpunėtorėt mė tė ngushtė tė Ibrahim Rugovės deri nė vitin 1995, dhe pjesėmarrės nė tė gjitha aktivitetet e LDK-sė, sė fundi edhe “ambasador” nė Zyrėn e Kosovės nė Tiranė (1994), del se Ibrahim Rugova dhe LDK-ja si parti, nuk kanė marrė pjesė nė asnjė mėnyrė, nė hartimin e “Deklaratės sė 2 Korrikut”, tė “Kushtetutės sė Kaēanikut”! e as nė aktin e shpalljes sė vendimit pėr mbajtjen e referendimit nė shtator 1991!


Ja se, ēka shkruan M. Kraja Lidhur me kėtė ēėshtje:

“Delegatėt shqiptarė tė Kuvendit tė Kosovės shpallin Deklaratėn Kushtetuese, teksti i sė cilės ėshtė bėrė i njohur qė atėherė. Dy muaj mė vonė, nė njė mbledhje tė fshehtė nė Kaēanik, po kėta delegatė miratojnė Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės dhe detyrohen tė dalin nė ekzil. Lidhja Demokratike e Kosovės mbėshtet edhe njėrėn edhe tjetrėn. LDK-ja qėndron fuqimisht pas kėtyre akteve. As njėrin e as tjetrin nuk i ka hartuar vetė, nuk ka marrė pjesė nė hartimin e tyre dhe vendimi pėr shpalljen e tyre, merret vesh, nuk ėshtė marrė nga LDK-ja. E di me saktėsi se kryesia e LDK-sė ishte e informuar pjesėrisht pėr njėrėn dhe pėr tjetrėn dhe as nuk mbajti mbledhje pėr kėtė punė dhe as qė kėrkoi prej dikujt ndonjė shpjegim. Ajo kryesi, madje nuk shtroi as ndonjė pyetje tė vetvetishme e as nuk bėri vėrejtje, tė cilat kishte arsye t“i bėnte, sepse dihej qė atėherė se pikėrisht prej saj do tė kėrkohej t“i realizonte praktikisht dispozitat e po asaj Kushtetute, tė miratuar pa dijen dhe pa vendimin e saj. ( Lexo: M.Kraja: “Vite tė humbura”, faqe 230) Pra, LDK-ja nuk e shpiku as Deklaratėn Kushtetuese dhe as Kushtetutėn e Kaēanikut. - thotė Mehmet Kraja.


Kjo besoj, nuk do koment tjetėr!


Ibrahim Rugova nuk ka marrė pjesė nė asnjė mėnyrė, as nė hartimin e as nė marrjen e vendimit pėr mbajtjen e referendumit nė shtator tė vitit 1991. Kėtė fakt e sipėrfaėson dukshėm vendimi i legjslaturės sė vjetėr i Kuvendit tė Republikės sė Kosovės (01Nr. Prishtinė, mė 22 shtator 1991) qė kryesohej nga Ilaz Ramajli. Nė kėtė vendim pėrcaktohet qartė edhe teksti i pyetjes sė Referendumit lidhur me statusin politik tė Kosovės.


Nė kėtė vendim thuhet::



R E F E R E N D U M I


REPUBLIKA E KOSOVĖS

Kuvendi i Republikės

01 Numėr

Prishtinė, mė 22 shtator 1991


Kuvendi i Republikės sė Kosovės, nė bazė tė nenit 97 alineja 1 pika 8 tė Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės, nė mbledhjen e mbajtur mė 22 shtator 1991, pas miratimit tė Vendimit mbi mbajtjen e Referendumit nė Kosovė,


P Ė R C A K T I M


Tekstin e pyetjes nė Referendumin mbi Republikėn e Kosovės si Shtet Sovran dhe i Pavarur, me tė drejt tė pjesėmarrjes konstituive nė Lidhjen e shteteve - republikave sovrane (nė Jugosllavi) mbi bazėn e lirisė dhe tė barazisė sė plotė tė republikave-shteteve nė lidhjen e tyre.


Teksti i pyetjes qė u pėrcaktua nga Kuvendi ėshtė pėrsa vijon:


NĖ BAZĖ TĖ DEKLARIMIT TUAJ TĖ LIRĖ, LUTENI QĖ TĖ PĖRGJIGJENI (DUKE RRETHUAR FJALĖN ”PO” OSE “JO”) SE A E PRANONI, SI VENDIM TĖ VULLNETIT TUAJ POLITIK, REZOLUTĖN E KUVENDIT TĖ REPUBLIKĖS SĖ KOSOVĖS MBI REPUBLIKĖN E KOSOVĖS SI SHTET SOVRAN DHE I PAVARUR, ME TĖ DREJT TĖ PJESEMARRJES KONSTITUIVE NĖ LIDHJEN E SHTETEVE-REPUBLIKAVE SOVRANE (NĖ JUGOSLLAVI )


PO ............................................... JO


KRYETARI I KUVENDIT TĖ REPUBLIKĖS,

Ilaz Ramajli, d.v

 

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh Wed Jun 04, 2008 6:24 pm nga ILLYRIA

Analiza politike - historike


Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 7 )


A e ka ditur Ibrahim Rugova rrugėn qė tė ēonte kah ēlirimi i Kosovės dhe si e survejonte Zyra e LDK-sė nė Tiranė veprimtarinė ”terroriste” tė UĒK-sė nė Shqipėri?!


Shkruan: Sheradin BERISHA / 13. 05. 2008


A e ka ditur Rugova rrugėn qė tė ēonte kah ēlirimi i Kosovės?!


Ibrahim Rugova, politikėn e vet paqėsore, tė mosveprimit e tė ndejtjes rahat, e konsideronte si tė paalternativė, dhe duket se nuk ka menduar asnjėherė seriozisht nė pėrgatitjen e popullit pėr ēlirim edhe nė rrugė tjera. Nė tė vėrtet ai gjatė kontakteve me personalitete tė huaja ka marrė edhe mendime tė prera se si mund tė ēlirohet Kosova nga Serbia. Ta zėmė, Kristina Fon Kohl, nė librin e saj ”Ballkani faktor qėndrueshmėrie apo pėshtjellimi nė Evropė” shkruan:

“Pothuajse menjėhere mbas shfuqizimit tė sė drejtės pėr autonomi, disa politikanė kosovarė, midis tė cilėve dhe Ibrahim Rugova, kėrkuan mendimin e ekspertit austriak tė tė drejtave tė njeriut dhe tė drejtės ndėrkombėtare, Feliks Ermakora (Felix Ermacora). Ata donin tė dinin se cilat ishin mundėsitė nė rrafshin e sė drejtės ndėrkombėtare pėr njė pėrkrahje ndėrkombėtare tė "luftės" sė tyre kundėr pushtimit serb… Feliks Ermakora, pas njė shoshitjeje tė thelluar dhe shfletimit tė materialeve tė ndryshme, u pėrgjigj me keqardhje: ”Sa kohė qė nė Kosovė nuk do tė derdhet gjaku, nė rrafshin ndėrkombėtar nuk do tė angazhohet askush“ - pėrfundon citati.



· Lexo kėtu mė tepėr pėr Felix Ermacora + Literaturė nga z.Felix


Dhe kėshtu ka ndodhur, sepse lufta e lavdishme e UĒK-sė dhe gjaku i derdhur i mijėra dėshmorėve… futi nė lėvizje diplomacinė ndėrkombėtare dhe forcėn veriatlantike tė quajtur NATO…!


Nga kjo mund tė kuptojmė se Ibrahim Rugova, qysh nė fillim tė karierės sė tij politike, si shef i LDK-sė dhe i “alternativės kosovare“ e ka ditur shumė mirė, se cila ishte rruga qė tė ēonte kah ēlirimi pėrfundimtar i Kosovės !


Ēka u bisedua nė Takimin e Luganos nė mes Xhavit

Halitit dhe Ibrahim Rugovės ( 1991 ) ?!


Ndonėse realpolitika e Ibrahim Rugovės pėr “ēlirimin” e Kosovės niste dhe pėrfundonte me konferencat e tė premteve me gazetarė, kjo nėnkuptonte padiskutueshėm edhe mosbashkėpunimin e Rugovės me tė gjithė ata qė ishin tė gatshėm ta pėrgatisin popullin pėr luftė ēlirimtare. Xhavit Haliti-Zeka, njėri nga themeluesit e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, nė njė intervistė dhėnė gazetės “Zėri i ditės”, kujton njė takim qė ka pasur me Ibrahim Rugovėn nė vitin 1991 nė Lugano tė Zvicrės, ku e ka njoftuar atė lidhur me pėrgatitjet qė po bėhen pėr luftė tė armatosur.

Xhaviti thotė:

“Me Rugovėn jemi takuar nė Lugano. Kjo ishte njė ndejė miqėsore, nė tė cilėn ishin tė pranishėm edhe kryetarėt e degėve tė LDK-sė. Dhe, tė nesėrmen, pas asaj darke shoqėrore, kėrkova tė bisedonim veē me Rugovėn. I sqarova atij se ne po pėrpiqemi qė tė bėjmė diē nė kėtė drejtim dhe e informova se jemi duke futur armatim nė Kosovė”. Nė vijim z. Haliti nėnvizon: “Biseda ishte normale, pa tension, shumė miqėsore. Nė fund, Rugova mė tha: ‘Unė nuk i futem kėsaj veprimtarie. Unė s’mund t’ju pengoj, por mos i thoni kujt se jeni marrė vesh me mua, sepse unė nuk dua tė kem punė me kėtė ēėshtje!”- pėrfundon citati.

(Lexo mė shumė nė gazetėn “Zėri i ditės”, datė 8 shkurt 2001 faqe 11)



· Foto: Xhavit Haliti – Zeka nė mes tė dy miqėve

· Lexo: Kush ėshtė Xhavit Haliti sot - kliko faqen zyrtare tė kuvendit


Ibrahim Rugova ( edhe pse nuk ka dasht tė merret me kėtė ēėshtje) nga ky takim ka mėsuar se si po bėhen pėrgatitjet pėr luftė tė armatosur, duke u futur armatimi nė Kosovė. Se Ibrahim Rugova ka ditur pėr pėrgatitjet qė po bėheshin pėr luftė tė armatosur, e pohon edhe Adnan Merovci, njėri nga njerėzit mė tė afėrt tė tij pėr dhjet vjet rresht. z. Merovci kujton njė takim qė ka pasur nė Tiranė me Avni Klinakun, njėrin nga veprimtarėt e strukturave ilegale ushtarake.

Merovci deklaron:

„Avni Klinaku “erdhi nė vilėn ku banonim nė Shqipėri, u takuam nė oborrin e vilės, bėmė njė ndejė nė kafene njė kohė tė gjatė dhe, me njė besim shumė tė madh, ai ma bėri me dije qė ekzistojnė grupe tė armatosura nė Kosovė, grupe tė cilat janė tė gatshme pėr luftė. Mė tha se kemi nevojė pėr komunikim dhe bashkėpunim. Ai mė obligoi t“ia pėrcillja kėto informata z. Rugova. Tani, thotė z.Merovci,- nuk mund tė themi se nuk ėshtė ditur asgjė, sepse kemi ditur qė ka pasur grupe tė armatosura dhe qė ka pasur armė.”-pėrfundon citati.

(Lexo librin “Pa protokoll”, Bisedė me Adnan Merovcin, Zėri - Prishtinė 2003, fq. 88.)



· Foto historike: Adnan Merovci + polici serb = truproja tė Rugovės!

· Foto: Avni Klinaku ish drejtues i LKĒK-sė


Se Ibrahim Rugova ka ditur pėr krerėt e UĒK-sė dhe aksionet e kryera nė Drenicė, Dukagjin, Llap etj., kėtė e pohon edhe znj. Edita Tahiri njėra nga bashkėpunėtoret mė tė afėrt e tij.

Nė njė intervistė tė botuar nė librin „Libri i lirisė“, fq.224, nė pyetjen pėr aksionet e sinkronizuara tė UĒK-sė dhe se ēfarė ėshtė biseduar pėr kėtė gjė nė Kryesinė e LDK-sė, Edita Tahiri pėrgjigjet: “Ne e kemi ditur se nga vijnė kėto arsione. Kemi pasur kontakte me Sali Ēekun, i cili ka qenė udhėheqės i aksioneve qė janė zhvilluar nė pjesėn e Dukagjinit. Pastaj me kontaktet e pjesėve tė tjera tė Kosovės, kemi qenė tė njoftuar pėr aksionet qė zhvilloheshin nė Drenicė, Llap dhe nė pjesė tė tjera, si dhe ėshtė ditur pėr Adem Jasharin, Zahir Pajazitin e pėr figura tė tjera qė kanė qenė bartės tė kėtyre aksioneve” - pėrfundon citati.


· Foto: Edita Tahiri


Nga kėto fakte sa i vuna nė pah, mjafton tė konkludoi se Ibrahim Rugova e ka ditur saktėsisht se kush qėndronte pas aksioneve tė armatosura ndaj objekteve dhe forcave policore-ushtarake serbe, (gjatė viteve 1994 - 1998), dhe pėrkundėr dijes sė tij tė plotė, nuk hezitonte tė hidhte baltė mbi njerėzit e sakrificės, e tė akuzonte UĒK-nė, si: ”dorė e zgjatur e Serbisė”; ”Krijesė e shėrbimit sekret serbė”, “individ tė frustruar”, e ēkamos tjetėr.

Pavarėsisht nga kėto deklarime tė Ibrahim Rugovės, UĒK-ja tashmė ishte realitet dhe hapi njė faqe tė re nė arealin politik-ushtarak shqiptar, dhe kėtė fakt e ka pohuar zėshėm edhe analisti i njohur anglez Tim Judah *. z. Judah nė librin e tij “Kosovo – war and revange” shkruan: “Mė nė fund u bė e qartė pėr tė gjithė se UĒK-ja ėshtė realitet e jo, siē insistonte Rugova, formė e vazhdimėsisė konspirative tė Serbisė”.

* Tim Judah is a journalist, author, and ISN Security Watch’s senior international correspondent. Based in London, Mr. Judah continues to cover the Balkans for the Economist and the New York Review of Books and other publications. In recent years he has also reported from Iraq, Iran, Afghanistan, North Korea and Africa. He is the author of "The Serbs: History, Myth and the Destruction of Yugoslavia" and "Kosovo: War and Revenge". Click here to send email

· Lexo kėtu disa nga librat e analistit Tim Judah


 

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh Wed Jun 04, 2008 6:25 pm nga ILLYRIA

Si e survejonte zyra e LDK-sė nė Tiranė, veprimtarinė

“terroriste” tė UĒK-sė nė Shqipėri?!


Ibrahim Rugova tashmė e ka ditur mirė se kush ėshtė Xhavit Haliti - Zeka, me ēka merret ai nė Zvicėr dhe nė Shqipėri, e ka ditur madje se nė Shqipėri pėrfaqėson Lėvizjen Popullore tė Kosovės dhe se ėshtė njėri nga njerėzit mė pėrgjegjės pėr fuqizimin dhe armatosjen e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės etj. Ibrahim Rugova e ka ditur edhe kush ėshtė Avni Klinaku dhe cilės organizatė ilegale i takonte. Pra, Ibrahim Rugova i ka ditur tė gjitha zhvillimet rreth pėrgatitjeve tė UĒK-sė pėr luftė tė armatosur, i ka ditur sepse pėr kėtė punė ėshtė pėrkujdesur Shėrbimi Informativ i LDK-sė (dorė e zgjatur e UDB-sė) gjithandej nėpėr Kosovė, ndėrsa nė Shqipėri ēdo gjė e ka mėsuar pėrmes zyrės sė LDK-sė nė Tiranė, e cila mė vonė u shndėrrua nė Pėrfaqėsi tė Kosovės pėr tu mbikqyruar edhe nga “kryeministri” nė exzil Bujar Bukoshi. Fillimisht shefa tė kėsaj zyreje ishin Ali Aliu, Mehmet Kraja, Anton Kolaj etj.


Kjo pėrfaqėsi e Kosovės pėrpos punėve rutinė, nė qendėr tė aktivitetit tė saj ka pasur edhe survejimin e veprimtarisė sė atyre qė e quanin veten UĒK. Pėr tė argumentuar kėtė gjė, me kėtė rast po i referohemi njė dokumenti sekret tė Shėrbimit Informativ tė Shqipėrisė (SHISH) i cili shpalon njė bisedė tė inspektorit A.K tė SHISH-it me shefin e pėrfaqėsisė sė Kosovės nė Tiranė, nė periudhėn kur Sali Berisha ishte president i Republikės sė Shqipėrisė (1996).


Nė dokumentin e skeduar nėn numrin AT 317/ b tė datės 21 janar 1996, e tė protokolluar tri ditė mė vonė (24 janar “96), lartė nė cepin e majtė tė tij, ėshtė vėnė shėnimi i zėvendėsshefit tė SHISH-it: “Tė kalojė pėr informim nė presidencė…” ( ėshtė fjala pėr presidencėn nė Shqipėri)


Nė kėtė dokument thuhet:

”Nė njė informacion qė ka paraqitur njė inspektor i Shėrbimit Informativ tė Shqipėrisė, A.K, pas bisedės nė pėrfaqėsinė e Kosovės, nė Tiranė, mes tė tjerave, shefi i tij ka nėnvizuar:

“Mendimi i zyrtarėve tė Prishtinės (Lexo: Kreut tė LDK-sė me Ibrahim Rugovėn nė krye) ėshtė se kemi tė bėjmė me njerėz tė organizuar mirė dhe qė kanė disa baza nė Shqipėri, sidomos nė Tiranė, Durrės – plazh, dhe nė Tropojė. Veprimet e deritanishme tė saj, qė e quan veten UĒK, kanė qenė tė pėrqėndruara nė Drenicė dhe nė rajonin e Dukagjinit, qė mund tė pėrkufizohej nė vijat Prizren – Shtimje dhe nė rrugėn Pejė – Mitrovicė. Tash, me aksionet qė janė zhvilluar para pakė ditėsh, zyrtarėt e Prishtinės mendojnė se ajo po vepron nė njė hapėsirė krejt tjetėr, qė ėshtė mė e gjerė. Gjithnjė sipas tyre, UĒK-ja ėshtė nė tri zona, mirėpo nuk kanė dijeni tė sakta se cilat janė shtrirjet e zonave, vetėm se, mė parė, zoti A.A (Ali Aliu), u kishte thėnė se zona e dytė ėshtė nė Maēedoni. Nė takimin qė ka pasur njeriu i tyre, R.GJ (Rexhep Gjergji), me njė pėrfaqėsues tė qeverisė serbe ėshtė pasur parasysh se aksione terroriste duhen pritur edhe nė tė ardhmen. Mendimi i tyre ėshėt se fjala vjen pėr disa njerėz tė veēantė, qė mblidhen nė organizata ilegale e qė duhen survejuar, sidomos nė Tiranė. Disa prej tyre nuk duhen lejuar tė veprojnė nė Shqipėri. Pas kėrkesės sime, zyra e Kosovės do na paraqes njė listė tė emrave tė njerėzve qė dyshojnė se fshihen pas kėsaj organizate terroriste”.

(Burimi: B.Islami “Enigma e njė vrasje tė trefishtė”, Focus, Prishtinė, 2007, faqe.129)


Ēdo koment rreth kėtij dokumenti duket se ėshtė i tepėrt.


Disa ditė pas dhėnies sė kėtij informacioni, zyra e pėrfaqėsisė sė Kosovės nė Tiranė, SHISH-it ia ka dorėzuar njė listė me emra tė personave qė mendohet se janė bartės tė UĒK-sė dhe qė kryejnė veprimtari “ilegale subversive” nė Shqipėri. Atė periudhė, disa nga tė dhėnat qė i ishin dorėzuar SHISH-it, do tė prezentoheshin edhe nė njė informacion tė pėrgatitur nga ish - Shėrbimi i Sigurimit ushtarak jugosllav me emrin e quajtur KOS, nė tė cilin janė shtuar edhe disa karakteristika tė tjera, si gjendja shoqėrore e atyre qė e pėrbėjnė Grupin e Drenicės nė krye me komandantin legjendar Adem Jashari, arsimi i tyre, vendndodhja, karakteristikat e zonės etj etj.


Kėto argumente flasin qartė se njėshi i “institucioneve tė Republikės sė Kosovės” Ibrahim Rugova sė bashku me “institucionet e Republikės sė Serbisė”, e kanė pėrcjellur nė vazhdimėsi veprimtarinė e bartėsve tė UĒK-sė nė Kosovė, shqipėri dhe nė vendet tjera perėndimore.


Prandaj, duke pas parasysh tė gjitha kėto arguente, natyrshėm mund tė thuhet se Ibrahim Rugova me institucionet e tija ”fiktive”, me asnjė veprim konkret, nuk ka treguar gatishmėri se ėshtė pėr ēlirimin e Kosovės nga Serbia. Kryetari i “Republikės sė Kosovės” dhe i njė vargė funksioneve tė tjera, Ibrahim Rugova, madje ishte edhe kundėr demonstratave paqėsore qė i organizonin studentėt e Universitetit tė Prishtinės, duke u arsyetuar tashmė me slloganin e shumėfamshėm, se “duhet tė jemi tė kujdesshėm e tė mos e tensionojmė situatėn pa nevojė, nė mėnyrė qė tė mos e prishim rendin e krijuar demokratik”. (!!!) Po, pėr cilin rend demokratik e kishte fjalėn ky gajlegji i kujdesshėm se ?! Pėr atė rendin demokratik tė krijuar nėn sundimin klasik tė Kosovės nga regjimi pushtues i Millosheviqit, ku mbretėronte vetėm frika, dhuna e pėrditshme, ku ndodhnin tmerrshėm burgosjet, persekutimet, vrasjet e shpėrnguljet masovike tė shqiptarėve nga Kosova etj, ndėrkohė qė atij personalisht por dhe elitės sė tij politike (qė rrethohej) s“i hynte asnjė therrė nė kėmbė, pėr mė tepėr ai me shpurėn e tij dilte nga Kosova, shkonte kahmos nėpėr botė dhe kthehej sėrish nė Kosovė (pas qėndrimit nė Shqipėri tė presidenti Sali Berisha) pa pasur pasoja nga regjimi pushtues serb!


( Vijon )

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh Wed Jun 04, 2008 6:26 pm nga ILLYRIA

Analiza politike - historike


Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 8 )


Babaxhani Ibrahim Rugova - kryetar i pesė organeve politike…dhe injoranca e tij!!!


Shkruan: Sheradin BERISHA / 14. 05. 2008


Sa funksione politike kishte Ibrahim Rugova


Siē kam vu nė pah edhe njė herė tjetėr mė lartė, Ibrahim Rugova ka ushtruar disa funksione politike.

Ka qenė:

- Kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės;

- Kryetar i Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės;

- Kryetar i Republikės sė Kosovės;

- Kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės;

- Kryetar i Kėshillit Koordinues tė Partive Politike Shqiptare nė Kosovė;

- Kryetar i Kėshillit Koordinues tė Partive Politike Shqiptare nė ish-Jugosllavi;


Pra, z. Ibrahim Rugova siē duket kudo ka qenė “koka” e piramidės politike ! “Njė kumulim i tillė postesh njihet vetėm nė sistemet diktatoriale, mirėpo z.Ibrahim Rugova nuk e ka as pamjen e diktatorit, as zemrėn e diktatorit, as shpirtin e diktatorit. Ai ėshtė njeri i butė, mė i butė se pambuku; ai deri mė sot, askujt as “dreq” me gojė nuk i ka thėnė! Ai ėshtė aq i butė sa qė ka pranuar t“ia ngarkojnė tė gjitha pėrgjegjėsitė mbi shpatulla, si Krishtit kryqin dhe tė gjitha ky i bart pa fjalė, duke mos pasur kohė as qė tė kujtohet se si pat pėsuar Krishti nė kohėn e vet.” – ka thėnė Adem Demaēi, nė njė intervistė “Mungesė serioziteti, apo vetmashtrim” Zėri Shqiptar, Nr. 11, 17 tetor 1995, fq.16.


Lidhur me kėtė ēėshtje edhe kryebashkiaku i Tiranės Edi Rama ka bėrė njė konstatim gjenial pėr Ibrahim Rugovėn. Kur ishte nė Prishtinė (pas luftės) e takoi edhe Rugovėn, dhe mė pas pat deklaruar: “Shyqyr Zotit qė nuk jeton nė Shqipėri, se do tė ishte kryetar derisa tė merrte frymė. Jo pse ky njeri di diēka, por ėshtė babaxhan ashtu si shqiptarėt e donė. Ky do tė vdes si kryetar.“ ( !!! )


Sa ishin funksionale, funksionet politike tė “kokės” Ibram Rugova?!

Ibrahim Rugova ishte kryetar i shumė organeve, por, shtrohet pyetja sa kanė qenė funksionale kėto organe tė “Kokės” Ibrahim Rugova? Koha ka dėshmuar tashmė se nuk ishin qenė aspak funksionale.


Pėr tė argumentuar kėtė gjė, po i analizojmė dy funksionet e fundit tė tij., qė kishin karakterė gjithėpėrfshirės.


Mė 22 korrik 1991, u formua Kėshilli Kordinues i Partive Politike shqiptare tė Kosovės i pėrbėrė nga:


- Lidhja Demokratike e Kosovės,

- Partia Parlamentare e Kosovės,

- Partia Fshatare e Kosovės,

- Partia Shqiptare Demokristiane e Kosovės,

- Partia Socialdemokrate e Kosovės dhe

- Partia Republikane e Kosovės dhe

kryetar i kėtij kėshilli u zgjodh Ibrahim Rugova.


Ndėrkohė themelohet edhe Kėshilli Koordinues i Partive Politike Shqiptare nė ish- Jugosllavi, dhe pėrfshiheshin:


- Lidhja Demokratike e Kosovės,

- Partia e Prosperitetit Demokratik,

- Lidhja Demokratike nė Mal te Zi,

- Partia pėr Veprim Demokratik,

- Partia Fshatare e Kosovės,

- Partia Shqiptare Demokristiane e Kosovės,

- Partia Parlamentare e Kosovės,

- Partia Socialdemokratike e Kosovės,

- Partia e Unitetit Kombėtar Shqiptar,

- Partia Popullore Shqiptare, dhe

- Partia Demokratike Shqiptare dhe

kryetar i kėtij kėshilli zgjidhet kush tjetėr pos Ibrahim Rugovės.


Formimi i kėtyre dy kėshillave politikė gjithėshqiptarė u prit me entuziazėm nė popull, sepse u mendua se tashmė do tė punohet bashkarisht pėr ndėrtimin e njė platforme tė qartė, pėr ēlirim nga pushtuesit sllavė. Por, duket se ky entuziazėm nuk zgjati shumė kohė.


Injoranca e Ibrahim Rugovės!


Nė fillim u mbajtėn disa mbledhje, por, nė ato mbledhje nuk u vendos asgjė, sepse kryetari Rugova as rregullore apo programe tė punės nuk kishte hartuar dot. Me kalimin e kohės Rugova i rralloi takimet, madje edhe kur partit tjera kėrkonin qė tė takoheshin, ai ju thoshte sė shpejti do tė mblidhemi dhe kėshtu i shtynte ose i sabotonte ato, pra, nuk shkonte fare nė takim. Dhe, me kalimin e kohės vetevetiu kėto dy kėshilla, ndonėse ishin jofunksional gjatė gjithė kohės, u amortizuan, pėr tė mos thėnė u shuan plotėsisht, sepse nė letėr ato vazhdonin tė ekzistonin si organe mashtruese pėr popullin nė duar tė kokės „piramidale“ Ibrahim Rugova.


Njė shembull: Nė janar tė vitit 1995 personalitete tė ndryshme politike, sė bashku me intelektualė tė shquar patėn shkuar te Ibrahim Rugova pėr t‘u takuar me tė (nė selinė e LDK-sė), me qėllim tė konsultimit dhe gjetjes sė rrugėve tė pėrbashkėta politike, nė njė kohė kur Kosova dhe populli shqiptarė po pėrjetonte ditėt mė tė rėnda nėn pushtimin serbė. Mirėpo, pėr fat tė keq „koka“ – Ibrahim Rugova nuk mori pjesė, i injoroi tė gjithė…!


Po kėshtu edhe me rastin e organizimit tė protestave paqėsore nga ana e studentėve, njė delegacion studentėsh shkuan sė bashku me rektorin e Universitetit tė Prishtinės, dr. Ejup Statovci pėr tu takuar me Rugovėn, por edhe kėsaj radhe, Rugova nuk ishte i gatshėm t“i takonte ata, me arsyetimin se „nuk ka kohė“, ndėrkohė qė gjente kohė t“i takonte grupet joformale tė studentėve nė krye me tė afėrmin e tij Naser Rugova. Madje ai gjente kohė pėr tu takuar edhe me sportistė, kėngėtarė etj., por nuk gjente dot kohė t“i takonte pėrfaqėsuesit legjitimė tė studentėve, udhėheqėsit e Unionit tė Pavarur tė Studentėve tė UP-sė!


A e meriton selia - Baraka e LDK-sė tė jetė “shtėpi e pavarėsisė”?!


Ndėr funksionet e lartėpėrmendura tė Ibrahim Rugovės radhitet edhe funksioni i Kryetarit tė Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės. Ibrahim Rugova duke e shfrytėzuar kėtė pozitė jopolitike (nga viti 1988), pasi zgjidhet Kryetar i LDK-sė nė Kuvendin themelues, mė 23 dhjetor 1989, i cili u mbajt nė ambientet e selisė sė Shoqatės sė Shkrimtarėve, shtėpinė e shkrimtarėve e shndėrron nė shtėpi tė LDK-sė. Dhe, pėr ēudi pasardhėsi i Ibrahim Rugovės, kryetari i Kosovės Fatmir Sejdiu, mė 23 dhjetor 2007 me rastin e 18 vjetorit tė themelimit tė LDK-sė, me njė vendim tė veēantė presidencial, kėtė shtėpi tė partisė e shpalli nė “Shtėpi tė Pavarėsisė”.


Nuk e di se ēfarė kriteresh ka pėrdorė z.Sejdiu kur e ka marrė kėtė vendim „historik“, pėr ta shpallur selinė e LDK-sė si „shtėpi tė pavarėsisė“ por, dihet mirėfilli , se nga kjo seli e LDK-sė ka dalė:


- marrėveshja e famshme pėr arsim e nėnshkruar nė mes Rugovės dhe Millosheviqit,

- nė kėtė „shtėpi tė pavarėsisė“, vetėm shtatė ditė pas takimit Millosheviq-Rugova mė 15 maj 1998 nė Beograd, saktėsisht mė 22 maj 1998 ėshtė mbajtur takimi i negociatorėve shqiptaro-serbė pėr ēėshtjen e arsimit etj., ku nga pala serbe ishin: Nikolla Shainoviq - nėnkryetar i Qeverisė sė RFJ-sė, Ratko Markoviq - nėnkryetari i qeverisė sė Serbisė ( tė cilėt aktualisht po gjykohen nė Hag pėr krime tė kryera gjatė luftės nė Kosovė), pastaj ishte Tomisllav Nikoliq, nėnkryetar i Partisė Radikale tė Sheshelit, i cili gjithashtu nė Hag po gjykohet pėr krimet e kryera nė Kosovė nga njėsitė ēetnike tė kėsaj partie etj.

- Nė kėtė „shtėpi tė pavarėsisė“, janė bojkotuar shumė takime qė kishin pėr qėllim unifikimin e faktorit politik shqiptarė, madje janė bojkotuar edhe takimet konsultative tė kėrkuara nga Unioni i Studentėve tė UP-sė pėr organizimin e protestave paqėsore kundėr pushtimit klasik tė objekteve shkollore-univerzitare etj,

- nga kjo barakė kanė marrė udhė qindra deklarata akuzuese nė adresė tė luftės sė lavdishme tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe bartėsve tė kėsaj lufte, madje

- nė kėtė „shtėpi pavarėsie“ janė shkruar edhe vendime pėr kriminalizimin e UĒK-sė, siē ėshtė vendimi i 19 nėntorit 1998 i nėnshkruar nga Ibrahim Rugova, pėr formimin e “Komisionit pėr hulumtimin e krimeve tė luftės”, etj etj.


Sa pėr ilustrim: lexoni e shikoni disa foto + dokumente:

· Dokumenti: Marrėveshja (Dogovori) Millosheviq-Rugova, pėr arsim!

· Dokumenti: Vendimi i Rugovės, pėr hulumtimin e krimeve tė luftės

· Foto: Takimi i famshėm Rugova-Millosheviq nė Beograd, mė 15.05.98

· Foto: Takimi serbo-shqiptarė nė selinė e LDK-sė, mė 22.05.1998

( Ndėrkaq pėr tė gjitha kėto foto-dokumente mė gjerėsisht do tė

shkruaj nė kapitujt e mėposhtėm)


Se ka pasur deklarata akzuese nė adresė tė UĒK-sė qė kanė dalė nga kjo shtėpi, kėtė fakt e pohon edhe Adnan Merovci, ish - shefi pėr protokoll dhe Siguri i Ibrahim Rugovės. “Pas intensifikimit tė veprimeve tė UĒK-sė 1995 -1997”, - thotė z. Merovci “ Me prononcimet e shumta, me paraqitjet publike qė kanė qenė nga ajo shtėpi aty, shpeshherė ėshtė thėnė qė nuk duhet pėrjashtuar mundėsia e improvizimeve tė rasteve nga shėrbimet serbe, pėr shkak tė krijimit tė njė alibie qė tė komprometohen shqiptarėt dhe rruga e tyre paqėsore…Mė vonė kur filluan tė dalin komunikatat e para (tė UĒK-sė), gjėrat nisėn tė sqarohen”, por edhe atėhere ”politikanėt e kohės mendoj se nuk ishin nė nivel tė detyrės pėr t“i

shpjeguar dhe pėr t“ia plasuar kėto gjėra, si popullatės ashtu edhe diplomacisė ndėrkombėtare” - pėrfundon Adnan Merovci

(Lexo librin “Pa protokoll”, Zėri, Prishtinė 2003 , fq.73)


Kjo ėshtė “shtėpia e pavarėsisė” sė shpallur nga pasardhėsi i Ibrahim Rugovės, z.Fatmir Sejdiu.


( Vijon )

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh Wed Jun 04, 2008 6:28 pm nga ILLYRIA

Analiza politike - historike


Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 9 )


Pėrmbajtja


- Cili ishte qėllimi i themelimit tė LDK-sė nė shtetet perėndimore?

- Greva e 3 shtatorit 1990 dhe antigrevistėt!

- Pėr ē“arsye LDK-ja zhvilloi fushatė tė egėr ndaj kryetarit tė BSPK-sė Prof.Dr.Hajrullah Goranit?!

- A kishte konflikte interesi midis binomit Rugova-Bukoshi ?!

- Bujar Bukoshi: Shkaku kryesor pėr dėshtimin e realizimit praktik tė pavarėsisė ishte dhe ėshtė Ibrahim Rugova!


* * *

Pse u themelua LDK nė perėndim, si u shantazhua dr.Hajrullah Gorani nga kjo parti dhe cili ishte

konflikti midis binomit Rugova-Bukoshi!


Shkruan: Sheradin BERISHA /19. 05. 2008


Cili ishte qėllimi i themelimit tė LDK-sė nė

shtetet perėndimore?


Nė vitin 1990, pas shtrirjes dhe strukturimit tė LDK-sė me degė e nėndegėza gjithandej nėpėr Kosovė, kryesia e LDK-sė gjegjėsisht kryetari “historik” i saj Ibrahim Rugova, merrė vendim qė kjo parti tė formohet edhe nė shtetet perėndimore. Me kėtė rast si pėrgjegjės pėr formimin e Degėve tė LDK-sė nė Evropė, SHBA, Australi e gjetiu, ėshtė caktuar anėtari i kryesisė qėndrore tė LDK-sė Ali Aliu. Ėshtė ky Ali Aliu, ai i cili nė vitin 1959 ishte njėri nga denoncuesit e Adem Demaēit nė UDB dhe po i njejti qė “falas” iu ka shitur shėrbimit sekret serbė nė kohėn e udbashėve Xhevdet Hamza, Selim Brosha, Mehmet Maliqi, Rrahman Morina etj.


Adresa e parė e Ali Aliut nė perėndim ishte Gjermania. Pas disa kontakteve dhe konsultimeve paraprake me mėrgimtarėt tanė nė Gjermani, formon njė kėshillė nismėtarė pėr themlimin e LDK-sė nė Gjermani. Ky kėshillė ndėrkohė pasi i bėnė pėrgatitjet e nevojshme, mė 1 shtator 1990 nė Frankfurt mban Kuvendin e parė tė LDK-sė pėr Gjermani, ku pėr kryetar do tė zgjidhet Hafiz Gagica. Dega e LDK-sė nė Gjermani fillimisht ishte selia e LDK-sė jashtė Kosovės, por, shumė shpejt ajo do tė shndėrrohet nė epiqendėr tė LDK-sė pėr tė gjitha shtetet perėndimore. Dhe, prandaj Hafiz Gagica pėrveēse ishte kryetar i Degės pėr Gjermani, ai u zgjodh edhe kryetar i tė ashtuquajturit „Kolegjium i degėve tė LDK-sė pėr Evropė, SHBA, Kanada e Australi”.


Ndonėse qėllimi parėsor pėr formimin e LDK-sė nė Gjermani ishte ēėshtja financiare, pra, grumbullimi i parave nga mėrgimtarėt tanė atje, atėherė qysh nė kuvendin nismėtar tė Frankfurtit u hodhėn bazat pėr hapjen e njė fondi nė qytetin Achen, qė shumė shpejt do tė njihet si ”Fond i Achenit”. Nė tė vėrtet ky fond mė 8 tetor 1990 u zyrtarizua edhe pranė autoriteteve gjermane si “Fond humanitar pėr Kosovėn”, dhe pėrgjegjės tė kėtij fondi u caktuan kryetari Hafiz Gagica, Marjan Tunaj e tė tjerė. Fondi i Achenit, edhe pse ishte themeluar pėr qėllime humanitare, (pėr t“i ndihmuar, punėtorėt e larguar me dhunė nga puna si dhe njė armatė tė tėrė nevojtarėsh nė Kosovė), drejtuesit e tij shumė shpejt e specifikuan destinimin e kėtyre mjeteve, vetėm pėr nevojat financiare tė kryetarit tė LDK-sė Ibrahim Rugova dhe tė strukturave tė partisė.


Greva e 3 shtatorit 1990 dhe antigrevistėt!


Nė fillim tė viteve tė 90-ta kur regjimi pushtues serbė i Millosheviqit, i largoi me dhunė qindra mijėra punėtorė shqiptarė nga vendet e tyre tė punės, ishte imperativ i kohės themelimi i njė organizate sindikale pa ngjyrime partiake, qė do t“i mbronte interesat e punėtorėve shqiptar dhe kėshtu do t“i ndihmonte nė aspektin financiar. Dhe, mė 31 qershor 1990 pas shumė konsultimesh paraprake, nė Gjakovė u mbajt Kongresi i parė i Bashkimit tė Sindikatave tė Pavarura tė Kosovės, ku kryetar zgjidhet Dr.Hajrullah Gorani, njė punėtor i shquar i shkencave ekonomike dhe ligjerues i lėndės „teoria dhe analiza e bilancit“ nė Fakultetin Ekonomik tė UP-sė. Kryetari Dr.Hajrullah Gorani, pikėrisht kur Kongresi po i fillonte punimet, merret nga policia( e cila e kishte bllokuar vendin ku mbahej kongresi) dhe ata kėrkonin qė ky tubim i madh i punėtorėve shqiptar tė mos quhet kongres, por Dr.Gorani, nuk e pranoi kėtė kėrkesė, me arsyetim se nivelin dhe emėrtimin e njė tubimi nuk mund ta pėrcaktojė SPB-jė(sigurimi shtetėror serb). Pėrkundėr presionit nga regjimi pushtues serb, Kongresi pas njė shtyerje i zhvilloi punimet deri nė fund.


BSPK-ja si organizatė sindikale qė nė fillim u zotua se do tė punoi guximshėm nė drejtim tė realizimit tė kėrkesave tė punėtorve shqiptarė, qė ishin larguar me dhunė nga vendet e tyre tė punės. Dhe, ky zotim u mbajt me organizimin e grevės njė orėshe gjatė javės sė fundit tė gushtit, e cila kulmoi me grevėn e pėrgjithshme mė 3 shtator 1990 nė gjithė Kosovėn. Grevės sė pėrgjithshme ju pėrgjigj nė mėnyrė plebishitare i gjithė populli, por jo edhe kreu i “alternativės kosovare” Ibrahim Rugova, i cili nė forma tė ndryshme u pėrpoq ta pengonte mbajtjen e kėsaj greve, ashtu sikurse ka bėrė nė tė gjitha rastet tjera kur organizonin protesta, studentėt, punėtorėt e arsimit etj.


Pėrkundėr thirrjeve e veprimeve antigrevė tė krye “alternativistit” Ibrahim Rugova, greva e pėrgjithshme u mbajt me sukses, ndėrsa Dr.Hajrullah Gorani u burgos dhe me procedurė tė shpejtė u denua me gjashtėdhjetė (60) ditė burg, nga gjyqtari pėr kundėrvajtje Zoran Ristiq!


· Foto: Dr.Hajrullah Gorani, kryetar i BSPK-sė


Pėr ē“arsye LDK-ja zhvilloi fushatė tė egėr, ndaj kryetarit

tė BSPK-sė Prof.Dr.Hajrullah Goranit?!


Pas daljes nga burgu dr. Hajrullah Gorani nuk ndejti duarkryq. Meqė punėtorėt e larguar nga puna jetonin nė gjendje tė mjerueshme, BSPK-ja duke kėrkuar rrugė pėr t“i ndihmuar ata, vendosi tė organizohet edhe nė shtetet perėndimore. Nė nėntor 1990 Dr.Gorani vizitoi mėrgimtarėt tanė nė Zvicėr dhe mė 17 nėntor 1990 (pas njė sėrė tubimesh) nė Surse themeloi BSPK pėr Zvicėr. Gjatė kėsaj kohe ai bėri pėrpjekje qė aktivitetin e BSPK-sė ta shtrijė edhe nė Gjermani.

Mirėpo, ēka ndodhi?!

Qė nė nismė tė kėtij misioni humanitar e kombėtar, dr. Hajrullah Gorani me bashkėpunėtorėt e tij u pengua nė forma tė ndryshme nga degėt e Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Nė tė vėrtet aktivistėt e LDK-sė pėr tė shantazhuar punėn e BSPK-sė, nė teren filluan tė pėrhapin lloj-lloj shpifjesh me karakter denigrues nė adresė tė dr. Hajrullah Goranit. Madje nga 7 dhjetori i vitit 1990 nė emėr tė Kryetarit tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės z.Ibrahim Rugova, aktivistėt e degėve tė LDK-sė nė Gjermani e Zvicėr kanė vu nė qarkullim njė Komunikatė, nė tė cilėn kontestohet organizimi i BSPK-sė nė perėndim. Nė komunikatė, kryetari i LDK-sė Ibrahim Rugova, tėrheq vėrejtjen se formimi i degėve tė BSPK-sė nė shtetet e Evropės ka shkaktuar „probleme dhe konfuzione“ dhe me kėtė rast z. Gorani i pėrkujtohet se: „Organizimi i Sindikatave tė Kosovės nė formėn e tillė nė Perėndim ėshtė nė kundėrshtim me normat sindikale dhe ligjore tė atyre shteteve dhe tė konventave ndėrkombėtare…“, ndėrsa, „Pėr kėtė ėshtė tėrhequr vėrejtja edhe nga disa unione sindikale tė shteteve tė Evropės Perėndimore, pasi qė punėtorėt shqiptarė ashtu vehen nė pozitė tė vėshtirė pėr realizirnin e tė drejtave sindikale nė vendet ku jetojnė.“(!!!) – thuhet ndėr tė tjera nė komunikatėn e kryetarit Ibrahim Rugova.


Ibrahim Rugova e kunėrshton katėrcipėrisht organizimin e BSPK-sė jashtė Kosovės, sepse sipas tij, ky organizim na qenka „nė kundėrshtim me normat sindikale dhe ligjore tė atyre shteteve dhe tė konventave ndėrkombėtare…“(!!!) Si rrjedhim i kėtij konstatimi, shtrohet pyetja: Poo, mbi cilat norma ligjore ėshtė themeluar partia e tij LDK, nė tė gjitha shtetet perėndimore, kur dihet mirėfilli se partit politike tė njė vendi janė tė ndaluara tė funksionojnė si tė tilla nė njė vend tjetėr?!


Mė gjerėsisht nė kėtė komunikatė kryetari Ibrahim Rugova shkruan:


LIDHJA DEMOKRATIKE E KOSOVĖ – PRISHTINĖ


K O M U N I K A T Ė


Sipas informatave tė vėrtetuara, formimi dhe veprimi i degėve tė Sindikatės sė Pavarur tė Kosovės nė disa shtete tė Evropės Perėrndimore ka shkaktuar probleme dhe konfuzione, pėr tė cilat kemi tėrhequr vėrejtjen me kohė. Organizimi i Sindikatave tė Kosovės nė formėn e tillė nė Perėndim ėshtė nė kundėrshtim me normat sindikale dhe ligjore tė atyre shteteve dhe tė konventave ndėrkombėtare. Pėr kėtė ėshtė tėrhequr vėrejtja edhe nga disa unione sindikale tė shteteve tė Evropės Perėndimore, pasi qė punėtorėt shqiptarė ashtu vehen nė pozitė tė vėshtirė pėr realizirnin e tė drejtave sindikale nė vendet ku jetojnė.

Lidhur me manipulimet e ndryshme dhe me prezentimin nga njerėzit e painformuar tė Hajrullah Goranit si anėtar i Kryesisė sė Lidhjes Demokratke tė Kosovės dhe si bashkėpunėtor i ngushtė i Ibrahim Rugovės, njoftojmė antarėsinė dhe opinionin se Harjullah Gorani as ka qenė ndonjėherė dhe as nuk ėshtė anėtar i Kryesisė sė LDK-sė.

Nė afatin mė tė shkurtėr Kryesia e LDK-sė do tė bisedojė me pėrfaqėsuesit e Sindikatės sė Pavarur tė Kosovės lidhur me sqarimin definitiv tė paqartėsive qė po krijohen me organizimin sindikal tė punėtorėve tanė nė Perėndim.

Ftojmė anėtarėsinė tonė qė tė mos pėrzihet nė organizimet e tilla tė Sindikatės sė Pavarur tė Kosovės, nė mėnyrė qė tė mos krijohen pėrēarje, tė cilat nuk do tė ishin nė tė mirė tė LDK-sė, tė Sindikatės, tė Kosovės dhe tė mbarė popullit tonė.

Lidhur me emisarėt e shumtė qė pa kurrfarė autorizimesh tė LDK-sė veprojnė nė mesin e mėrgimtarėve tanė nė Evropėn Perėndimore, duke kėrkuar ndihma, duke krijuar shpenzime tė panevojshme, bėjmė me dije se tė tillėt kėtė e bėjnė krye nė vete dhe pėr levėrdi personale. Kjo i bėn dėm tė madh autoritetit tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės dhe tė gjitha grupacioneve opozitare nė Kosovė, qė synojnė sigurimin e ndihmave nė mėnyrė tė organizuar pėr familjet e rrezikuara. Emisarėve tė tillė nuk duhet besuar dhe nuk duhet ofruar mikpritje.


Prishtinė, mė 7 dhjetor 1990


KRYESIA E LIDHJES DEMOKRATIKE TĖ KOSOVĖS

Kryetari,

Dr. Ibrahim RUGOVA


· Lexo kėtu: Komunikatėn e LDK-sė tė dt. 7 dhjetor 1990

 

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh Wed Jun 04, 2008 6:30 pm nga ILLYRIA

Kjo komunikatė asokohe ka nxitur pėrēarje dhe indinjatė tė thellė nė mesin e mėrgimtarėve tanė, pėr faktin se BSPK-ja dhe vetė dr.Hajrulla Gorani nuk e kishin nisur kėtė aktivitet pėr tė shkaktuar probleme dhe konfuzione nė mesin e bashkėatdhetarėve tanė, apo pėr tė fituar gjė personalisht.


Dihet mirėfilli se, plaku i urtė dr.Hajrullah Gorani, tėrė jetėn kishte punuar me nderė dhe si i tillė nuk i ka takuar asnjėherė klaneve tė ndryshme apo elitės intelektuale shqiptare pro-titiste qė ishte vėnė prej kohėsh nė shėrbim tė regjimit komunist. Pėrkundrazi, Prof.Gorani i takonte radhėve tė intelektualėve tė persekutuar po nga ky regjim antishqiptar. Prof.Hajrullah Gorani, qysh nė moshėn rinore (19 vjeē) u rreshtua nė radhėt e organizatės patriotike „Bashkimi Shqiptar“ dhe pas aktivitetit njė vjeēar, mė 19 shkurt 1950 arrestohet dhe pėr shtatė muaj rresht torturohet mizorisht nė kthinat e errėta tė UDB-sė famėkeqe titiste-rankoviēiste.


Mė 18 shtator 1950, nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė filloi procesi gjyqėsor kundėr organizatės “Bashkimi Kombėtar”, nga trupi gjykues: Arif Korapi si kryetar i kolegjit dhe gjyqtarėt porotė: Ali Abdullahu e Ismail Xhemaili ( si anėtarė tė kolegjit), e me pjesėmarrjen edhe tė procesmbajtėsit Abdyl Doda. Pas pesė seancave gjyqėsore, mė 3 nėntor 1950, trupi gjykues nė bazė tė aktgjykimit K.149/50 nė “emėr tė popullit” Hajrullah Goranin e dėnoi me 6 vjet burg tė rėndė.


Duke u nisur nga kėto fakte historike, mund tė thuhet se, derisa komunisti Ibrahim Rugova i gėzonte tė gjitha privilegjet nga regjimi i Titos, Hajrullah Gorani dergjej nėpėr burgjet e po kėtij regjimi antishqiptar, derisa Hajrullah Gorani ishte rreshtuar nė radhėt e klasės intelektuale – patriotike shqiptare, Ibrahim Rugova ishte rreshtuar nė radhėt e elitės intelektuale qė ishte vėnė nė ēdo aspekt nė shėrbim tė regjimit komunist jugosllavė!


A kishte konflikte interesi midis binomit

Rugova-Bukoshi ?!


Mė 19 tetor 1991, u themelua „Qeveria e Republikės sė Kosovės“ dhe kryetari i LDK-sė Ibrahim Rugova, pėr kryetar tė saj emroi mjekun Bujar Bukoshi. Kjo “qeveri” nė vend se tė veprojė nė Kosovė, ajo mori ikėn dhe u pėrqėndrua nė Gjermani e Zvicėr. Kryeministri i ekziluar Bujar Bukoshi, pas vendosjes nė qytetin Ulm tė Gjermanisė nis punėn pėr themelimin e tė ashtuquajturit ”Fondi i Republikės sė Kosovės”, qė shpesh herė quhej si “Fondi i 3 %”, apo edhe si ”Fondi i Bukoshit”. Xhirollogaria e parė e kėtij fondi do tė hapet mė 26 nėntor 1991 nė Gjenevė nga z.Xhafer Shatri ish-ministėr pėr informim nė qeverinė Bukoshi, pėr tė vazhduar pastaj nė Gjermani – Ulm e nė vendet tjera tė Evropės, nė SHBA e gjetiu.


· Foto: Tagrambledhėsi i 3 % - shit Bujar Bukoshi!


Fillimisht kontribut tė veēantė nė formimin dhe forcimin e kėtij fondi dhanė degėt e LDK-sė nė Gjermani, Zvicėr, Austri, shtetet e Beneluksit etj, mirėpo nga viti 1995 kur plasi konflikti pėr shkaqe interesi politik e financiar nė mes Rugovės dhe Bukoshit, shumica e degėve tė LDK-sė tė prirė nga dega e Gjermanisė, filluan ta bojkotojnė kėtė fond. Deri sa mbretėronte kjo gjendje konfliktuoze (kjo zgjati deri 1998), Dega e LDK-sė nė Gjermani, do t“ju bėj thirrje mėrgimtarėve qė mjetet e grumbulluara me destinim pėr Fondin e Qeverisė sė Kosovės, tė derdhen nė “Fondin e Achenit“, i cili administrohej plotėsisht nga LDK-ja.


Bujar Bukoshi: Shkaku kryesor pėr dėshtimin e realizimit praktik

tė pavarėsisė ishte dhe ėshtė Ibrahim Rugova!


Qeveria e Kosovės nė exil edhe pse ishte formuar nga „presidenti historik“ i Republikės sė Kosovės Ibrahim Rugova, ky i fundit shpeshherė nuk hezitonte tė thoshte se kjo qeveri “ėshtė njė qeveri sa pėr sy e faqe”. Gjatė viteve 1995-1997 marrėdhėniet ndėrmjet „presidentit“ Rugova nė Prishtinė dhe „kryeministrit“ Bukoshi nė Ulm tė Gjermanisė (aty e kishte selinė Bukoshi) u acaruan nė pėrmasa shqetėsuese, pėr shkak tė mosrespektimit dhe injorimit tė Qeverisė nga ana e Rugovės dhe degėve tė LDK-sė nė Gjermani etj. Nė tė vėrtet epiqendra e konfliktit Rugova-Bukoshi ishte ēėshjta e parave (financave). Bujar Bukoshi duke qenė i injoruar nga Prishtina, njė kohė ia bllokoi tė gjitha mjetet financiare „presidentit“ Rugova dhe tarafit tė tij politikė, i cili abuzonte tmerrshėm me paratė e mėrgimtarėve, qė i grumbullonin tagrambledhėsit e Bukoshit nė perėndim.


· Foto: Bartėsit e institucioneve fiktive: I.Rugova dhe Bujar Bukoshi


Nė kėtė periudhė konflikti nė realcionin: „president“ – „kryeministėr“, Bujar Bukoshi i zemruar, shfaq edhe publikisht qėndrimet e tij kundėr Ibrahim Rugovės, pėr monopolin e krijuar politik…, dhe dėmet qė po ia shkaktonte jetėsimit praktik tė pavarėsisė sė Kosovės etj, nė njė komunikim tė hapur me lexuesit e revistės javore „Zėri shqiptar“.

- Nė pyetjen e lexuesit I.S nga Gjilani:

”Sa e ndien veten fajtor kryeministri Bukoshi dhe qeveria tė cilin ai e drejton pėr gjendjen e krijuar nė Kosovė?”

- Bujar Bukoshi pėrgjigjet (citoi):

“Ndihem fajtor se shumė mė herėt do tė duhej tė kisha deklaruar se shkaku kryesor pėr dėshtimin e realizimit praktik tė pavarėsisė ishte dhe ėshtė Ibrahim Rugova. Ndihem fajtor se shumė mė herėt do tė duhej tė isha shumė mė kritik ndaj monopolizimit total tė jetės sonė politike dhe kombėtare nga ana e njė personi; tė isha kritik edhe pėr efektet negative, ndoshta katastrofale tė njė dukurie tė tillė. Por, duke qenė koshient pėr mungesėn e traditės demokratike, kam hezituar ta bėjė kėtė, me qėllim qė kjo tė mos interpretohet si krijim i njė tereni pėr pėrēarje. Tashmė shihet ēartė se pėrēarjet ekzistojnė vetėm midis atyre qė nė Kosovė tė vazhdojė sundimi serb dhe atyre qė luftojnė pėr Kosovėn e lirė.”- pėrfundon citati.


- Nė pyetjen e I.M me qėndrim nė Zvicėr:

”Duke e ditur rėndėsinė e institucioneve shtetėrore dhe duke qenė i bindur pėr angazhimin tuaj, ju pyes se kush janė ata qė pengojnė forcimin e kėtyre institucioneve?”

- Bukoshi pa hezitim pėrgjigjet:

“IBRAHIM RUGOVA, me disa servilė rreth tij. Nuk ėshtė gabim shtypi: Ibrahim Rugova me disa servilė rreth tij. Ai ka refuzuar dhe refuzon tė institucionalizojė Kosovėn dhe nė kėtė mėnyrė ėshtė njėri nga shkaktarėt kryesorė tė kėsaj gjendjeje nė tė cilėn jemi. Ai nė mėnyrė tė ēuditshme shkatėrroi komunikimin me Qeverinė dhe jo vetėm me tė: ai nuk komunikon as nė Prishtinė si duhet me tė tjerėt. Nė interpretimin tim janė disa faktorė dhe veti tė Rugovės qė sollėn njė gjendje tė kėtillė:

- deliri i tij i madhėshtisė qė ndeshet me inkompetencėn e tij, me deficitin intelektual dhe moral, me frikėn e tij;

- mungesa e koordinimit tė politikės dhe moskokėēarja ndaj zhvillimeve;

- dyshimi mbi njerėzit qė sinqerisht kanė menduar dhe mendojnė tė angazhohen pėr ēėshtjen tonė, por edhe dyshimi edhe mbi vet ēėshtjen;

- aventurat politike pėr tė hyrė nė marrėveshje diletante si ajo e arsimit;

- papėrgjegjėsia pėr tė mbrojtur qytetarėt e Kosovės tė cilėt, ndryshe nga ai angazhohen dhe flijohen pėr pavarėsi tė saj. Kėshtu mund tė vazhdohet gjatė dhe shumė prej kėtyre aspekteve janė tė njohura fare mirė.” –pėrfundon citati


- Ndėrkaq nė njė pyetje tė V.A – nė Zvicėr:

“A mendoni se me qėndrimet tuaja karshi presidentit Rugova e keni dėmtuar ēėshtjen kombėtare?”

- Bujar Bukoshi do tė pėrgjigjet:

“Jo, aspak nuk mendoj ashtu, bile mendoj tė kundėrtėn. Mos bėni gabim tė identifikoni presidentin Rugova me ēėshtjen kombėtare, sepse kėto janė dy gjėra tė ndryshme. E kundėrta ėshtė e vėrtetė: qėndrimi injorues i z.Rugova ndaj Qeverisė sė Republikės sė Kosovės e ka dėmtuar ēėshtjen.” - pėrfundon citati.

· Burimi: Revista avore “Zėri shqiptar“ Nr. 5 – 6 Viti 53/22 qershor 1997.



( Vijon )

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh Wed Jun 04, 2008 6:31 pm nga ILLYRIA

Analiza politike - historike


Realpolitika e Ibrahim Rugovės ( 10 )


Pėrmbajtja


- Ibrahim Rugova nė vazhdimėsi ka refuzuar tė pranojė UĒK-nė;

- Fajtor pėr mungesėn e unifikimit ka qenė gjithnjė Ibrahim Rugova;

- Ibrahim Rugova njeriu qė minoi formimin e qeverisė sė pėrbashkėt;

- LDK-ja, parti private e Rugovės, e cila punon me programin e vitit 1990!

- Smirėziu Ibrahim Rugova!

- Rugova nuk njeh kėshillė qė i vjen nė gjuhėn shqipe!


* * *

Ibrahim Rugova minues i unifikimit tė shqiptarėve

nė kohė tė vėshtira


Shkruan: Sheradin BERISHA / 21. 05. 2008


Ibrahim Rugova nė vazhdimėsi ka refuzuar tė

pranojė UĒK-nė


Milazim Krasniqi, shkrimtar dhe publicist i shquar, dhe njėri nga themeluesit e LDK-sė, i pakėnaqur me politikėn diletante tė Ibrahim Rugovės, nė qershor 2000 largohet nga LDK-ja. Shkaqet e tėrheqjes nga LDK-ja z. Krasniqi i bėn tė njohura nė njė konferencė me gazetarė mė 16 qershor 2000. Ai para gazetarėve vuri nė pah se “njėra nga ēėshtjet, e cila ka filluar dhe po pėrfundon kontestin ndėrmjet nesh, ėshtė ēėshtja e vlerėsimit tė UĒK-sė, kontributet e saj pėr ēlirimin e Kosovės, pėr dimensionin dhe rolin historik qė ka pasur UĒK-ja pėr ēlirimin e vendit dhe pėr historinė mė tė re tė Kosovės” - ka thėnė Milazim Krasniqi.


· Foto: - Shkrimtari dhe publicisti Milazim Krasniqi


“Siē e dini, Ibrahim Rugova nė vazhdimėsi ka refuzuar tė pranojė edhe ekzistencėn e kėsaj Ushtrie, madje edhe pasi qė ėshtė transformuar dhe demilitarizuar ajo, ai nuk ka pranuar t'ia shqiptojė as emrin e plotė, por ka vazhduar nė mėnyrė fanatike t‘i quajė grupe tė armatosura ose grupe tė frustruara”. – thekson bindshėm Milazim Krasniqi. Sipas tij, ky qėndrim fanatik i Ibrahim Rugovės, ėshtė edhe njėri nga shkaqet kryesore tė tensionimeve tė tashme nė skenėn politike tė Kosovės.


· Foto: Pamje nga stėrvitjet e luftėtarėve tė UĒK-sė


“Nėse njė parti, e cila pėr dhjetė vjet ka qenė partia mė e madhe, e cila ka pasur edhe mandatin qė tė udhėheqė popullin, nuk pranon se nė Kosovė kanė rėnė mijėra dėshmorė nė mbrojtje tė atdheut, atėherė shtrohet dimensioni moral se a ia vlen tė angazhohesh dhe tė punosh nė njė parti tė tillė siē ėshtė LDK-ja”, thotė z. Krasniqi.


Fajtor pėr mungesėn e unifikimit ka qenė gjithnjė

Ibrahim Rugova


Sipas Milazimit, mospajtimet e tij me Rugovėn, kishin filluar, atėherė kur ai ishte pėrpjekur tė ndikoi nė ndryshimin e qėndrimit tė mbrapshtė tė Ibrahim Rugovės pėr UĒK-nė. “Gjatė kohės sė luftės, unė kam marrė njėherė njė gjysmė miratimi pėr tė kontaktuar me Shtabin e Pėrgjithshėm tė UĒK-sė. Kam qenė i vetmi zyrtar i LDK-sė qė kam shkuar nė Shtabin e Pėrgjithshėm dhe jam pėrpjekur pėr tė vėnė njė kontakt, qė tė bėjmė njė proces unifikimi dhe e them me pėrgjegjėsi se fajtor pėr mungesėn e unifikimit ka qenė gjithnjė Ibrahim Rugova. Kėtė e them jo se e kam dėgjuar, por e them se kam qenė palė nė mes”, thotė para gazetarėve z. Krasniqi. Milazim Krasniqi theksoi po ashtu se ka qenė i vetmi zyrtar i LDK-sė qė ka reaguar ndaj takimit tė Rugovės me Millosheviqin pa prani ndėrkombėtare mė 15 maj tė vitit 1998.


Ibrahim Rugova njeriu qė minoi formimin e

qeverisė sė pėrbashkėt


Nė konferencėn me gazetarė Krasniqi shpėrfaq edhe veprimet e dėmshme tė Rugovės gjatė vitit 1998, kur improvizonte lloj-lloj grupe negociatorėsh pėr dialog me Serbinė duke shpėrfillur kėshtu rolin e Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės. Me kėt rast z. Krasniqi iu drejtohet gazetarėve, si vijon: “E dini se ēfarė pėrpjekjesh janė bėrė nga faktorėt ndėrkombėtarė veēanėrisht nga diplomacia amerikane, pėr tė formuar njė grup negociatorėsh tė shqiptarėve. E dini se ēfarė improvizimesh banale bėnte Ibrahim Rugova me lloj-lloj grupesh nė kohėn kur faktori qė determinonte jetėn dhe realitetin nė Kosovė ishte UĒK-ja. Fatmirėsisht u arrit me presione politike tė faktorėve ndėrkombėtarė tė aleatėve, tani qė tė formohet njė delegacion shqiptar dhe aty u arrit edhe njė marrėveshje pėr formimin e njė qeverie tė pėrbashkėt (nė krye me Mehmet Hajrizin - Sh.B), e cila do tė ishte shpėtimi i vetėm i Kosovės nė kohėn e luftės dhe pas saj, mirėpo pėrsėri ishte Ibrahim Rugova njeriu qė minoi formimin e asaj qeverie”.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh Wed Jun 04, 2008 6:32 pm nga ILLYRIA

LDK-ja, parti private e Rugovės, e cila punon me

programin e vitit 1990!


Milazim Krasniqi, mė pastaj pasqyroj me argumente edhe gabimet e Ibrahim Rugovės nė planin partiak: “Nė planin e brendshėm partiak z. Rugova ka bėrė privatizimin e plotė tė Partisė deri nė masėn sa sinqerisht po ju them, ajo mund tė quhet parti private e Rugovės”. Sipas Krasniqit, Ibrahim Rugova nuk ėshtė duke lejuar qė tė bėhen ndryshime nė program dhe statut tė partisė, duke rikujtuar se “statuti i vjetėr i Partisė, neni 24, kryetarit tė Partisė i jep tė drejtėn tė propozojė 55 kandidatė pėr Kėshill tė Pėrgjithshėm, ndėrsa Kuvendit, i cili ėshtė organi mė i lartė i Partisė, i jep tė drejtėn qė t’i propozojė vetėm 20 kandidatė. Kjo, vlerėsoi Krasniqi, e vė kryetarin e LDK-sė mbi Partinė”.


· Foto: Milazim Krasniqi, kur ishte akoma nė oborrin e Rugovės


Ai po ashtu tėrhoqi vėrejtjen para gazetarėve duke e bėrė tė ditur “se LDK-ja ende punon me programin e vitit 1990”, nga i cili program citoi njė fjali, “LDK-ja angazhohet pėr Jugosllavi federative, ose konfederative dhe pėr reformėn e kėtij sistemi politik nė kėtė drejtim”, dhe mė pastaj theksoi “se ky ėshtė programi zyrtar i LDK-sė”.

Po ashtu nė kėtė rast ai shprehu edhe pakėnaqėsinė e tij me politikėn e kuadrove nė parti, anėtar i sė cilės ishte edhe vetė. “Ekziston vetėm njė klan rreth zotėri Rugovės, i cili harton lista, dėrgon njerėz nėpėr departamente, krijon borde dhe asnjė zgjidhje nuk bėhet nė organet drejtuese tė Partisė, tė cilat kanė mandat statutor pėr tė marrė vendime”.


Smirėziu Ibrahim Rugova!


Nė vazhdim z. Krasniqi pa hamendje vuri nė pah edhe faktin se nė ditėn e ēlirimit tė Prishtinės, Ibrahim Rugova u ka dhėnė urdhėr aktivistėve tė LDK-sė, qė tė mos dalin nė qytet as pėr ta pėrshėndetur marshimin e TMK-sė dhe as pėr tė marrė pjesė nė gėzimin pėr ditėn e ēlirimit tė vendit, vetėm pėr shkak tė faktit se kėto manifestime ishin organizuar nga faktorė tė tjerė, sipas tij. Ndėrsa pėrpjekjen e dėshtuar tė LDK-sė, pėr tė organizuar njė kremte tė 12 qershorit nė Prishtinė, e quajti disfatė totale. Milazim Krasniqi, gjithashtu fajėson z. Rugova edhe pėr njė deklaratė tė papėrgjegjshme tė tij, ku thotė se “ka informata tė sigurta se tė burgosurit shqiptarė do ta kremtojnė ditėn e ēlirimit nė burgjet e Serbisė. Pėr njė njeri normal kjo ėshtė njė deklaratė e pakuptueshme dhe e pamoralshme, sepse sipas kėsaj deklarate tė z. Rugova del se burgjet serbe janė aq humane sa lejojnė edhe kremtimin e ditės kur ata kanė kapitulluar”- pėrfundon Milazim Krasniqi, njėri nga ish-themeluesit e Lidhjes Demokratike tė Kosovės.


Rugova nuk njeh kėshillė qė i vjen nė gjuhėn shqipe!


· “Sekreti i parė pėr tė ditur me folė nė shoqėri, qėndron nė tė diturit pėr tė dėgjuar” - thotė H.G. Watson.

Duke u bazuar nė kėtė thėnie, pėr temėn qė po shtjelloj, shtrohet pyetja:

- A ka ditur, dhe a ka dashur Ibrahim Rugova t“i dėgjoi deri nė fund, kur i flisnin njerėzit e oborrit tė tij?!

Bashkėpunėtorėt e tij tė brendshėm thonė JO, katėrcipėrisht JO! Pėr tė argumentuar kėtė JO, po marrė njė shembull konkret.

Regjisori i njohur Fadil Hysaj, njėri nga bashkėpunėtorėt shumėvjeēarė i „presidentit historik“ Ibrahim Rugova, nė njė intervistė dhėnė revistės “Kombi“, flet shumanshėm pėr politikbėrjen e Rugovės, gjatė viteve kur ishte pjesė e oborrit tė tij politikė.


· Foto: Fadil Hysaj, ish-bashkėpunėtor i Ibrahim Rugovės


Nė pyetjen e gazetarit :

- “Kuluareve politike flitet se Rugova nė fakt nuk ka kėshilltarė tė mirė dhe se as qė di ēfarė ndodh rreth tij. A mendoni se ėshtė e vėrtetė kjo?”


Fadil Hysaj pėrgjigjet (citoi):

“Rugova nuk njeh kėshillė qė i vjen nė gjuhėn shqipe. Ai nuk njeh kėshillė qė i flitet nė shqip. Ėshtė kjo njė sindromė e ēuditshme. Ai tė njėjtėn kėshillė mbase mund tė dėgjojė nga dikush i cili nuk i flet shqip, por shqip jo. Ai nuk ka sens, nuk ka nerv dhe nuk mund tė tė dėgjojė qė t“ia thuash mendimin deri nė fund nėse i flet shqip. Unė e kam kėtė pėrvojė tė komunikimit me tė. Ai bėhet nervoz kur tė dėgjon sepse i flet shqip. Nė tė njėjtėn kohė e kam dėgjuar se kur t“i vijė njė administrator i huaj dhe ky ka pasur durim qė ta dėgjojė me orė tė tėra, edhe pse nuk ka thėnė asgjė, ka folur bosh. Ndėrsa nga ana tjetėr edhe sikur Robert Doll t“i fliste shqip, Rugova kurrė nuk do ta dėgjonte. Unė pandeh se kėtu ekziston njė kompleks historik. Ai nuk e beson se ekziston shqiptar nė rruzull qė do tė dinte kėtij t“i jepte kėshilla. Sepse ai mendon se ėshtė i vetmi shqiptar qė di. Por, pėr tė qenė fatkeqėsia mė e madhe, ka edhe mjaft shqiptarė qė mendojnė se ky ėshtė shqiptari qė di ndėrsa shqiptarėt tjerė nuk dinė asgjė. Kjo do tė thotė se ne jemi viktimė e njė koncepti injorant nė politikė, tė njė mazohizmi nė kėtė plan, sepse ne mendojmė se jemi tė mjerė dhe dikush tjetėr duhet tė na lėkundė e tė na rrisė si jetimė. Pra, ėshtė ky kompleksi i jetimit”. - pėrfundon citati. (Burimi: revista “Kombi”, Viti IV Nr. 29, datė 05. 08. 2000, faqe 30). Mos t“ju vjen ēudi, ky ėshtė Ibrahim Rugova i vėrtet, sipas bashkėpunėtorėve tė tij mė tė afėrt !


( Vijon )

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh Wed Jun 04, 2008 6:37 pm nga ILLYRIA

Analiza politike - historike


Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 11 )


Pėrmbajtja


- Cila ishte aftėsia e panjohur e Ibrahim Rugovės nė komunikim mė tė huajt ?!

- “Edhe kur Rugova heshtte, heshtja e tij fliste...!”thonė kasnecėt e LDK-sė!


* * *

Cilat ishin cilėsitė e komunikimit tė Rugovės me shqiptarėt dhe tė huajt!


Shkruan: Sheradin BERISHA / 23. 05. 2008


Cila ishte aftėsia e panjohur e Ibrahim Rugovės nė

komunikim mė tė huajt ?!


Kryetari “historik” i Kosovės Ibrahim Rugova do tė mbahet nė mend si politikan, qė ka folur relativisht pak, shumė pak nė karrierėn e tij politike. Po t“i radhisim, (pa i ripėrsėritur) tė thėnat e tij nė intervista, kumtesa, deklarata…apo edhe nė konferencat e tė premteve me gazetarė, ato do tė mund tė pėrmblidheshin jo nė mė shumė se tri faqe gazete.


Ibrahim Rugova edhe nė takimet me pėrfaqėsues dhe zyrtarė tė huaj, ishte fjalė pakė, i paqartė e si i tillė reprodukues i fjalėve tė njejta. Kėtė sens politikė tė z.Rugova, mė sė miri e sipėrfaqėson Shkėlzen Maliqi, njė mik i hershėm i tij, gjatė njė turneje politike nėpėr disa shtete perėndimore.


· Foto: - Shkėlzen Maliqi


Sh.Maliqi pėr herė tė parė (gjatė kėtij itinerari politik) ka zbuluar disa aftėsi tė panjohura tė Ibrahim Rugovės. Gjatė takimeve thotė Maliqi: ” Ajo qė mė ka befasuar mė sė shumti nė profilin e politikanit qė pėrfaqėsonte Rugova, tė cilin e njihja mirė, ishte njė aftėsi e tij deri atėherė e panjohur pėr mua e pėrsėritjes deri nė pėrpikėri tė „tregimit“ tė njėjtė politik. Nė ēdo takim qė mbajtėm, e ne i kishim rreth 60 (takime) ato ditė, ai i fliste gjėrat e njėjta, me tė dhėna, konstatime e kėrkesa tė njėjta, madje krijohej bindja se edhe akcentet gjenerale dhe intonimet brenda fjalive i kishte tė njėjta. Dhe e gjithė kjo pėrsėritje, qė mua mė duket pak e bezdisshme, kishte diēka prej pėrsėritjes automatike tė gramafonit nė tė cilin sillet vazhdimisht e njėjta pllakė, ku mekanizmi kujdeset qė pllaka, sapo tė pėrfundojė njė takim, tė rikurdisej nga filllimi pėr takimin tjetėr. Ndodhte shpesh qė Rugova as qė i dėgjonte me vėmendje pyetjet, por ia niste aty ku ishte i kurdisur...”, konstaton Maliqi. (Pėr mė tepėr lexo te revista „Zėri shqiptar“ nr. 5-6 Viti 53, 22 qershor 1997, faqe 5).


Dhe, gjatė krejt karierės politike, pak gjėra kanė ndryshuar nė atė pllakėn monotone tė Ibrahim Rugovės. Nė tė vėrtet, kohė pas kohe nė diskursin e tij janė bėrė ca ndryshime dhe stėrhollime tė vogla, ku nė disa raste janė futur edhe nocione tė reja. Dhe kjo mbetje nė formulimet nė dukje tė ngurtėsuara, e kombinuar me strategjinė e pritjes dhe tė mosveprimit, ka qenė gjithnjė njė moment iritues jo vetėm pėr kundėrshtarėt dhe rivalėt e tij politik, por shpeshherė edhe pėr vetė bashkėpunėtorėt e tij tė ngushtė. Ata, nuk e kishin tė qartė se cila ishte porosia e kėsaj pėrsėritjeje, e kėtij emitimi tė vazhdueshėm monoton, sikurse ajo pllaka e gramafonit. S“ka dyshim se ky “ritual magjik” i Rugovės pasqyronte plotėsisht pafuqinė dhe kotėsinė e strategjisė politike qė proklamonte nė opinion.


· Karikaturė e Sakra-s: Shumėsia e opsioneve tė Ibrahim Rugovės!


“Edhe kur Rugova heshtte, heshtja e tij fliste...!”

- thonė kasnecėt e LDK-sė!


Artikulimi i porosive (qėndrimeve politike) tė z.Rugova, shpesh herė me fjalė gjysmake, e tė palidhura mirė, janė pėrpunuar dhe konkretizuar nga bashkėpunėtorėt e tij tė afėrt, dhe kėto qėndrime pastaj janė interpretuar nė format mė tė pranueshme tek anėtarėsia e gjerė e LDK-sė. Nė tė vėrtet, zėdhėnėsit / kasnecėt e LDK-sė i kanė interpretuar nė bazė, ato qėndrime politike qė z.Rugova i ka ripėrsėritur shumė herė, duke ia pėrshtatur vullnetit tė tyre (bazės). Sakaq, nė shumė tubime me anėtarėt dhe simpatizantėt e LDK-sė, zėdhėnėsit e Rugovės, konkludonin duke thėnė, se „ka disa gjėra qė kryetari s“mund t“i thotė dot publikisht dhe ato qė s“mund t“i thoshte hapur i thotė me heshtje“ (!!!) Pra, sipas kėsaj logjike “edhe kur Rugova heshtte, heshtja e tij fliste“ (!!!! Ky sllogan magjeps e stereotip, nga anėtarėsia e LDK-sė…do tė pėrceptohet si vlerė e veēantė e kryetarit Rugova.


Edhe pėrfaqėsuesit e LDK-sė nė shtetet perėndimore, heshtjen e kryetarit tė tyre e interpretojnė si cilėsi tė rrallė qė rrallė kush prej politikanėve dhe diplomatėve mund ta ketė nė botė. Kėtė cilėsi tė Rugovės, zhurmaxhinjtė e LDK-sė e arsyetonin me tė folurit e tij tė butė, tė qetė, tė ngadalshėm, me zė tė ulėt, pa nervoz etj etj. Nė kėtė kuptim, pėrquesit e mesazhit politikė tė Rugovės, pėr tė sforcuar bindjen e anėtarėsisė sė LDK-sė, se kryetari ėshtė melaqja e zotit, shpesh herė do tė pėrsėrisnin edhe sollganin, se: “Presidenti Ibrahim Rugova edhe kur ėshtė kritikuar apo akuzuar nga kundėrshtarėt e tij pa tė drejtė, ai asnjėherė nuk i ėshtė pėrgjigjur kritikave dhe akuzave, por veē ka shikuar punėn e vetė.“ (!!!)


Ky sllogan, thėnė realisht sikur i ka parapėlqyer anėtarėsisė sė gjerė tė LDK-sė..., tė cilėt pėr njė decenie rresht jetuan edhe me iluzionin e mbjellur pikėrisht nga z. Rugova, se “lirinė dhe pavarėsinė do ta fitojmė me durim, duke ndenjur urtė, pa e provokuar situatėn, qė tė mos dalė nga kontrolli,..,, apo, se nė “Evropė do tė hyjmė me laps nė dorė” etj, ndėrsa dihej mirėfilli se, po tė mos ishte sakrifica sublime e luftėtarėve tė UĒK-sė dhe gjaku i mijėra dėshmorėve qė ranė nė altarin e lirisė, me politikėn e „durimit e tė mosveprimit“ tė kryetarit „historik“ Ibrahim Rugova, Serbinė me tėrė aparatin pushtues shetėror tė saj do ta kishim edhe sot e kėsaj dite kėmbė kryq nė Kosovė.


Nėse tė folurit e kryetarit Ibrahim Rugova, si cilėsi, do tė shpėrfaqte profilin e tij prej demokrati, sikur heshtja e tij tė ishte tregues i demokracisė, atėherė kongresmenėt dhe senatorėt amerikanė, parlamentarėt anglezė, francezė, gjermanė, qė kanė traditė tė gjatė demokratike, nuk do tė ishin aspak demokratė, sepse shpeshherė ata dinė tė flasin me zė tė lartė, tė kritikojnė oponentėt politikė me ashpėrsi, madje, madje tė tillėt ndonjėherė dinė edhe ta grushtojnė tavolinėn !!!


Prandaj tė folurit dhe heshtja e Ibrahim Rugovės si „cilėsi“, s“ka lidhje me demokracinė dhe si tė tilla ato s“mund tė jenė pėrcaktues qė do ta bėnin atė demokratė.


Kėto formula duket se janė pėrdorur mė shumė, si pėrpjekje pėr t“i diciplinuar shqiptarėt, dhe pėr tė krijuar kėshtu njė „kulturė tė ashtuquajtur demokratike“ qė do t“ia zgjaste jetėn „sundimit“ absurd - kėsaj klase tė papėrgjegjshme politike, edhe pėrkundėr dhunės, burgosjeve, vrasjeve etj., tė shqiptarėve qė organizoheshin nė forma tė ndryshme aktive deri nė luftė tė armatosur, pėr tu ēliruar nga regjimi pushtues i Sllobodan Millosheviqit.


( Vijon )

Edituar pėr herė tė fundit nga fv nė Wed Jun 04, 2008 7:42 pm, edituar 1 herė gjithsej

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh Wed Jun 04, 2008 6:37 pm nga ILLYRIA

Analiza politike - historike


Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 12 )


Pėrmbajtja:


- “Dora e fortė” e Ibrahim Rugovės!

- Kush ishte ndėmjetėsues i marrėveshjes Millosheviq-Rugova pėr arsim?

- Pėr ēka janė marrė vesh Millosheviqi me Rugovėn?!

- Pse aq lehtė Ibrahim Rugova e shkeli vullnetin e popullit?

- Nėnshkrimi i marrėveshjes hap kapitullues pėr Ibrahim Rugovėn?

- Pėrpjekjet e Vincenzo Paglias pėr realizimin e marrėveshjes Millosheviq - Rugova!

- Ēka pėrmbanė aneks-dokumenti ”Masa tė akorduara pėr zbatimin e marrėveshjes pėr arsim, tė 01.09. 1996, tė nėnshkruar mė 23.03.“98”?!


* * *

“Dora e fortė” e Ibrahim Rugovės dhe dogovori “historik”

Millosheviq-Rugova!
http://www.beepworld.de/memberdateien/members/pashtriku/Fotorugova/Pjesa2/rugovamillosheviq.jpg


Shkruan: Sheradin BERISHA / 26. 05. 2008


“Dora e fortė” e Ibrahim Rugovės!


Dihet mirėfilli se, deri nė fillim tė vitit 1998 nė “teatrin” e hapur politikė tė Kosovės sė pushtuar nga regjimi fashist i Millosheviqit, pėrveē Lidhjes Demokratike tė Kosovės, aktronin edhe disa parti simotra tė saj, si: Partia Shqiptare Demokristiane e Kosovės, Partia Liberale e Kosovės, Partia Socialdemokrate e Kosovės, Partia Republikane, Partia Liberale Shqiptare, Partia Fshatare e Kosovės, pastaj Partia Parlamentare e Kosovės, Partia e Unitetit Kombėtar (si opozitė) etj., ekzistonin dy kuvende: Kuvendi i nomenklaturės ish-komuniste nė krye me Iljaz Ramajlin dhe Kuvendi i pakonstituuar i Republikės sė Kosovės, i dalė nga zgjedhjet e “lira dhe demokratike” tė 24 majit 1992; “vepronin” dy kėshilla koordinues tė partive politike shqiptare, Qeveria e Bujar Bukoshit nė exil etj. etj., pastaj botoheshin dhjetra gazeta ditore, revista… e kėshtu me radhė.
http://www.terninrete.it/headlines_articoli/HL_PRD_93053/immagini/vescovo-paglia2.jpg


Nga ky pasqyrim, krijohet pėrshtypja sikur nė Kosovė ka dominuar njė demokraci e mirėfillt pluraliste, ani pse Kosova dhe populli shqiptar jetonte nėn pushtimin klasik, me kėrbaēin e shkaut nė ēdo moment mbi kokė!


Duke pasur parasysh kėtė gjendje, natyrshėm shtrohet pyetja:

- kush e ka menagjuar nė kėtė periudhė “pluralizmin politikė e medial” nė Kosovėn e robėruar?!


Tė gjitha argumentet e shkruara, elektronike, arkivore…, flasin qartė se zhvillimet legale politike nė Kosovė, pothuajse nė mėnyrė absolute ishin nėn kontroll tė “presidentit” tė Republikės sė Kosovės Ibrahim Rugova dhe tė shėrbimeve sekrete serbe! Nė kėtė kontekst, pėr dominimin e “dorės sė fortė” tė Ibrahim Rugovės nė skenėn politike shqiptare, kanė ndikuar edhe qarqe tė caktuara politike jashtė Kosovės.


Ibrahim Rugova duke qenė nė majėn e politikbėrjes , atėherė vetė vendoste, e vetė vuloste pėr ēdo gjė nė Kosovė, madje pa i pėrfillur as ekspoziturat e oborrit „politikė e institucionalė“, siē ishin: kryesia e LDK-sė, Kėshilli i Pėrgjithshėm i LDK-sė, Kuvendit i pakonstituuar i Kosovės, Qeveria e Bukoshit etj. ( Pėr injorancėn e tij lexo kėtu: 8 - 10 )


Kėto veprime tė Ibrahim Rugovės sipėrfaqėsonin dukshėm profilin e njė politikani tė mveshur me “pushtet” tė paprekshėm (nėn pushtimin serbė!), qė zakonisht i kanė vetėm politikanėt autokrat, tė cilėt ushtrojnė pushtetin absolut apo ata autoritar, qė kėrkojnė nėnshtrim tė verbėr e pa kundėrshtim ndaj autoritetit tė tij absolut (!!!) Situatė absurde kjo apo? Vetėm nė Kosovė ka ndodhė kjo, askund tjetėr nė botė!


Kush ishte ndėmjetėsues i marrėveshjes

Millosheviq-Rugova pėr arsim?


Pėr tė argumentuar kėtė gjė, me kėtė rast po i referohem Marrėveshjes - Dogovorit Millosheviq-Rugova pėr arsimin shqip ( pėr lirimin e objekteve tė pushtuara shkollore dhe kthimin e nxėnėsve, tė studentėve dhe tė arsimtarėve shqiptar nė shkolla e nė universitet), tė nėnshkruar mė 1 shtator 1996!


*Foto: Ibrahim Rugova dhe Sllobodan Millosheviqi
http://www.beepworld.de/memberdateien/members/pashtriku/Fotorugova/Pjesa2/rugovamillosheviq.jpg


Ndonėse Ibrahim Rugova nė konferencat e tė premteve me gazetarė e ripėrsėriste shpesh slloganin, se: “Statusi i Kosovės duhet tė zgjidhet vetėm me ndėrmjetėsimin e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, si e vetmja garancė e sigurt”, negociatat pėr arritjen e kėsaj marrėveshjeje me Millosheviqin i kishte nisur e bitisur nėn monitorimin e misionarit tė Shoqatės kishtare italiane ”Shėn Exhidio” Monsignor Vicenzo Paglia, i njohur ky prej kohėsh si mik i Millosheviqit…!


*Foto: Ndėrmjetėsuesi i marrėveshjes Monsignor Vicenzo Paglia
http://www.terninrete.it/headlines_articoli/HL_PRD_93053/immagini/vescovo-paglia2.jpg


Pra, “i plotėfuqishmi” Ibrahim Rugova (edhe pse nuk ishte konsultuar me faktorėt tjerė politik shqiptarė) pa ndėrmjetėsimin e faktorit relevant politikė ndėrkombėtar, pranon tė nėnshkruaj marrėveshjen, me ndėrmjetėsimin e njė kishtari qė pėrfaqėsonte njė shoqatė humanitare, e cila si e tillė ( pėrveē autoritetit moral) nuk kishte kurrfarė mekanizmi ndikues nė realizimin e kėsaj marrėveshjeje tė nėnshkruar.


Edhe pse kjo marrėveshje nė esencė antihistorike u nėnshkrua nga Ibrahim Rugova, ajo, kurrė nuk u implementua nė praktik. Nuk u implementua kjo marrėveshje pėr faktin, sepse krimineli Millosheviq nuk e kishte bėrė kėtėgjė, pėr tė mirėn e shqiptarėve. Jo! Kėtė marrėveshje, kryebarabari serb, e bėri me Rugovėn, vetėm sa pėr t“i treguar bashkėsisė ndėrkombėtare se Serbia me shqiptarėt po bėnė dialog, dhe se problemet e tyre po zgjidhen hap pas hapi. Dhe, kjo marrėveshje i tregoi rezultatet e veta nė njė planė tjetėr, e shpėtoi Serbinė nga sanksionet e reja dhe iu zbut muri i jashtėm i sanksioneve qė ishte vėnė mė herėt nga SHBA-tė (!!!) dhe zatėn ky ishte synimi kryesor i varrmihėsit tė shqiptarėve - Sllobodan Millosheviq!


Pėr ēka janė marrė vesh Millosheviqi me Rugovėn?!


Nė marrėveshjen (dogovorin) Millosheviq-Rugova tė datės 1 shtator 1996 shkruan:



M A R R Ė V E S H J E


Tash disa vjet mbarė sistemi edukativo-arsimor nė Kosovė prej atij fillor e deri nė atė universitar nuk funksionon normalisht. Nė bazė tė marrėveshjes sė pėrbashkėt, tė nėnshkruarit mė poshtė, Kryetari i Republikės sė Serbisė Slobodan Milosheviq dhe dr. Ibrahim Rugova arritėn marrėveshjen pėr tė filluar normalizimin e sistemit edukativo-arsimor pėr nxėnėsit, pėr studentėt dhe pėr tė rinjtė e Kosovės.


Kjo Marrėveshje parasheh kthimin e nxėnėsve, tė studentėve dhe tė arsimtarėve nė shkolla e nė universitet. Pėr arsye tė rėndėsisė shoqėrore dhe humanitare, kjo marrveshje ėshtė jashtė ēdo debati politik. Kujdesi pėr ardhmėrinė e nxėnėsve dhe tė studentėve qė ndiejnė nėnshkruesit, i udhėhoqi ata pėr tė nėnshkruar kėtė Marrėveshje.


Ata po ashtu i falėnderojnė miqtė e pėrbashkėt nga Komuniteti Shėn Exhidio pėr ndihmėn dhe pėr pėrkrahjen qė dhanė pėr realizimin e kėtyre negociatave.


Nėnshkruesit janė tė bindur pėr gatishmėrinė e tė gjithėve qė janė tė obliguar ta zbatojnė Marrėveshjen pėr normalizimin e sistemit edukativo-arsimor. Pėr realizimin e kėsaj marrveshje do tė formohet grupi i pėrbashkėt (3+3).


Duke iu qasur me seriozitet ngritjes sė tyre arsimore dhe kulturore, tė rinjtė bėhen qytetarė pėrgjegjės, kėshtu fiton qytetėrimi, e jo njėra palė mbi tjetrėn.


Prishtinė, mė 01. 09. 1996 Beograd, mė 01. 09. 1996

(Nėnshkrimi) (Nėnshkrimi)

Dr.Ibrahim Rugova Kryetari i Republikės sė Serbisė

Sllobodan Milosheviq


Lexo kėtė dokument nė origjinal:

Marrėveshja (Dogovori) Millosheviq-Rugova, pėr arsim!


***


Marėveshja Millosheviq-Rugova nė anglisht:
http://pashtriku.beepworld.de/files/Rugova_2008/Foto/dogovori_rugova_millosh.1.9.96.jpg


01/09/1996
STATEMENT

Since some years now, the educational system of Kosovo - from elementary schooling to university - does not work in a normal way.

By mutual consent the undersigned, Mr. Slobodan Milosevic, President of the Republic of Serbia and Dr. Ibrahim Rugova have decided to proceed to the normalisation of the educational system of Kosovo for Albanian youth (at all levels).

On this line the agreement reached foresees the retum of the Albanian students and teachers back to schools (and Faculties).

The present agreement, because of its social and humanitarian value, takes its place bey'ond political debate. Thc concern for the future of the Albanian youth of Kosovo, a concern that both undersigned feel very strongly, has lead them to reach such an agreement.

Both undersigned thank their joint friends of the Community of S. Egidio for the generous commitment and the valid help and support they have given to dialogue.

Both undersigned are furthermore certain about the commitment of all those who are in charge in the implementation of the agreement for the normalisation of the educa- tional system. There wil1 be a mixed group (3+3) established for the realisation of this agreement.

When young people do commit themselves with serenity to their cu1tural formation so to become responsible citizens, we face a victory of civilisation itself, not the victory of one side on the other.

Prishtina, September 1, 1996
Dr. Ibrahim Rugova

Belgrade, September 1, 1996
Mr. Slobodan Milosevic
President of the Republic of Serbia



Lexo kėtė dokument: KETU
http://www.santegidio.org/archivio/pace/kosovo_19960109_EN.htm

Edituar pėr herė tė fundit nga fv nė Wed Jun 04, 2008 7:24 pm, edituar 1 herė gjithsej

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh Wed Jun 04, 2008 6:38 pm nga ILLYRIA

Siē vihet nė dukje, “humanistėt” Millosheviq - Rugova nė kėtė marrėveshje, shprehin nė mėnyrė tė veēantė kujdesin pėr ardhmėrinė e nxėnėsve dhe tė studentėve, dhe theksojnė se: ”Pėr arsye tė rėndėsisė shoqėrore dhe humanitare, kjo marrveshje ėshtė jashtė ēdo debati politik.” ndėrkaq dihet mirėfilli se, shkollat shqipe u mbyllėn dhe nxėnėsit e studentėt shqiptarė u flakėn nė rrugė, pikėrisht me dhunė e diktat politik nga Krimineli Millosheviq.


Kjo marrėveshje e binomit Millosheviq - Rugova, sikur ta kujton deklaratėn e ministrit tė Jashtėm tė Serbisė, Vlladan Gjorgjeviq, menjėherė pas Luftės sė Parė Botėrore, dhėnė vėzhguesve ndėrkombėtarė nė Kosovė, pėrkitazi me ekspeditat e dhunshme serbe mbi popullatėn shqiptare nė Drenicė. Shovenisti Gjorgjeviq me kėtė rast thotė, se: “Serbia e bėn pacifizimin e kėtij regjioni, sepse shqiptarėt janė popull i egėr, me bisht dhe ky pacifizim bėhet pėr qėllime humanitare dhe civilizuese”. (!!!)


Pse aq lehtė Ibrahim Rugova e shkeli vullnetin e popullit?


Pas nėnshkrimit tė kėsaj marrėveshjeje, mediat e shkruara qė ishin nėn kontroll tė LDK-sė kėtė akt e cilėsuan „historik“, ndėrsa „vizionarit“ Ibrahim Rugova i arrinin telegrame urimi nga partitė simotra, degėt dhe degėzat e LDK-sė nė Kosovė dhe gjithandej ku shtriheshin nėpėr botė.


Pėr kėtė marrėveshjen tė turpit “Millosheviq - Rugova", pati edhe reagime kunėrshtuese, largpamėse e dinjitoze.


Nė njė prononcim pėr “Zėrin e Amerikės“ mė 2 shtator 1996 (vetėm njė ditė pas nėnshkrimit tė marrėveshjes) Akademik Rexhep Qosja lidhur me marėveshjen Millosheviq-Rugova, deklaron( citoi):

„Gjatė tėrė ditės mė 2 shtator 1996, nė TV tė Beogradit ėshtė dhėnė nė tėrėsi (fotografuar me kamera) teksti i marrėveshjes, si thuhet nė tė, pėr normalizimin e sistemit tė arsimit pėr fėmijėt dhe rininė shqiptare dhe janė treguar emrat e nėnshkruesve tė saj. E kanė botuar nė tėrėsi atė tekst edhe shumica e gazetave nė gjuhėn shqipe. Pse? Sigurisht pėr t“u treguar shikuesve dhe lexuesve se nėnshkrues tė tij janė: Sllobodan Milosheviēi dhe njė qytetar i Kosovės, i nėnshkruar si person pa kurrėfarė funksioni politik. Jo rastėsisht gazetat tona tė pėrditshme edhe nuk e kanė botuar kėtė tekst, por e kanė komentuar kryesisht sipas qefit dhe si ta botojnė atė tekstin e pajtimit me kapitullimin. Shqiptarėt qė e kanė kokėn pėr tė menduar lirisht domosdo shtrojnė pyetjen: Pse me njė nėnshkrim u hoq dorė prej qėllimit tė shpallur. Pse aq lehtė u shkel vullneti i popullit?”- pėrfundon citati.


Nėnshkrimi i marrėveshjes hap kapitullues

pėr Ibrahim Rugovėn?


Pėr marrėveshjen “Millosheviē-Rugova”, prononcohet edhe Adem Demaēi nė tė pėrjavshmen ”Zėri”. Demaēi me kėtė rast thotė (citoi):

“Kėshtu si u bė dhe si doli, kjo nuk ėshtė kurrėfarė marrėveshje, por ėshtė vetėm njė leje e Milosheviēit qė shqiptarėt mund tė kthehen nė godinat e veta shkollore, varėsisht nga tempoja e rrėshqitjes sė tyre drejt autonomisė kulturore. Kėshtu si u bė dhe si doli, ky nuk ishte njė dokument pėr normalizimin e arsimit nė gjuhėn shqipe, por ky ėshtė njė dokument politik me tė cilin Dr.Rugova nė mėnyrėn mė tė mirė bėri hapin e vet fatal kapitullues pėrpara regjimit hegjemonist dhe policor tė Beogradit. Tė merremi vesh, s“ka njeri qė s“e di se as Rugova, as Millosheviēi kur e nėnshkruan dokumentin nuk ishin udhėheqės tė arsimit, por ishin udhėheqėsit mė tė lartė tė dy kombeve qė janė nė ngatėrresa serioze dhe dramatike tash e njė shekull.

-Dhe ē“ndodhi?

-Ndėrsa Milosheviēi dokumentin nė fjalė e nėnshkroi nė cilėsinė e Kryetarit tė Republikės sė Serbisė, Rugova dokumentin e nėnshkroi nė cilėsinė e njė qytetari me doktoratė (...) Ai qė nuk linte konferencė pėr shtyp dhe emision televiziv pa theksuar deri nė gėrdi se si ”Kosova e ka presidentin e vet”, se si ”vetėm ai ka tė drejtė dhe ėshtė i autorizuar qė tė pėrfaqėsojė shqiptarėt nė bisedimet me tė tjerėt”, se si ”vetėm ai ka mandatin e popullit pėr tė zhvilluar negociata me tė tjerėt”, pikėrisht ky njeri, i cili me aq arrogancė sa e sa herė na pėrbuzi tė gjithėve, pikėrisht ky njeri, ku nuk ishte as koha as vendi, kur as nuk priste as nuk dėshironte askush nga shqiptarėt ky njeri me dorėn e vet, me nėnshkrimin e vet, hoqi dorė nga mandati i popullit, mohoi se ėshtė president dhe rrjedhimisht mohoi se Kosova ėshtė Republikė, mohoi zgjedhjet e 1992-tės, hodhi poshtė vendimin e popullit tė shtatorit 1991 pėr pavarėsi, dhe pėrsėri po ia mban nderi qė disfatėn e tij politike ta shesė si sukses.”- pėrfundon Adem Demaēi.


Pėrpjekjet e Vincenzo Paglias pėr realizimin e marrėveshjes Millosheviq – Rugova!


Nė marrėveshjen Millosheviq-Rugova tė datės 1 shtator 1996, thuhet, se (citoi): “Pėr realizimin e kėsaj marrveshje do tė formohet grupi i pėrbashkėt (3+3).” Dhe grupi i pėrbashkėt 3+3 ėshtė formuar nga palėt respektive Millosheviq-Rugova, me tė cilėt ka vazhduar punėn “garantuesi” i marrėveshjes Monsignor Vicenzo Paglia.


Me kėtė rast (pa u futur nė angazhimet intensive tė kėtij grupi implementues, nė periudhėn shtator 1996 - shkurt 1998), vė nė pah finalizimin e njė dokumenti tė grupit 3+3, i quajtur si “aneks” pėr realizimin e marrėveshjes sė 1 shtatorit 1996 Millosheviq-Rugova, i cili asnjėherė nuk u implementua nė praktik, sepse kjo ėshtė parė qartė, ishte njė lojė e Millosheviqit dhe e miqėve tė tij italian…!


Kur u nėnshkrua ky aneks?


Mė 23 mars 1998, grupi 3 + 3 me ndėmjetėsimin e Vincenzo Paglias, nė Prishtinė nėnshkruan aneksin pėr realizimin e marrėveshjes pėr arsim, tė arritur mė 1 shtator 1996 nė mes Millosheviqit dhe Rugovės.

Vini re!

Ky aneks u nėnshkrua mė 23 mars 1998, vetėm njė ditė pas mbajtjes sė “zgjedhjeve tė lira e demokratike” nė Republikėn Kosovės (zgjedhjet u mbajtėn mė 22 mars 1998) tė organizuara nga “presidenti” i Republikės Ibrahim Rugova.


Pra, derisa tė dielėn mė 22 mars 1998 u mbajtėn zgjedhjet e Republikės sė Kosovės, ku “presidenti“ Ibrahim Rugova fitoi 99.88 % tė votave, tė elektoratit shqiptarė (!!!) tė nesėrmen, dmth tė hėnėn mė 23 mars, grupi punues prej 3 vetash, i emruar prej tij, nė Prishtinė nėnshkruan aneksin me Republikėn e Serbisė (me njė shtet tjetėr) pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė arsimit shqip nė shtetin e Republikės e Kosovės. (!!!)

Ēfarė absurdi antihistorik e antikombėtar njėkohėsisht!!


Ēka pėrmbanė aneks-dokumenti ”Masa tė akorduara pėr

zbatimin e marrėveshjes pėr arsim, tė 01.09. 1996,

tė nėnshkruar mė 23.03.“98”?!


Mė 23 mars 1998 “Grupi 3 plus 3 dhe ndėrmjetėsuesi nga Shėn Egjidio nėnshkruan aneksin pėr realizimin e marrėveshjes pėr arsim” - kėshtu shkruante informatori ditor i QIK-ut, edicioni i dytė i orės 16:00, nr.206 - B datė 23 mars 1998


Nė kėtė informacion tė QIK-ut thuhet( citoi):

“Sot nė Bibliotekėn Popullore dhe Universitare tė Kosovės, Grupi 3 + 3 me ndėrmjetėsimin e palės sė tretė, pėrfaqėsuesit tė bashkėsisė katolike "Shėn Exhidio" nga Vatikani, Vinēenc Palia nėnshkroi njė aneks pėr realizimin e marrėveshjes pėr arsim tė nėnshkruar nga presidentėt Rugova e Millosheviq. Para gazetarėve kėtė dokument e nėnshkruan, nė emėr tė grupit tė Kosovės: prof. dr. Fehmi Agani, mr. Abdyl Rama dhe mr. Rexhep Osmani, nė emėr tė grupit tė Serbisė: Ratomir Vico, Goran Perēeviq e Dobrosav Bijeletiq dhe nė emėr tė ndėrmjetėsuesit nėnshkroi Vinēenc Palia. Pas nėnshkrimit tė aneksit, Vinēenc Palia mbajti njė konferencė pėr gazetarė. Ky i njoftoi nė italisht gazetarėt me pėrmbajtjen e aneksit, ndėrsa zėdhėnėsi i Shėn Egjidios Mario Marazziti e lexoi dokumentin nė gjuhėn angleze.”- pėrfundon citati.


* Fotodokument: Akti i nėnshkrimit tė aneksit pėr arsim, mė 23 mars 1998 nė ambientet e Bibliotekės kombėtare nė Prishtinė.

*Lexo kėtu: Kush ėshtė Vicenzo Paglia

*Foto: Zėdhėnėsi i Shėn Egjidios Mario Marazziti


Nė dokumentin me titull: “Masa tė akorduara pėr zbatimin e marrėveshjes pėr arsim tė 1 shtatorit 1996”, prej nėntė pikash, janė pėrcaktuar edhe afatet pėr implementimin e kėtij aneks - dokumenti.


Nė kėtė dokument thuhet:


1. Masat e mėposhtme miratohen pėrkohėsisht pėr zbatimin e marrėveshjes pėr arsim tė nėnshkruar nga Presidenti Sllobodan Millosheviq dhe Dr. Ibrahim Rugova mė 1 shtator 1996.

2. Instituti Albanologjik i Prishtinės do tė rihapet pėr shfrytėzuesit e mėparmė mė 31 mars 1998.

3. Brenda datės 31 mars 1998, Komuniteti Shėn Egjidio, duke marrė parasysh propozimet e paraqitura nga tė dyja palėt nė Komisionin "3+3", do tė zgjedhė tri fakultetet e para tė Universitetit tė Prishtinės nė tė cilat studentėt dhe profesorėt shqiptarė do tė rikthen deri mė 30 prill 1998. Parimisht, kushtet pėr rikthim do tė jenė si vijon: studentėt tė cilėt tani studiojnė normalisht nė objekte dhe studentėt shqiptarė do t’i shfrytėzojnė nė mėnyrė alternative hapėsirėn dhe objektet/mjediset universitare, sipas sistemit tė dy turneve qė do tė kėmbehen ēdo semestėr. Nė semestrin e parė tė zbatimit tė kėtyre masave, studentėt tė cilėt tani studiojnė normalisht nė objekte do t’i shfrytėzojnė mjediset paradite (deri nė ora 14:00) ndėrsa shqiptarėt pasdite. Nė semestrin e dytė, turnet do tė kėmbehen, studentėt shqiptarė do tė jenė paradite ndėrsa studentėt tė cilėt tani ndjekin mėsimet nė objekte pasdite, dhe kėshtu me radhė nė semestrat vijues. Pėrveē pėrdorimit tė dhomave tė mėsimit pėr ligjėrata, studentėt dhe profesorėt shqiptarė do t’i kenė nė dispozicion mjedise/objekte pėrkatėse nė secilin Fakultet pėr funksione administrative dhe trupin e mėsimdhėnėsve (nėse kjo nuk ėshtė e mundshme, do tė gjinden zgjidhje tė tjera).

4. Brenda datės 30 prill 1998, Komuniteti Shėn Egjidio, duke marrė parasysh propozimet e paraqitura nga tė dyja palėt nė Komisionin "3+3", do tė zgjedhė tri fakultete tė tjera tė Universitetit tė Prishtinės nė tė cilat studentėt dhe profesorėt shqiptarė do tė rikthehen deri mė 31 maj. Kushtet pėr kėtė rikthim do tė jenė tė njėjta si ato pėr fakultetet nė pikėn pararendėse.

5. Studentėt dhe profesorėt e tjerė shqiptarė tė shtatė fakulteteve tė tjera do tė mund tė kthehen nė mjediset/objektet e Universitetit tė Prishtinės deri mė 30 qershor 1998, simbas kushteve tė njėjta pėr fakultetet pararendėse, qė shtrohen nė pikėn 3 dhe 4. Brenda datės 30 shtator 1998, studentėt dhe profesorėt shqiptarė do tė mund tė pėrdorin nė mėnyrė adekuate mjediset universitare (mensat, bibliotekat, konviktet, etj.). Komuniteti i Shėn Egjidios do tė ofrojė zgjidhje, pasi tė ketė dėgjuar propozimet e tė dyja palėve, pėr problemet qė mund tė dalin eventualisht. Sidoqoftė, viti akademik duhet patjetėr tė fillojė normalisht mė 1 tetor 1998.

6. Brenda datės 30 qershor 1998, studentėt dhe profesorėt shqiptarė do tė mund tė pėrdorin mjediset e shtatė shkollave tė larta pedagogjike, ekonomike dhe teknike, nė Prishtinė dhe nė qytetet e tjera tė Kosovės. Pėrdorimi i tyre do tė bėhet simbas kushteve pėr ripėrdorim tė objekteve/mjediseve universitare, sikur nė pikėn 3, po qe se kėto shkolla pėrdoren.

7. Komisioni "3+3", i ndihmuar nga Komuniteti Shėn Egjidio, nėnvizon domosdonė e sigurimit tė fondeve pėr ndėrtim tė shpejtė tė objekteve / mjediseve tė reja, me qėllim tė shtimit tė hapėsirės pėr mėsimdhėnie, pėr kėrkime dhe pėr administratė, qė do tė jenė nė dispozicion tė tė gjithėve. Ndėrtesa tė reja universitare, qė do tė mund tė ndėrtoheshin shpejt, do tė mund tė strehojnė, nė kushte tė barabarta, …(…)…

 

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh Wed Jun 04, 2008 6:38 pm nga ILLYRIA

Lexoni kėtė dokument nė anglisht:


TEXT OF AGREED MEASURES
FOR THE IMPLEMENTATION
OF THE AGREEMENT ON EDUCATION


1. The following measures have been temporarily adopted to enable the implementation of the Agreement on Education signed on September 1 by President Slobodan Milosevic and Dr. Ibrahim Rugova.

2. The Institute for Albanology in Pristina will be open for its previous users on March 31.

3. By March 31, the St. Egidio Community will, in view of the proposals submitted by the two sides in the 3+3 Committee, determine the first three faculties of the Pristina University where the Albanian students and professors will be reintegrated by April 30, 1998. In principle, the following is a condition for reintegration: students currently normally conducting their studies at the University and the Albanian students will use the University facilities and equipment alternately, through a system of double shifts which will change every semester. During the first semester of the application of these measures, students currently normally studying in the University facilities will use them in the morning (until 2 p.m.), and the Albanian students in the afternoon; in the second semester, the shifts will change and the Albanian students will be in the morning and the students now studying in the University facilities in the afternoon, and this order will change in the following semesters. Apart from using facilities for holding classes, Albanian students and professors will also have at their disposal the corresponding space at each faculty for administrative functions and the teaching staff (if this is not possible, another solution will be found).

4. By April 30, 1998, the St. Egidio Community will, taking into consideration proposals submitted by the two sides in the 3+3 Committee, determine the next three faculties of the Pristina University where the Albanian students and professors will be reintegrated by May 31, 1998. The conditions for this will be the same as for the faculties in point 3.

5. Albanian students and professors of the remaining seven faculties will be able to re-enter the facilities of the Pristina University by June 30, 1998 according to the same conditions as the faculties in points 3 and 4. By September 30, 1998, Albanian students and professors will be able to use University facilities (cafeterias, libraries, student dormitories, etc.) in the corresponding way. The St. Egidio Community will, after hearing the proposals of both sides, reach a solution for possible problems which could occur. In any case, the school year must start normally on October 1, 1998.

6. By June 30, 1998, Albanian students and professors will be able to use the facilities of seven schools of higher learning in Pristina and other cities in Kosovo which are specialized for teaching, economic and technical subjects. Their use will be regulated in keeping with the conditions for the renewed use of University facilities, as in point 3, if these schools are to be used.

7. The 3+3 Committee, with the support of St. Egidio, underlines the need for securing funds for the faster construction of new facilities in order to make more space for holding classes, research and administration, and which will be at the disposal of all. New University buildings, which can be built speedily, will be able to accommodate, under equal conditions, all structures of the University. This will be the subject of a special program, which will contain deadlines and the financing of its realization in keeping with real needs and material capabilities.

8. Similarly, by March 31, 1998, Albanian pupils of elementary and high schools will be able to return to elementary and high schools which are currently not is use, in keeping with a list to be prepared by the 3+3 Committee. St. Egidio will find a solution for possible problems which could emerge. Albanian pupils of elementary and high schools will return to those elementary and high school building which are partially in use by April 30, 1998. Their use will be regulated in keeping with the conditions for the renewed use of University facilities mentioned in point 3, or in another mutually acceptable way.

9. The 3+3 Committee, assisted by St. Egidio, will meet by March 30 at the latest to guarantee the implementation of the transitional normalization measures. The 3+3 Committee will immediately set up working groups for each faculty. The 3+3 Committee will examine the remaining problems which are concerned with the normalization of the education system (funding, administration, languages, programs, diplomas, status questions of employees).


In Pristina, March 23, 1998


Fehmi Agani
Abdulj Rama
Redzep Osmani

Ratomir Vico
Goran Percevic
Dobrosav Bjeletic


In the presence of the members of the St. Egidio Community

Monsignor Vicenzo Paglia
Prof. Roberto Morozzo della Rocca
Dr. Mario Giro


Lexo kėtė dokument - Kėtu


„Dialogu“ serbo-shqiptar sipas marrėveshjes Millosheviq-Rugova nuk pėrfundon kėtu, ai vazhdon edhe mėtutje me takimet tjera madje tė mbajtura edhe larg syrit tė opinionit !!!


( Vijon )

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh Wed Jun 04, 2008 6:39 pm nga ILLYRIA

Analiza politike - historike


Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 13 )


Takimet sekrete Prishtinė - Beograd

(1994 - 1997)


Shkruan: Sheradin BERISHA / 29. 05. 2008
http://pashtriku.beepworld.de/files/sheradin_berisha_.jpg


Sa takime tė fshehta janė mbajtur nė mes Beogradit dhe

Prishtinės gjatė viteve 1994 – 1997?!
http://pashtriku.beepworld.de/files/Rugova_2008/Foto/dogovori_rugova_millosh.1.9.96.jpg


Dihet mirėfilli se, mė 1 shtator 1996 u nėnshkrua marrėveshja pėr arsim ( pėr lirimin e objekteve shkollore dhe kthimin e nxėnėsve, tė studentėve dhe tė arsimtarėve shqiptar nė shkolla e nė universitet), nė mes tė Kryetarit tė Republikės sė Serbisė Sllobodan Millosheviq dhe Ibrahim Rugovės si individ (pa pozitėn e Kryetarit tė Republikės sė Kosovės), por, ajo qė nuk ėshtė ditur asokohe, ėshtė mbajtja e negociatave sekrete, nė mes tė ekipit negociator tė Rugovės dhe qeverisė sė Serbisė, gjoja nė funksion tė gjetjes sė zgjidhjes politike tė ēėshtjes sė Kosovės.


Se ka pasur bisedime tė tilla, para dhe pas nėnshkrimit tė marrėveshjes famoze pėr arsim (mė 1 shtatorit 1996), kėtė fakt pėr opinion e ka bėrė tė ditur, ish-zėdhėnėsi i partisė serbe “Nova Demokratija”, Radomir Taniē,
http://www.vreme.com/g/images/314221_13-4.jpg
i cili ishte i pėrfshirė drejtpėrdrejtė nė kėto bisedime, ngase partia e tij gjatė viteve tė 90-ta ishte pjesė e koalicionit nė qeverinė e Serbisė, tė pėrbėrė nga,

- Partia Socialiste e Serbisė (SPS),

- E majta Jugosllave - JUL e gruas sė Millosheviqit, dhe

- Nova Demokratija.

Radomir Taniē, nė njė intervistė ekskluzive pėr Radion Evropa e Lirė (Radio Free Europe), shpalon detaje tė panjohura nga kėto bisedime tė fshehta, tė cilat ai i cilėson si biseda “diskrete”. Taniē bėnė tė ditur se, gjatė periudhės 1994 - 1997 janė mbajtur “diku rreth 50 takime diskrete nė qytete tė ndryshme prej Prishtinės, dhe Beogradit, deri nė Romė, Vatikan dhe Nju Jork.” me pėrfaqėsuesit e Rugovės.


“Pasi bisedimet zhvilloheshin hap pas hapi, hapi parė ishte angazhimi dhe aprovimi i njė varg masash pėr formimin dhe forcimin e besimit. Njė nga kėto masa ishte edhe marrėveshja pėr arsim.” thotė ish-negociatori serb Radomir Taniē. Taniē thotė se nė vazhdėn e kėtyre negociatave sekrete/diskrete, “u definua njė pako masash pėr krijimin dhe forcimin e besimit. Kjo pako masash konsistonte nė laminė e arsimit, shėndetėsisė, nė media, kulturė dhe, nė fund, pėrfshinte masat e sigurimit.”


Cila ishte kjo “pako masash” e definuar nga z.Taniē?!

Ishin pikėrisht ato masa pėr tė cilat kryetari “historik” Ibrahim Rugova vazhdimisht dėrdėlliste nė konferencat me gazetarė (1994-1998), se, Kosova ka ndėrtuar tashmė instiucione tė qėndrueshme paralele nė: arsim, kulturė, shėndetėsi, sport, media ...(!!!), qė duket qartazi, se kanė qenė tė limituara nė ato pėrmasa qė i ka pėrcaktuar qeveria e Serbisė! (Pėr kėtė fakt lexo shtypin e kohės: Bujku, Rilindja, Bota Sot, QIK-un etj., tė viteve 1993-1998)


Foto: Ibrahim Rugova gjatė njė konference me gazetarė
http://pashtriku.beepworld.de/files/Rugova_2008/Foto/rugova_konferenca_me_gazetare.jpg


Pėr ēka janė marrė vesh nergociatorėt e Rugovės dhe tė Millosheviqit?

Nė vazhdim, Radomir Taniē thekson: “Nė princip u morėm vesh pėr zgjidhje politike tė tėrėsishme pėr Kosovėn, me tė cilėn shmangej konflikti dhe lufta.” Dhe sipas tij “kjo zgjidhje, praktikisht, ishte e definuar.” - “…fjala ishte pėr tė ashtuquajturėn Autonomi tė gjerė tė Kosovės ose, nėse doni, pėr Vetėēeverisje lokale tė shqiptarėve tė Kosovės, qė ėshtė pėrafėrsisht e njejtė.” - ka thėnė z.Taniē.


“Nė kėto marrėveshje morėn pjesė edhe pėrfaqėsuesit e bashkėsisė ndėrkombėtare”- kujton Taniē, dhe konstaton: ”Gjatė kėtyre takimeve, pėrfaqėsuesit e bashkėsisė ndėrkombėtare ishin kundėr ēdo ideje pėr secesionin dhe pavarėsinė e Kosovės. Kur pėrfaqėsuesit shqiptarė vėrejtėn se bashkėsia ndėrkombėtare nuk e pėrkrah secesionin, heshturazi i ēuan duart nga njė ide e tillė, duke gjetur njė formulė tė lumtur pėr pavarėsinė e Kosovės si qėllim afatgjatė, pėr tė cilin duhet tė bijnė dakord tė gjitha palėt, edhe Beogradi, edhe bashkėsia ndėrkombėtare, e qė praktikisht, do tė thoshte kurrė, sepse njė gjė e tillė ishte e papranueshme dhe nė heshtje u tėrhoqėn pėrgjithmonė nga kėrkesa pėr pavarėsi.” (!!!)


Ish-negociatori serb Taniē, me kėtė rast zbardh edhe njė detal tė panjohur pėr opinionin shqiptar. Ai, thotė se:

“Pjesa mė e madhe e rezultatit tė marrėveshjes qė e kemi filluar kah fundi i vitit 1994, deri nė mes tė vitit 1997, me pėrfaqėsuesit e shqiptarėve tė Kosovės, ka qenė e pėrfshirė nė marrėveshjen ndėrmjet Millosheviqit dhe Hollbrukut, tė nėnshkruar mė 13 tetor 1998” pėr njė “Autonomi tė gjerė” ku decidivisht thuhet: “Qė shqiptarėt tė kenė vetėqeverisje dhe tė munden tė formojnė institucione tė pushtetit lokal, policinė lokale, tė kenė zgjedhje korrekte dhe tė lira, nga tė cilat do t“i zgjedhin pėrfaqėsuesit e vet nė Kosovė dhe qė tė dy palėt tė pėrmbahen nga dhuna dhe, si njė nga masat pėr krijimin e mirėbesimit, tė formohen efektivat e pėrbashkėta tė sigurisė.”


Nė tė vėrtet nė shtator-dhjetor 1998, ky definim qė shpėrfaq z.Taniē, ėshtė thėnė se ka dalė si rezultat i bisedave maratonike qė i zhvilloi ambasadori Hollbruk me Millosheviqin (ku u pėrftuan katėr drafte pėr arritjen e ashtuquajtur tė “marrėveshjes klamitare” pėr Kosovėn), ndėrsa tani del se kjo ēėshtje ėshtė kristalizuar gjatė bisedimeve sekrete ( 1994-1997) nė mes Rugovės dhe Millosheviqit!


Ajo qė dihet me siguri tė plotė, ėshtė fakti se, kryetari i shumėfisht Ibrahim Rugova, pas nėnshkrimit tė marrėveshjes Hollbruk-Millosheviq mė 13 tetor 1998( ku parashihej qė Kosova tė jetė pjesė e Serbisė, dhe si e tillė do t“ķ kishte 20 deputet nė Kuvendin e Serbisė dhe pėrfaqėsues nė qeverinė federale dhe republikane etj.), ka pėrkrahur kėtė marrėveshje kalimtare pėr Kosovėn, dhe nė kėtė sens ka afirmuar formimin e policisė lokale nė Kosovė, pikėrisht atėkohė kur Ushtria Ēlirimtare e Kosovės ishte nė fazėn e konsolidimit politik e ushtarak tė saj, nė teren! (Pėr kėtė fakt lexo shtypin e kohės tetor-dhjetor 1998)


Nė vazhdim lexoni tė plotė intervistėn e z.Radomir Taniē.


* * *


Intervistė ekskluzive e Radomir Taniēit (zėdhėnės i partisė

Nova Demokratija) dhėnė Radios Evropa e Lirė


Gjatė viteve 1994 – 1997 u mbajtėn rreth 50 takime diskrete!


Foto: Radomir Taniē
http://pashtriku.beepworld.de/files/Rugova_2008/Foto/radomir_tanic.jpg


Radio Free Europe: Z. Taniē, pak dihet lidhur me atė se nė kohėn e pushtetit tė Millosheviqit kishte bisedime ndėrmjet Serbisė zyrtare dhe pėrfaqėsuesve tė shqiptarėve tė Kosovės. Bisedimet e vetme pėr tė cilat opinioni publikisht ishte i informuar, ishin ato lidhur me rikthimin e nxėnėsve dhe studentėve shqiptarė nė shkolla, qė i ndėrmjetėsoi bashkėsia katolike “Shėn Exhidio”. Thuhet se bisedimet dhe marrėveshjet e fshehta ekzistonin qysh nga koha e krijimit tė krizės nė Kosovė. A ėshtė kjo e vėrtet?

Taniē: Kjo ėshtė plotėsisht e vėrtet. Vetėm se unė kėto kontakte do t“ķ pėrshkruaja si diskrete, sepse fjala “kontakte tė fshehta” tingėllon pak mė ashpėr. Pati procese diskrete ndėrmjet Beogradit zyrtar, nė tė vėrtet, tė koalicionit treanėtarėsh tė Millosheviqit dhe tė pėrfaqėsuesve politikė tė shqiptarėve tė Kosovės, qė nga fundi i vitit 1994 e deri nė verėn e vitit 1997. U mbajtėn diku rreth 50 (pesėdhjetė) takime diskrete nė qytete tė ndryshme prej Prishtinės, dhe Beogradit, deri nė Romė, Vatikan dhe Nju Jork.


Radio Free Europe: Kush ishte nė ekipin negociator nga pala shqiptare?

Taniē: Nė procesin negociator, nga pala serbe morėn pjesė pėrfaqėsuesit e koalicionit qeveritar nė Serbi, SPS, JUL dhe Nova Demokratija, ndėrsa nga pala shqiptare pėrfaqėsuesit e Rugovės, sepse Millosheviqi ishte shumė i qartė dhe Rugovėn e konsideronte si pėrfaqėsues zyrtar tė shqiptarėve tė Kosovės. Pėrfaqėsuesi kryesor i shqiptarėve ishte Fehmi Agani. Njė ekip solid i ekspertėve e pėrbėnte ekipin negociues tė Rugovės.


Radio Free Europe: A mund tė na i thoni emrat e palės serbe qė morėn pjesė nė negociata?

Taniē: Mė sė tepėrmi ishin tė angazhuar:

- Ratko Markoviq,

- Dojēillo Maslovariē,

- Ratomir Vico,

- unė (Ratomir Taniē),

- kohė pas kohe Dushan Mihajlloviq dhe

- Vuk Drashkoviq, pa marrė parasysh se ky nuk i takonte koalicionit qeveritar, si dhe njė grup i ekspertėve me nė krye Predrag Simiqin.


Radio Free Europe: Cili ishte roli juaj nė kėtė grup, qė tė mos them nė kėtė ekip negociues?

Taniē: Thjesht, u morėm vesh qė SPS, JUL dhe Nova Demokratija, si anėtarė tė koalicionit nė pushtet, tė punojnė nė pėrgatitjen e zgjidhjes politike pėr Kosovėn. Tė bėhem tėrėsisht preciz, kėto negociata ishin nė funksion tė pėrgatitjes sė zgjidhjes politike tė ēėshtjes sė Kosovės. Ēdo palė nė ekipin negociues kishte nga njė ose dy pėrfaqėsues. Nė kėtė grup nuk kishte pėrfaqėsues kryesorė ose sekondarė. Pėrgatitjet pėr marrėveshje filluan kah fundi i vitit 1994, ndėrsa mė 1995 bisedimet u zhvilluan me hov tė madh. Nė atė kohė pėrgatitej marrėveshja paqėsore e Dejtonit. Ishte qartė se nė Dejton problemi i Kosovės nuk do tė vendoset nė rend tė ditės. Kjo iu la palės serbe dhe asaj shqiptare qė ndėrmjet tyre ta zgjidhin kėtė ēėshtje. Ndėrsa, marrėveshja pėr arsim, ishte vetėm rezultat i atyre bisedimeve. Pasi bisedimet zhvilloheshin hap pas hapi, hapi parė ishte angazhimi dhe aprovimi i njė varg masash pėr formimin dhe forcimin e besimit. Njė nga kėto masa ishte edhe marrėveshja pėr arsim.


Radio Free Europe: Sa e di unė, marrėveshja pėr kthimin e nxėnėsve dhe studentėve shqiptarė nė shkolla, ishte nėnshkruar mė 1 shtator 1996, por kjo marrėveshje kurrė nuk u implementua. Pse?

Taniē: Nuk ėshtė e vėrtet se nuk u implementua. Implementimi i saj filloi, por, pastaj u krijuan disa obstruksione tė ndryshme. Nė ndėrkohė, Millosheviqi vendosi qė t“i asgjėsoi rezultatet e marrėveshjes, kėshtu qė pėr tė nuk ishte e rėndėsishme qė kjo marrėveshje tė realizohet.


Radio Free Europe: Ēka u arrit nė negociata ose, siē thoni ju, nė kontakte diskrete?

Taniē: U definua njė pako masash pėr krijimin dhe forcimin e besimit. Kjo pako masash konsistonte nė laminė e arsimit, shėndetėsisė, nė media, kulturė dhe, nė fund, pėrfshinte masat e sigurimit. Tė theksoj, nė princip u morėm vesh pėr zgjidhje politike tė tėrėsishme pėr Kosovėn, me tė cilėn shmangej konflikti dhe lufta. Pėr opinionin e gjerė kjo zgjidhje u paraqit mė vonė, nė mėnyra dhe forma tė ndryshme. Fjala ishte pėr tė ashtuquajturėn AUTONOMI TĖ GJERĖ TĖ KOSOVĖS ose, nėse doni, pėr VETĖQEVERISJE LOKALE TĖ SHQIPTARĖVE TĖ KOSOVĖS, qė ėshtė pėrafėrsisht e njejtė. Pos kėsaj, kėto marrėveshje mbanin nivelin e ulėt tė tensionit, kėshtu qė, nė atė kohė, kishte shumė pak incidente nė krahasim me periudhėn pas hedhjes poshtė tė marrėveshjes nga ana e Millosheviqit. Ajo qė u arrit me marrėveshje ishte mėse e mjaftueshme pėr ta evituar luftėn dhe qė ndėrmjet Beogradit dhe shqiptarėve tė Kosovės tė gjendej njė zgjidhje paqėsore pėr ēėshtjen e Kosovės. Kjo zgjidhje, praktikisht, ishte e definuar. Nė kėto marrėveshje morėn pjesė edhe pėrfaqėsuesit e bashkėsisė ndėrkombėtare. Natyrisht, nė mėnyrė diskrete, gjė qė do tė thotė se nuk ishin vetėm takime bipatrite nė mes tė palės serbe dhe asaj shqiptare, por marrėveshje tripatrite, nė tė cilat morėn pjesė edhe pėrfaqėsuesit e Grupit tė Kontaktit si dhe organizata tė ndryshme joqeveritare, tė cilat pėrfaqėsonin nė formė jozyrtare diplomacitė e vendeve tė tyre. Gjatė kėtyre takimeve, pėrfaqėsuesit e bashkėsisė ndėrkombėtare ishin kundėr ēdo ideje pėr secesionin dhe pavarėsinė e Kosovės. Kur pėrfaqėsuesit shqiptarė vėrejtėn se bashkėsia ndėrkombėtare nuk e pėrkrah secesionin, heshturazi i ēuan duart nga njė ide e tillė, duke gjetur njė formulė tė lumtur pėr pavarėsinė e Kosovės si qėllim afatgjatė, pėr tė cilin duhet tė bijnė dakord tė gjitha palėt, edhe Beogradi, edhe bashkėsia ndėrkombėtare, e qė praktikisht, do tė thoshte kurrė, sepse njė gjė e tillė ishte e papranueshme dhe nė heshtje u tėrhoqėn pėrgjithmonė nga kėrkesa pėr pavarėsi.


Radio Free Europe: Ēka nėnkuptohej me autonominė e gjerė?

Taniē: Autonomia e gjerė, praktikisht nėnkuptonte atė qė mė 13 tetor 1998 u nėnshkrua ndėrmjet Millosheviqit dhe Hollbrukut, tė cilėn do ta citoj decidivisht: “Qė shqiptarėt tė kenė vetėqeverisje dhe tė munden tė formojnė institucione tė pushtetit lokal, policinė lokale, tė kenė zgjedhje korrekte dhe tė lira, nga tė cilat do t“i zgjedhin pėrfaqėsuesit e vet nė Kosovė dhe qė tė dy palėt tė pėrmbahen nga dhuna dhe, si njė nga masat pėr krijimin e mirėbesimit, tė formohen efektivat e pėrbashkėta tė sigurisė.”


Radio Free Europe: Kjo ishte pėrmbajtja e marrėveshjes Millosheviq – Hollbruk?

Taniē: Pjesa mė e madhe e rezultatit tė marrėveshjes qė e kemi filluar kah fundi i vitit 1994, deri nė mes tė vitit 1997, me pėrfaqėsuesit e shqiptarėve tė Kosovės, ka qenė e pėrfshirė nė marrėveshjen ndėrmjet Millosheviqit dhe Hollbrukut, tė nėnshkruar mė 13 tetor 1998, mendoj nė pjesėn politike tė marrėveshjes, e jo nė atė pjesė qė ka tė bėjė me verifikuesit ( e OSBE-sė). Nė atė pjesė politike tė marrėveshjes, Millosheviqi ėshtė zotuar qė zgjidhja e pėrkohshme pėr Kosovėn do tė arrihet mė sė largu deri mė 2 nėntor 1998. Mirėpo, ai kurrė nuk i realizoi dhe as qė kishte ndėrmend t“i aprovonte ato, sepse kishte shkelur mbi rezultatet e marrėveshjes dyvjeēare. Kjo ishte vetėm taktikė manovruese pėr tė pėrfituar nė kohė.


Radio Free Europe: Thoni se Millosheviqi i refuzoi rezultatet e fshehta ose, siē thoni ju, rezultatet e negociatave diskrete. A u bėnė kėto negociata me njohuri tė plotė tė Millosheviqit dhe a konsultohej ai pėr tė gjitha?

Taniē: Apsolutisht. Pėr kėtė nuk ka kurrfarė diskutimi.


Radio Free Europe: Pse, atėherė, i ka zhvlerėsuar rezultatet e marrėveshjes?

Taniē: Millosheviqi, gjithmonė e ka aplikuar taktikėn e nxitjes sė konfliktit. Sė pari krijon konfliktin etnik, pastaj paraqet qėllimet pseudopatriotike, qė i shėrbejnė pėr mbajtjen e pushtetit. Ju e dini se pas Dejtonit, njė vitė e gjysmė situata ka qenė e qetė. Millosheviqi luajti rolin e faktorit tė paqes dhe Serbia hyri nė periudhėn e qetėsisė relative. Mirėpo, atėherė u parashtrua pyetja e legjitimitetit tė qeverisė sė tij dhe pėrgjithėsisht qėllimet e kėsaj qeverie, sepse nė kohė tė paqes u vėrejt se qeverisja e Millosheviqit ėshtė historikisht e shpenzuar. Millosheviqi, gjatė demonstratave, nė dhjetor tė vitit 1996, tentoi tė nxisė turbullira qytetare nė Beograd. Kjo nuk i shkoi pėr dore, sepse e penguan gjenerali Perishiq dhe armata, Nebojsha Ēoviq dhe policia e Beogradit. Kur vėrejti se nga kjo nuk ka asgjė, atėherė iu kujtue ēėshtja e Kosovės, si burim i konfliktit tė ri. Anuloi tė gjitha rezultatet e marrėveshjes, sepse ju nevojit njė luftė e re dhe qė me vlera pseudopatriotike tė luajė rolin e mbrojtėsit tė serbėve.

( Radio Evropa e Lirė / Radio Free Europe, datė 27 shkurt 2001)

 

Edituar pėr herė tė fundit nga fv nė Wed Jun 04, 2008 7:19 pm, edituar 1 herė gjithsej

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh Wed Jun 04, 2008 6:43 pm nga ILLYRIA

Nė vitin 2003 gazeta “Epoka e re” ka publikuar dokumente tė LDK-sė (pjesė tė procesverbaleve, vendimin e Ibrahim Rugovės pėr hulumtimin e krimeve tė kryera nė Kosovė etj) si dhe ka bėrė tė njohur fakte, tė cilat sipėrfaqėsojnė bashkėpunimin e fshehtė tė Ibrahim Rugovės me Beogradin.

Ta zėmė, nė njė shkrim tė kėsaj gazete, me titull: “Rugova do tė ketė telashe me faktet - Kėto janė thėnė nė LDK…dhe janė bėrė nga LDK“, thuhet (citoi): “Mendon Rugova se nuk e dimė sa herė ka fjetur nė shtėpinė e Millosheviqit? Mendon Rugova se shoqėruesit e tij (njėri i vrarė gjatė luftės, tjetri pas luftės, tjetri largė tij…) nuk kanė lėnė asnjė gjurmė pėr vozitjet qė ia bėnin pėr nė Beograd, ndėrsa nė Kurshumli ata mbeteshin e tutje vazhdonte rrugėn me policinė serbe pėr Dedinje? Mos t“ia hajė mendja! Ne, dimė se ėshtė financuar nga Millosheviqi nė aferėn e telekomit serb. Paratė kanė pėrfunduar nė Dardania Bankė, nė fund.” ( Lexo mė gjerėsisht gazetėn “Epoka e re”, ditė e enjte, datė 27 shkurt 2003, faqe.11.)



Cila ishte afera e telekomit serb?


“Ibrahim Rugova ėshtė financuar nga Millosheviqi nė aferėn e telekomit serb” dhe kėto para “kanė pėrfunduar nė Dardania Bankė…”,- shkruan “Epoka e re”. Sa pėr dijeni, Dardania Bankė, ishte hapur nė Tiranė, dhe kontrollohej nga institucionet fiktive tė Republikės sė Kosovės. Pas luftės kjo bankė heshtazi ėshtė mbyllur. Pėr tė verifikuar se a ka pas tė hyra nė llogarinė e Dardania Bankės nga afera e telekomit serb, mund tė shikohen dokumentet e kėsaj banke, tė cilat duhet tė jenė nė duart e ish-kryeministrit Bujar Bukoshi.


Kush ishte ndėrmjetėsues nė aferėn e telekomit, nga pala serbe?

Gazeta italiane “La Repubblica” spikatė emrin e Dojēilo Maslovariēit.

Kush ėshtė Dojēilo Maslovariēi?

Nė intervistėn dhėnė Radios Evropa e Lirė z. Radomir Taniē, deklaron se, Dojēilo Maslovariēi, ishte pjesėmarrės aktiv nė takimet e fshehta me ekipin negociator tė Ibrahim Rugovės. z. Maslovariē gjatė viteve tė 90-ta ishte ambasador i Serbisė nė Selinė e Shenjtė nė Vatikan, dhe duke qenė pjesė e palės serbe nė bisedimet e fshehta, sė bashku me shefin e shoqatės “Shėn Exhidio” Monsinjor Vicenzo Paglia, pėrgatiti takimet me palėn shqiptare tė Kosovės nė Romė dhe nė Vatikan.


Pas luftės nė Kosovė, gazeta prestigjioze italiane “La Repubblica” (shkurt 2001) ka publikuar njė shkrim lidhur me aferėn e Telecom-it serb dhe implikimin e zyrtarėve italian nė kėtė aferė, nė tė cilin pėrfshihet edhe z. Dojēilo Maslovariē. “La Repubblica” ka shkruar se: ”Dojēilo Maslovariē ishte mik personal i Sllobodan Millosheviqit dhe kanali sekret i komunikimit midis Romės dhe Beogradit para, gjatė dhe pas luftės nė Kosovė si dhe nė periudhėn e aferės sė Telecomit serb me atė italian”.


Lexo kėtu: gazetėn “La Reupublicca, pėr aferėn e telekomit serb + edhe :kėtu


Dojēilo Maslovariē, ndonėse kishte lidhje me Giulio Andreottin, nė saje tė tij takohet me presidentin e Bankės sė Romės, Cesare Geroncin tė cilin mė 13 qershor 1996 do ta shoqėronte nė njė takim ceremonial qė pati me Sllobodan Millosheviēin nė Beograd. Mė 10 qershor 1997 Telecomi italian, kishte firmosur hyrjen e tij tek Telecom-i i Serbisė me 29% duke e blerė me 893 milionė Marka gjermane, ndėrsa grekėt kishin blerė 20% tė Telecom-it serb me vlerėn 624 milionė marka gjermane dhe 52 milionė tjera pėr telefoninė mobile. Pra 29% Telecom-i i Italisė dhe 20 % Telecom-i Ote i Greqisė derdhėn nė kontot e Millosheviqit saktėsisht 1 miliardė e 517 milion maraka gjermane.


Kjo aferė ėshtė kryer pėrmes bankės angleze “Natwest” me ndėrmjetėsimin e ish-Ministrit tė Jashtėm britanik Douglas Hurd dhe ish-drejtorit tė tij nė zyrėn politike tė Foreing Office-it Pauline Neville Jones, qė tė dy miq tė Serbisė nė kohėn kur diplomacia evropiane kishte marėdhėnie tė mirė me Beogradin.” – ka shkruar “La Repubblica”.Me kėto para partia Socialiste e Millosheviqit dhe partia JUL e Mira Markoviqit do t“i fitonin zgjedhjet e shtatorit 1997, pa ēarė kryet pėr protestat disa muajshe qė mbaheshin nėpėr Serbi. Me kėto para Millosheviqi arriti tė paguante pensionet dhe rrogat e shtetit. Pėr mė tepėr me kėto para krimineli Millosheviē shtoi armatimin e ushtrisė dhe tė policisė qė e kishte dislokuar nė Kosovė, ku gjatė luftės 1998 - 1999 kreu krimet mė tė tmerrshme kundėr popullit shqiptar.


Nė kėtė aferė tė Telecomit serb ishin tė implikuar zyrtarėt me tė lartė tė shtetit italian si Lamberto Dini etj., prandaj nuk ėshtė i rastėsishėm( thotė nė njė intervistė pėr “La Repubblica”- ish-zėdhėnėsi i departamentit tė shtetit tė SHBA-ve James Rubin) propozimi i Dinit qė bėri nė Rambuje (shkurt 1999), “se nuk ishte e nevojshme qė pėr vendosjen e paqes nė Kosovė, t“u imponoheshin serbėve me praninė e trupave tė NATO-s”. Pėr mė tepėr “Propozimi i Lamberto Dinit ishte rezultati i njė kėmbimi hartash me Milutinoviēin, tė cilit Italia i kishte treguar paraprakisht pozicionet e NATO-s,...dhe “veēanėrisht pėrmes Lamberto Dinit, qeveria italiane, bėri presione tė dukshme pėr njė armėpushim tė bombardimeve kundėr Serbisė gjatė periudhės qė koincidonte me Pashkėt e 1999.” – ka thėnė diplomati amerikan James Rubin.
http://www.mediaclub.cg.yu/zanimljivi/zanimljivi%202001/FEBRUAR/17.htm


Gjatė bombardimeve tė NATO-s (mars-qershor 1999), miku i Millosheviqit, Dojēilo Maslovariē (ambasador nė Selinė e Shejntė) ishte nė kontakt tė vazhdueshėm me Lamberto Dinin, dhe “ai ka pasur tė gjitha privilegjet dhe kudo dyert e hapura.” - shkruan “La Repubblica”. Nė kuadėr tė kėtij bashkėpunimi z. Maslovariē kishte organizuar dy takime tė fshehta nė njė apartament tė Romės midis Lamberto Dinit dhe Milan Milutinoviqit, pikėrisht gjatė periudhės sė fushatės ajrore tė NATO-s, ndėrsa prej pistave tė Avianos ngriheshin dhe uleshin pandėrprerė avionėt B52, Awacs dhe F16 qė bombardonin caqet serbe nė Kosovė dhe nė Serbi. Duke qenė pėrkrahės i Serbisė, Lamberto Dini mė 8 prill 1999 nė Luksemburg do tė deklaronte se “Italia ėshtė pėr solucion me negociata pėr zgjidhjen e krizės tė Kosovės.”


-Lexo kėtu: gazetėn “La Republicca”
gazetėn “La Reupublicca, pėr aferėn e telekomit serb + edhe :kėtu


Dhe kėtė deklaratė Dini e mėshteste nė saje tė takimeve qė i zhvillonte Qeveria e Serbisė dhe vetė Sllobodan Millosheviqi me Ibrahim Rugovėn, gjatė muajit prill 1999 nė Prishtinė dhe nė Beograd, pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės me negociata. Nė kuadėr tė kontakteve Beograd-Romė, ka rezultuar edhe marrėveshja pėr “lirimin” dhe udhėtimin e Ibrahim Rugovės nga Beogradi, me aeroplan special (tė dėrguar nga qeveria italiane) pėr nė Itali, e cila realizohet nė fund tė javės sė parė tė muajit maj 1999.


Sa pėr ilustrim: Lexo- La Republicca” Rugova-D“Alema maj 1999
http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/336963.stm


Se, si ėshtė arritur kjo marrėveshje, kush kanė qenė ndėrmjetėsues nė kėtė punė, dhe cili ishte qėllimi i “lirimit” tė Ibrahim Rugovės dhe shkuarja e tij nė Itali, do tė bėjmė fjalė nė njė analizė tė veēantė !?!



Edituar pėr herė tė fundit nga fv nė Wed Jun 04, 2008 7:21 pm, edituar 1 herė gjithsej

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh Wed Jun 04, 2008 6:56 pm nga ILLYRIA

Analiza politike - historike


Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 14 )


Loja e Ibrahim Rugovės me zgjedhje tė „lira e demokratike”nėn pushtimin e regjimit

tė Millosheviqit!


Shkruan: Sheradin BERISHA / 03. 06. 2008
http://pashtriku.beepworld.de/files/sheradin_berisha_.jpg


Dihet mirėfilli se, mė 24 maj 1992 nė Kosovė u mbajtėn pėr herė tė parė tė ashtuquajturat “zgjedhjet parlamentare dhe presidenciale“, ku u zgjodhėn 130 deputet pėr Parlamentin e Kosovės, ndėrsa Kryetari i LDK-sė Ibrahim Rugova u zgjodhė kryetar i Republikės sė Kosovės. Parlamenti i dalė nga kėto zgjedhje nuk u konstituua asnjėherė, ndonėse ėshtė bėrė njė pėrpjekje pas disa javėsh, qė tė mblidhet Kuvendi nė Medresen “Alaudin” nė Prishtinė. Nė tė vėrtet ka pasur zėra nga radhėt e deputetėve tė Partisė Parlamentare tė Kosovės pėr ta konstituuar Kuvendin, por kryetari Ibrahim Rugova i ka mbytur kėto zėra tė arsyeshėm. Rugova gjatė gjithė kohės, nė mėnyrė konstante ka mbajtur qėndrim oportunist pėr kėtė ēėshtje, duke u arsyetuar se Parlamenti po e bėn punėn e vet, pėrmes komisioneve parlamentare! Pėr mė tepėr ky „president“ i zgjedhur nga vota e „lirė“ e shqiptarėve, shpeshherė pėr tė arsyetuar mos konstituimin e Kuvendit tė Kosovės, nė konferencat e xhumave me gazetarė, pėrsėriste slloganin: “Kuvendi nuk po konstituohet, sepse nė Kosovė gjendja e sigurisė ėshtė e keqe,…. prandaj kemi krijuar njė rend demokratik, dhe nuk dėshirojmė qė situata tė dalė jashtė kontrollit.“!


- A ishte real dhe i qėndrueshėm ky arsyetim i Ibrahim Rugovės?!
http://www.kosovo.net/rugova.jpg
- Gjithėsesi jo!

- Sepse, Ibrahim Rugova, vetėm njė ditė pas mbajtjes sė zgjedhjeve, ato kishte cilėsuar si “zgjedhje tė lira dhe demokratike”, pėrkundėr faktit, qė Kosova ishte vėn nėn pushtimin klasik nga regjimi fashist i Sllobodan Millosheviqit?!


· Foto: Ibrahim Rugova


Nė fillim tė majit 1998, gjatė njė vizite qė i bėra Mr.Ukshin Hotit nė Krushė tė Madhe, pata zhvilluar njė bisedė tė gjatė me te, tė cilėn mė pastaj e botova nė revistėn “Gurra” Nr. 2 viti I, Maj 1992, faqe 7 - 9.


Nė pyetjen time: “LDK-ja ka paralajmėruar se deri nė fund tė majit do tė organizohen zgjedhjet e lira nė Kosovė. A do tė jenė tė suksesshme kėto zgjedhje? Mr.Ukshin Hoti, pėrgjigjet (citoi): ”Varet nga pėrmbajtja e tyre, rezultati dhe nga ajo se ēka dėshirohet tė arrihet me to. Nė qoftė se synohet rregullimi i ēėshtjeve tė brendshme ende tė parregulluara nė favor tė Republikės, nė mėnyrė tė sinqertė, atėherė mund tė kenė sukses. Por, nėse synohet avancimi i interesave partikulare tė grupeve brenda partive apo partive nė llogari tė partive tjera, atėherė s“do tė arrihet asgjė.” Zhvillimet e mėvonshme nė arealin politik tė Kosovės, nė krye me Ibrahim Rugovėn, dėshmuan se Baci Ukė kishte tė drejt.


Nė prag tė pėrfundimit tė mandatit tė kėtij Kuvendi tė pambledhur asnjėherė, kishte edhe ide tjera, veēanėrisht nga Partia Parlamentare e Kosovės. PPK vazhdimisht ka insistuar nė konstituimin e Parlamentit, nė mėnyrė qė tė ndėrpritet improvizimi i politikės shqiptare; tė ndėrpritet politika fisnore e vendosjes nė grupacione, klane, apo edhe parti nė emėr tė Kosovės e tė popullit; kjo parti ka insistuar qė tė krijohet institucioni qė do ta baraspeshonte forcėn e partive politike nė Kosovė, dhe ky institucion do tė ishte garanti mė i mirė i unitetit tė politikės shqiptare, me faktin se kėtu do tė krijohej ajo qė quhet “politikė zyrtare e Kosovės“, pavarėsisht nga dallimet partiake a klanore.


PPK, madje jo vetėm qė ka insistuar, por ka pranuar dy herė ta marrė pėrgjegjėsinė edhe pėr konstituimin e Parlamentit:

- nė vitin 1996, pėr kėtė qėllim deputetėt e PPK-sė i kanė shkruar njė letėr Ibrahim Rugovės, dhe

- mė 1997, kanė pėrgatitur njė peticion me 57 nėnshkrime tė deputetėve (kryesisht tė nėnshkruar nga ish-tė burgosurit politikė edhe nga radhėt e Lidhjes Demokratike tė Kosovės) pėr thirrjen e mbledhjes konstituive tė Parlamentit.


Por, ēka ndodhi?

Njėshi i “institucioneve”, i ashtuquajturi “president” i Republikės sė Kosovės - Ibrahim Rugova, pėr t“i mbrojtur interesat “partikulare tė grupit tė tij brenda partisė” - siē ka vlerėsuar Mr.Ukshin Hoti, i sfidoi tė gjitha kėto nisma e pėrpjekje tė deputetėve.


Pėr ta mbajtur rrejshėm frymėn institucionale, apo thėnė mė qartė, pėr tė manipuluar me popullin Shqiptar, se gjoja kemi institucione shtetėrore, Ibrahim Rugova, (nė vitet 1996/97) tashmė me mandat tė skaduar tė presidentit, pa u konsultuar me partitė tjera parlamentare i shtynė dy herė zgjedhjet dhe dy herė tė tjera ua zgjatė mandatet (nė maj e dhjetor 1997) kuvendarėve tė pa kuvend tė Republikės sė Kosovės, dhe pėrfundimisht mė 23 dhjetor 1997 i shpallė zgjedhjet e reja ”parlamentare dhe presidenciale” pėr datėn 22 mars 1998.


Pėrse ky njeri diletant nė politik, shpallė zgjedhje tė reja, pa u mbledhur asnjėherė Parlamenti, i dalė nga zgjedhjet e 24 majit 1998? Nėse 130 deputetė tė pėrbėrjes ekzistuese s“kanė mundur tė konstituojnė Parlamentin, pse do tė mund ta bėjnė kėtė punė 130 deputetė tė rinj…?!


Kjo duket tė jetė shumė e qartė!

Ibrahim Rugova nuk kishte pėr qėllim ndėrtimin dhe forcimin e institucioneve tė mirėfillta shtetėrore, thjesht ai synonte legjitimimin e mandatit tė tij si “president” i Republikės sė Kosovės, pėrmes improvizimit tė kėtyre “institucioneve” nė emėr tė “votės sė lirė” tė shqiptarėve me zgjedhje gjithashtu tė improvizuara, sepse s“mund tė kishte zgjedhje tė lira e demokratike, nėn pushtimin klasik tė Kosovės nga Serbia!!!


Dalja publikisht e Ushtrisė Ēlirimitare tė Kosovės mė 28 Nėntor 1997 nė Llaushė tė Drenicės (me rastin e varrimit tė mėsuesit Halit Geci) ka bėrė kthesė historike nė vetėdijsimin e popullit, nė kuptimin, se UĒK-ja ekziston dhe si e tillė nuk ishte krijesė e “shėrbimeve sekrete serbe”,… siē e ka cilėsuar shumė herė “presidenti historik” Ibrahim Rugova. Pra, ndodhi vetėdijsimi nė popull, por jo edhe te “institucionet e Republikės sė Kosovės” qė drejtoheshin nga ky njeri i papėrgjegjshėm.


Pas daljes publike tė UĒK-sė, nė fillim tė vitit 1998 Millosheviqi intensifikojė operacionet policore-ushtarake kundėr UĒK-sė. Mė 22 janar 1998 ndodhi sulmi i parė i forcave serbe nė familjen e Shaban Jasharit nė Prekaz, ndėrsa njė muaj mė vonė, pikėrisht mė 28 shkurt, forcat policore - ushtarake serbe sulmojnė fshatrat Qirez dhe Likoshan tė Drenicės, me ē“rast u vranė e u masakruan barbarisht dhjetra shqiptarė ta pafajshėm, nė mesin e tė cilėve kishte fėmijė, pleq dhe gra shtatzėna, siē ishte rasti me gruan Rukie Nebihu. Vetėm njė javė mė vonė nga kjo masakėr mizore, saktėsisht mė 5, 6 e 7 mars 1998, forcat militare e paramilitare serbe me gjithė arsenalin ushtarak (tanke, topa, mitralozė tė rėndė etj) rrethuan Prekazin dhe sulmuan pėr herė tė dytė familjen e komandantit legjendar tė UĒK-sė Adem Jashari, dhe gjatė kėtyre tri ditėve (sa zgjatėn luftimet), barbarėt serbė ,nė format mė mizore vranė e masakruan rreth 50 anėtarė tė familjes Jashari.


· Foto: Masakra nė Prekaz mė 5 – 7 mars 1998
http://www.beepworld.de/memberdateien/members/pashtriku/mizoriteserbe/1.jpeg
· Dokument: Lista e e Shqiptarėve tė vrarė e tė masakruar nga barbarėt serbė nė periudhėn Janar – nėntor 1998!
http://www.bndlg.de/~wplarre/kill9811.html


Nė kėto rrethana lufte, Partia Parlamentare e Kosovės nė krye me Adem Demaēin, kėrkojė nga institucionet e Kosovės qė drejtoheshin nga Ibrahim Rugova, qė tė mos i shikojnė kėto ngjarje me indiferentizėm mohues, por tė unifikojnė faktorin politikė Shqiptar, pėr tė pėrballuar kėtė situatė tė jashtėzakonshme. Me kėtė rast PPK dhe disa parti tė tjera, pėr shkak tė gjendjes sė jashtėzakonshme, kėrkuan qė zgjedhjet e caktuara pėr 22 mars 1998 tė anulohen dhe tė shtyhen pėr mė vonė. “Presidenti” Ibrahim Rugova, nė vend se ta shqyrtojė kėtė kėrkesė tė arsyeshme dhe t“i ēaset punės pėr unifikimin e faktorit politik e ushtarak shqiptarė, ai bėri tė kundėrtėn. Pa i pėrfillur partitė tjera e vazhdoi fushatėn parazgjedhore, sikur nė Kosovė tė mos ketė ndodhur asgjė e jashtėzakonshme.


Pra, Ibrahim Rugova, edhe nė kėtė situate tė rėndė, nėpėr tė cilėn po kalonte Kosova dhe populli shqiptar, me ēdo kusht kėrkonte mbajtjen e zgjedhjeve, pėr t“u rimandatuar si “president”, dhe kėshtu, nė vend se ta nxirrte popullin nga amullia, e futi atė edhe me tepėr nė mjegull.


Nė kohėn kur akoma kufomat e masakruara tė familjes legjendare Jashari ishin pa u varrosur, nė kohėn kur mblidheshin para pėr tė blerė arkivole pėr burrat, gratė, pleqtė dhe fėmijėt e masakruar, mė 5, 6 e 7 mars, nga forcat kriminale tė Millosheviqit, nė kohėn kur fshatrat e Drenicės dhe tė Dukagjinit mbaheshin tė rrethuar nga njėsitė kriminale serbe, LDK-ja me partitė satelite tė saj, pa u penguar seriozisht nga regjimi pushtues serb, bėnin fushatė parazgjedhore. Ndėrkaq, Partia Parlamentare e Kosovės, sė bashku me UNIKOMB-in, PSDK-nė (krahu i Luljeta Pulės - Beqirit), Partia Liberale Shqiptare, Kėshilli Koordinues i degėve tė LDK-sė nė Prishtinė, Unioni i Pavarur i Studentėve tė UP-sė, Shoqata e tė Burgosurve Politikė, Forumi i Intelektualėve Shqiptarė etj., vendosėn qė t“i bojkotojnė kėto zgjedhje.


Njė javė para mbajtjes sė zgjedhjeve edhe Shtabi Kryesor i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, pėrmes komunikatės nr. 46, u shpreh kundėr kėtyre zgjedhjeve, duke i ftuar partitė politike qė zgjedhjet e 22 marsit tė anuloheshin, ndėrsa ftoi popullin t“i bojkotonte ato.


Cili ishte mesazhi i Ibrahim Rugovės drejtuar popullit pėr

zgjedhjet e 22 marsit 1998?!


Nė vazhdėn e fushatės parazgjedhore, tė enjten mė 19 mars 1998, Ibrahim Rugova i bėri apel popullit tė dalin masovikisht nė zgjedhjet parlamentare e presidenciale mė 22 mars. Nė apelin e Ibrahim Rugovės thuhet:

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh Wed Jun 04, 2008 6:58 pm nga ILLYRIA

Cili ishte mesazhi i Ibrahim Rugovės drejtuar popullit pėr

zgjedhjet e 22 marsit 1998?!


Nė vazhdėn e fushatės parazgjedhore, tė enjten mė 19 mars 1998, Ibrahim Rugova i bėri apel popullit tė dalin masovikisht nė zgjedhjet parlamentare e presidenciale mė 22 mars. Nė apelin e Ibrahim Rugovės thuhet:


Zonja dhe zotėrinj,

Qytetarė tė nderuar tė Republikės sė Kosovės. Zgjedhjet Parlamentare dhe presidenciale tė 22 marsit nė Republikėn e Kosovės janė me rėndėsi tė veēantė historike, kombėtare e shtetėrore. Me kėto zgjedhje mbahet dhe forcohet rendi demokratik nė Kosovė, duke u afirmuar vota e lirė e qytetarėve. Me kėto zgjedhje forcohet legjitimiteti i udhėheqjes dhe institucioneve tė Kosovės, krijohen mundėsi mė tė mėdha tė ndėrtimit tė shoqėrisė dhe tė shtetit civil.

Me kėto zgjedhje forcohen mė shumė lidhjet e Kosovės me miqtė e saj tė shumtė nė botė, sidomos me SHBA-tė dhe Bashkimin Evropian.

Kėto zgjedhje kanė pėrkrahje ndėrkombėtare, sidomos tė SHBA-ve, tė BE-sė, tė vendeve tė tjera evropiane, tė OKB-sė, tė OSBE-sė dhe tė shumė institucioneve dhe asociacioneve ndėrkombėtare.

Nė cilėsinė e Kryetarit tė Republikės sė Kosovės, ftoj tė gjithė qytetarėt qė tė dalin nė votime. Nga institucionet republikane e lokale kėrkoj tė bėhen pėrgatitjet e duhura pėr realizimin me sukses tė zgjedhjeve tė 22 marsit.

I ftojė qytetarėt tė votojnė pėr kandidatėt parlamentarė e presidencial tė subjekteve politike qė marrin pjesė nė zgjedhje, sidomos tė LDK-sė, dhe tė partive tjera qė kanė punuar nė ndėrtimin e shtetit tė Kosovės dhe pavarėsisė sė tij.

Zonja dhe zotėrinj, qytetarė tė nderuar,


Me fat zgjedhjet e dyta parlamentare e presidenciale nė Republikėn e Kosovės dhe presim qė ato kosovarėt t“i mbajnė, siē tha kėto ditė miku amerikan Tallbot, nė dritėn e diellit, tė kėtij simboli tė Zotit, tė njerėzimit e tė popullit tė lirė shqiptar.


Zoti e bekoftė Kosovėn dhe qytetarėt e saj tė qėndrueshėm.


Dr. Ibrahim Rugova, Kryetari i Republikės sė Kosovės

Prishtinė, 19 mars 1998



Mė 19 mars edhe Lidhja Demokratike e Kosovės pėrmes njė kumtese, fton anėtarėsinė e vet dhe mbarė zgjedhėsit nė Republikėn e Kosovės, qė tė dalin nė votimet e 22 marsit pėr zgjedhjen e kryetarit tė Republikės sė Kosovės dhe tė deputetėve pėr Kuvendin republikan. Nė kumtesė LDK-ja, thekson se kėto zgjedhje “kanė vlerėn e njė referendumi pėr pavarėsinė e Republikės sė Kosovės”, ndėrsa “Tė gjithė ata qė pengojnė mbajtjen e kėtyre zgjedhjeve, nga motive tė rivaliteteve ose tė komplekseve grupore a partiake, sikundėr bėn Partia Parlamentare e Kosovės dhe repartet e saj parapolitike, marrin njė barrė tė rėndė tė pėrgjegjėsisė para popullit tė Kosovės.”-thuhet nė kumtesėn e kėsaj partie.


A kishin “rėndėsi tė veēantė historike, kombėtare e

shtetėrore” zgjedhjet e 22 marsit?!


Ibrahim Rugova, nė apelin e 19 marsit, duke i ftuar qytetarėt tė dalin nė votime, ua bėn me dije, se kėto zgjedhje kanė “rėndėsi tė veēantė historike, kombėtare e shtetėrore”, sepse kėshtu “forcohet legjitimiteti i udhėheqjes dhe institucioneve tė Kosovės”, se “me kėto zgjedhje mbahet dhe forcohet rendi demokratik nė Kosovė…” dhe se “kėto zgjedhje kanė pėrkrahje ndėrkombėtare…” (!!!)

A ishte kėshu siē ka thėnė Rugova?

Zhvillimet politike (nė vitin 1998) nė Kosovė dhe rreth Kosovės, katėrēipėrisht kanė dėshmuar se kėto zgjedhje nuk e luajtėn rolin historik, kombėtar e shtetėror, as nuk e forcuan legjitimitetin e lidershipit politik e institucional, pėr shkak tė sjelljeve diletante tė Ibrahim Rugovės, pėrkundrazi thelluan pėrēarjen e faktorit shqiptarė dhe si tė tilla prodhuan situata antihistorike, antikombėtare e antishtetėrore. Pėr mė tepėr, s“kishte asnjė mundėsi reale qė tė forcohet rendi i proklamuar demokratik nga Ibrahim Rugova, nė Kosovėn e pėrgjakur nga regjimi pushtues i Millosheviqit. Dhe, pėrfundimisht mėnyra se si i ėshtė ēasur diplomacia ndėrkombėtare zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės, ka treguar se, kėto zgjedhje, nuk e kishin pėrkrahjen e “SHBA-ve, tė BE-sė, tė vendeve tė tjera evropiane, tė OKB-sė, tė OSBE-sė dhe tė shumė institucioneve dhe asociacioneve ndėrkombėtare…”, pėr faktin se kėto qendra tė vendosjes ndėrkombėtare( siē do tė ndodhė gjatė mujve tė verės deri nė dhjetor 1998) pėrmes tė ashtuquajturės “diplomaci fluturuese” dhe takimeve tė drejtpėrdrejta Prishtinė - Beograd, pikėrisht pėrmes Ibrahim Rugovės do t“i zhvlerėsojnė, insitucionet e dala nga kėto zgjedhje, me improvizimin e ekipeve tė ndryshme negociatore si, “G15”, “G4” etj.


Kush ishte kryetar i Komisionit Qendror tė zgjedhjeve

tė 22 marsit 1998?!


Kryetar i Komisionit Qendror tė zgjedhjeve presidenciale e parlamentare tė 22 Marsit 1998, ishte caktuar gjykatėsi famėkeq Tadej Rodiqi, i njohur pėr gjykimin e qindra intelektualėve shqiptarė gjatė viteve tė 70-ta e 80-ta. Sipas KQZ, zgjedhjet presidenciale dhe parlamentare tė 22 marsit 1998 do tė zhvillohen nė 29 zona - njėsi zgjedhore, pėr tu zgjedhur presidenti dhe 130 deputetė, 100 prej tė cilėve dalin nė zgjedhje tė drejtpėrdrejta, kurse 30 vendet tjera shpėrndahen sipas proporcionit. Nė kėto zgjedhje, sipas KQZ-sė, morėn pjesė dhjetė parti politike, tre asociacione, Shoqata e Juristėve tė Pavarur, Lėvizja e tė Gjelbėrve e Kosovės dhe Lidhja e Qytetarėve e Kosovės, dhe tre kandidatė tė pavarur pėr deputet, dy nga Deēani dhe njė nga Dragashi.


Tadej Rodiqi si kryetar i KQZ, pėr t“i dhėnė legjitimitet shtetėror zgjedhjeve nė Kosovė, mori vendim qė nė diasporė tė mos mbahen kėto zgjedhje! “Komisioni Republikan e mori kėtė vendim pėr shkak tė pamundėsisė sė organizimit dhe tė mbajtjes sė rregullt tė zgjedhjeve nė diasporė dhe me pėlqimin e degėve tė partive politike nė diasporė”, thuhet nė vendimin e nėnshkruar nga Kryetari i KQZ-sė Tadej Rodiqi. Me kėtė rast Kryetari i Kolegjiumit tė Degėve tė LDK-sė Hafiz Gagica mbėshteti vendimin qė tė mos mbahen zgjedhje nė diasporė, ndėrkohė qė ai u bėri thirrje shqiptarėve nė diasporė tė kthehen nė vendlindje pėr tė dhėnė votėn e vet, pėr tė zgjedhur pėrfaqėsuesit e vet nė Kuvendin e Republikės sė Kosovės dhe Kryetarin e Republikės. (!!!) Ēdo koment ėshėt i tepėrt.

 

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh Wed Jun 04, 2008 6:59 pm nga ILLYRIA

Kush mori pjesė nė zgjedhjet e 22 marsit 1998?



L I S T A

E PĖRBASHKĖT E KANDIDATĖVE PĖR DEPUTETĖ SIPAS

ZONAVE NĖ NJĖSITĖ ZGJEDHORE


Nr.ren. - emri e mbiemri - Pėrkatėsia partiake – Zona zgjedhore

------------------------------------------------------------------------------


PRISHTINĖ

Njėsia zgjedh. PRISHTINĖ - Zona nr.1

1. Mehmet Reēica PSHDK

2. Behxhet Shala PRK

3. Sabahudin Komoni PNDSH

4. Selim Ismaili PLK

5. Afrim Berisha PNDSHK

6. Adil Pireva LDK


Njėsia zgjedh. - PRISHTINĖ - Zona r.2

1. Veli Bytyqi PSHDK

2. Agim Konjusha PRK

3. Prof.dr.Zekiria Cana PNDSH

4. Dr.Skėnder R.Baca PSDK

5. Ahmet Jahiri PLK

6. Ali Bajgora PNDSHK

7. Mr.Blerim Reka Shoqata e Juristėve tė Kosovės

8. Ismet Beqiri LDK


Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.3

1. Frok Kristaj PSHDK

2. Rexhep Abdullahu PNDSH

3. Mustafė Rusinovci PSDK

4. Dr.Hysen Hyseni PRK

5. Behxhet Brajshori LDK


Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.4

1. Mustafė Halili PSHDK

2. Baki Statovci PNDSH

3. Iljaz Kurteshi PSDK

4. Skėnder Sopi PLK

5. Besim Dumnica PNDSHK

6. Dr.Bardhyl Ēaushi Shoqata e Juristėve tė Kosovės

7. Shefki Uka LDK

8. Mr.Ilir Hoxha LGJK


Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.5

1. Ak.Mark Krasniqi PSHDK

2. Sabrije Prekaj - Gashi PNDSH

3. Ak.Rexhep Ferri PSDK

4. Feti Limani PLK

5. Osman Krasniqi PNDSHK

6. Sali Kelmendi LDK


Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.6

1. Prof.dr.Kajmak Gazideda PSHDK

2. Mumin Murturi PNDSH

3. Dr.Sadik Rashiti PSDK

4. Halim Mjeku PLK

5. Bardhyl Nushi PNDSHK

6. Haxhi Kelmendi Shoqata e Juristėve tė Kosovės

7. Dr.Sali Gashi LDK

8. Dr.Faik Ēitaku LGJK


Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.7

1. Greta Kaēinari PSHDK

2. Prof.dr.Zenel Kabashi PNDSH

3. Palok Berishaj PSDK

4. Gjergj Dedaj PLK - LDK (koalicion)

5. Prof.dr.Arsim Bajrami Shoqata e Juristėve tė Kosovės


Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.8

1. Ing.Abdullah Mehmeti PSHDK

2. Prof.dr.Skėnder Berisha PNDSH

3. Dr.Fehmi Ahmeti PSDK

4. Sejdi Demolli PDK

5. Prof.dr.Riza Smaka Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Prof.dr.Alush Gashi LDK


Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.9

1. Marte Palokaj PSHDK

2. Shemsi Perani PNDSH

3. Prof.Ramush Mavriqi PSDK

4. Muharrem Ahmeti PLK

5. Sabedin Prekazi PNDSHK

6. Arsim Janova Shoqata e Juristėve tė Kosovės

7. Prof.dr.Esat Dauti LDK


Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.10

1. Mr.Kadri Sopi PPSHK

2. Albert Mirėdita PSHDK

3. Feti Grapci PRK

4. Pashk Staka PNDSH

5. Bashkim Bokshi PSDK

6. Hysnije Geci-Demi PLK

7. Zymber Krasniqi PNDSHK

8. Kero Bardhaj Shoqata e Juristėve tė Kosovės

9. Ak.Nexhat Daci LDK


Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.11

1. Ahmet Pllana PPSHK

2. Sanije Selimi PSHDK

3. Nevruz Musa PNDSH

4. Prof.dr.Agim Hyseni PSDK

5. Mikel Demaj PLK

6. Shpėtim Vokshi PNDSHK

7. Shefki Syla Shoqata e Juristėve tė Kosovės

8. Ak.Fehmi Agani LDK

9. Prof.Bajram Bujupi LGJK


Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.12

1. Mark Nikaj PSHDK

2. Ali Berisha PRK

3. Nexhip Morina PNDSH

4. Dr.Rexhep Gashi PSDK

5. Halim Osmani PLK

6. Ak.Idriz Ajeti LDK


PRIZREN

Njėsia zgjedh.- PRIZREN - Zona nr.1

1. Bernard T.Oroshi PSHDK

2. Ibish Gashi PNDSH

3. Ndrec Qollaku PLK

4. Urim Ukimeri LDK


Njėsia zgjedh.-PRIZREN - Zona nr.2

1. Agron Lajēi PNDSH

2. Pashk Radi PLK

3. Raif Kryeziu PNDSHK

4. Shemsedin Horosani LDK

5. Turhan Pishmish Partia Popullore Turke


Njėsia zgjedh.-PRIZREN - Zona nr.3

1. Tahir Krasniqi PNDSH

2. Viktor Gjera PLK

3. Osman Goranci PNDSHK

4. Dr.Nurishahe Hulaj LDK

5. Zija Kasemlar Partia Popullore Turke


Njėsia zgjedh.-PRIZREN - Zona nr.4

1. Marjan Domgjoni PSHDK

2. Daver Haskuka PNDSH

3. Zef Noshi PLK

4. Semahate Mashkulli LDK

5. Zijadin Sakman Partia Popullore Turke


Njėsia zgjedh.-PRIZREN - Zona nr.5

1. Mujė Krasniqi PRK

2. Mark Spaqi PNDSH

3. Metė Shatri LDK


Njėsia zgjedh.-PRIZREN - Zona nr.6

1. Agim Llugagjiu PRK

2. Rushit Kushaj PNDSH

3. Fadil Kryeziu LDK


Njėsia zgjedh.-PRIZREN - Zona nr.7

1. David Kqira PSHDK

2. Bekir Kabashi PNDSH

3. Edita Tahiri LDK

3. Dr.Fahredin Hoti LGJK


Njėsia zgjedh.-PRIZREN - Zona nr.8

1. Kujtim Ēarkaxhiu PNDSH

2. Fatmir Ēollaku PSDK

3. Sylė Hoxha LDK


Njėsia zgjedh.-PRIZREN - Zona nr.9

1. Mr.Mahmut Gėrmizaj PSDK

2. Njazi Ademaj LDK


GJAKOVĖ

Njėsia zgjedh.-GJAKOVĖ - Zona nr.1

1. Skėnder Barani PSHDK

2. Dr.Gani Efendia PNDSH

3. Behije Dashi PSDK

4. Lulzim Vokshi PLK

5. Dr.Elhami Goranci PNDSHK

6. Mevlude Saraqi LDK

7. Mr.Zeki Vula LGJK


Njėsia zgjedh.-GJAKOVĖ - Zona nr.2

1. Simon Dedaj PSHDK

2. Fatlik Lila PNDSH

3. Xhelal Zherka PSDK

4. Arben Gexha PLK

5. Ahmet Mulliqi PNDSHK

6. Aqif Shehu LDK


Njėsia zgjedh.-GJAKOVĖ - Zona nr.3

1. Prof.dr.Ymer Jaka PSHDK

2. Flamur Gojani PNDSH

3. Zejnel Bardhi PSDK

4. Veton G.Vula PLK

5. Gjon Marku PNDSHK

6. Dr.Fehmi Vula LDK

7. Teki Shehu LGJK


Njėsia zgjedh.-GJAKOVĖ - Zona nr.4

1. Ndrecė Doda PSHDK

2. Kastriot Buza PNDSH

3. Jusuf Jusufi PSDK

4. Pal Prendi PLK

5. Gjergj Sokoli LDK


Njėsia zgjedh.-GJAKOVĖ - Zona nr.5

1. Ing.Zef Morina PSHDK

2. Skėnder Tullumi PNDSH

3. Gazmend Hoxha PSDK

4. Kristė Ndrecaj PLK

5. Besim Muhadri LDK


Njėsia zgjedh.-GJAKOVĖ - Zona nr.6

1. Luz Muēa PSHDK

2. Ardian Gjini PNDSH

3. Valon Vula PSDK

4. Gjon Luli PLK

5. Tomė Hajdari LDK


PEJĖ

Njėsia zgjedh.-PEJĖ - Zona nr.1

1. Fuat Kryeziu PSHDK

2. Mehdi Bajri PSDK

3. Feriz Ferizi PLK

4. Qerim Ujkani PNDSHK

5. Shaban Shala Shoqata e Jurtistėve tė Kosovės

6. Rashit Gorani LDK

7. Muhamet Dreshaj Lidhja Qytetare


Njėsia zgjedh.- PEJĖ - Zona nr.2

1. Anton Gashi PSHDK

2. Zuhdi Myderizi PSDK

3. Mahir Muhaxheri PLK

4. Zamfir Kryeziu PNDSHK

5. Hamijete Miftari Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Hazbije Krasniqi LDK

7. Riza Sapunxhiu Lidhja Qytetare


Njėsia zgjedh.- PEJĖ - Zona nr.3

1. Ali Kryeziu PSHDK

2. Dr.Jahja Dranēolli PSDK

3. Zyhdi Belegu PLK

4. Osman Kollqaku Shoqata e Juristėve tė Kosovės

5. Dr.Mahir Morina LDK

6. Mahir Muhaxheri Lidhja Qytetare


Njėsia zgjedh. - PEJĖ - Zona nr.4

1. Lumturije Krasniqi PSHDK

2. Zekė H.Ēeku PSDK

3. Mentor Morina PLK

4. Ali Lajēi LDK


Njėsia zgjedh. - PEJĖ - Zona nr.5

1. Halit Mehmeti PSHDK

2. Muhamet Berisha PSDK

3. Qazim Gashi PLK

4. Bekė Lajēi Shoqata e Juristėve tė Kosovės

5. Agim Bėrdynaj LDK

6. Bekė Zeka Lidhja Qytetare


Njėsia zgjedh. - PEJĖ - Zona nr.6

1. Idriz Qelaj PSHDK

2. Murat Tigani PSDK

3. Kristė Bardheci PLK

4. Ukė Kelmendi Shoqata e Juristėve tė Kosovės

5. Nezir Gashi LDK

6. Haxhi Arifi Lidhja Qytetare


Njėsia zgjedh. - PEJĖ - Zona nr.7

1. Angjelina Krasniqi PSHDK

2. Qun A.Lajēi PSDK

3. Metė Krasniqi PLK

4. Sadri Qosaj Shoqata e Juristėve tė Kosovės

5. Avdi Kelmendi LDK

6. Bexhet Rushiti Lidhja Qytetare


Njėsia zgjedh. - PEJĖ - Zona nr.8

1. Rrok Berisha PSHDK

2. Dr.Riza Brada PSDK

3. Musė Krasniqi PLK

4. Selim Berisha Shoqata e Juristėve tė Kosovės

5. Numan Baliq PAD - LDK (koalicion)


FERIZAJ

Njėsia zgjedh.- FERIZAJ - Zona nr.1

1. Simon Augustini PSHDK

2. Adem Metushi PNDSH

3. Ismail Hasani PSDK

4. Njazi Ismaili PLK

5. Hasan Abazi LDK


Njėsia zgjedh.- FERIZAJ - Zona nr.2

1. Mr.Qibrije Demiri PSHDK

2. Remzi Goga PNDSH

3. Kaqusha Jashari PSDK

4. Nehat Baftiu PLK

5. Sabri Berisha LDK


Njėsia zgjedh. - FERIZAJ - Zona nr.3

1. Zeqir Syla PSHDK

2. Raif Halimi PNDSH

3. Qamil Bytyqi PSDK

4. Remzi Jashari PLK

5. Adem Salihaj LDK


Njėsia zgjedh. - FERIZAJ - Zona nr.4

1. Sadri Aliu PSHDK

2. Muhamet Kilaj PNDSH

3. Dr.Sylejman Topalli PSDK

4. Bardh Frangu PLK

5. Sylejman Bytyqi LDK


Njėsia zgjedh. - FERIZAJ - Zona nr.5

1. Rizah Reshani PSHDK

2. Shaban Ajvazi PNDSH

3. Halil Ilazi PSDK

4. Fatmir Sylejmani PLK

5. Rrustem Sefedini LDK


GJILAN

Njėsia zgjedh. - GJILAN - Zona nr.1

1. Nexhat Zeqiri PSHDK

2. Hetem Bajrami PNDSH

3. Shaban Myrtaj PSDK

4. Dr.Ilaz Poroshtica PLK

5. Osman Arifi Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Dr.Xhavit Hajdari LDK




OBILIQ

Njėsia zgjedh. - OBILIQ - Zona nr.1

1. Nazmi A.Gashi PSHDK

2. Nexhmedin Hashani PSDK

3. Naim Jerliu LDK

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh Wed Jun 04, 2008 7:00 pm nga ILLYRIA

Njėsia zgjedh. - GJILAN - Zona nr.2

1. Mehmet Kurteshi PSHDK - LDK (koalicion)

2. Islam Demiri PNDSH

3. Ibrahim Morina PSDK

4. Dr.Rabit Sadiku PLK

5. Ismet Ukshini Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Prof.Halim Vranoci LGJK


Njėsia zgjedh. - GJILAN - Zona nr.3

1. Kurtesh Devaja PSHDK

2. Agron Alidemi PNDSH

3. Mr.Aliriza Selmani PSDK

4. Salih Salihu PLK

5. Agim Mustafa Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Dr.Fehmi Rexhepi LDK

7. Mr.Sabri Tahiri LGJK


Njėsia zgjedh. - GJILAN - Zona nr.4

1. Xhemajl Xhemajli PSHDK

2. Hajrush Krasniqi PNDSH

3. Gjangyle Jashari - Iliazi PSDK

4. Luljeta Sylejmani PLK

5. Esmer Ajeti Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Ibrahim Kadriu LDK

7. Dr.Januz Cana LGJK


Njėsia zgjedh. - GJILAN - Zona nr.5

1. Besim Ahmeti PSHDK

2. Sabit Kurteshi PNDSH

3. Ramadan Myrtaj PSDK

4. Dr.Naser Aliu PLK

5. Vjollca Jonuzi Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Mr.Abdyl Hoxha LDK


VUSHTRRI

Njėsia zgjedh.-VUSHTRRI - Zona nr.1

1. Gani Kadriu PSDK

2. Fehmi Zabėrgja PLK

3. Hajzer Krasniqi LDK

4. Salih Gjushinca LGJK


Njėsia zgjedh.-VUSHTRRI - Zona nr.2

1. Qerim Pllana PPSHK

2. Shaban Gėrguri PSDK

3. Sali Surdulli PLK

4. Bajram Kollari PNDSHK

5. Dr.Zenun Gjocaj LDK


Njėsia zgjedhore - Vushtrri - Zona nr. 3

1. Fadil Haxhaj PSDK

2. Hilmi Caka PLK

3. Bajram Mulaku LDK


Njėsia zgjedhore - Vushtrri - Zona nr. 4

1. Shefqet Maloku PSDK

2. Afrim Zabėrgja PLK

3. Bedri Zaiti PNDSHK

4. Ibush Jonuzi LDK


ISTOG

Njėsia zgjedh.- ISTOG - Zona nr.1

1. Dr.Anton Gegaj PSHDK

2. Dr.Kadri Metaj PSKD

3. Ismet Haxhijaj Shoqata e Juristėve tė Kosovės

4. Mr.Haki Shatri LDK


Njėsia zgjedh. - ISTOG - Zona nr.2

1. Prof.dr.Mustafė Bacaj PSHDK

2. Sylė Sutaj PSDK

3. Sokol Blakaj PLK

4. Halit Ymeri PNDSHK

5. Adem Avdijaj Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Ferat Hajzeraj LDK


SUHAREKĖ

Njėsia zgjedh.-SUHAREKĖ-Zona nr.1

1. Jashar Bajraktari PNDSH

2. Liman Morina PLK

3. Dr.Musli Bajraktai LDK

4. Ruzhdi Kuqi LGJK


Njėsia zgjedh.- SUHAREKĖ - Zona nr.2

1. Haxhi Z.Bajraktari PNDSH

2. Ukė Bytyqi LDK


Njėsia zgjedh. - SUHAREKĖ - Zona nr.3

1. Skėnder Jemini PNDSH

2. Ajet Maksutaj PLK

3. Mr.Abdyl Ramaj LDK


FUSHĖ KOSOVĖ

Njėsia zgjedh.- F.KOSOVĖ - Zona nr.1

1. Asllan Qyqalla PSHDK

2. Demush Amagjekaj PRK

3. Dr.Adem Haziri PLK

4. Xhevat Berisha PNDSHK

5. Melihate Tėrmkolli LDK


Njėsia zgjedh.-F.KOSOVĖ - Zona nr.2

1. Ing.Halil Xhemnica PSHDK

2. Avdi Avdiu PRK

3. Shahin Idrizi PLK

4. Rexhep Osmani LDK


DEĒAN

Njėsia zgjedh.- DEĒAN - Zona nr.1

1. Lulzim Gjonaj PSHDK

2. Rrustem Tetaj PRK

3. Jusuf Ferizi PSDK

4. Fanė Qorraj PLK

5. Zekė Sinanaj Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Dr.Blerim Ramosaj LDK


Njėsia zgjedh.-DEĒAN - Zona nr.2

1. Musė Berisha PSHDK

2. Ramė Zemaj PRK

3. Nezir Istrefaj PSD

4. Shpresa Mulliqi PLK

5. Avdullah Mehmeti PNDSHK

6. Feriz Gėrvalla Shoqata e Juristėve tė Kosovės

7. Mr.Demė Fetaj LDK

8. Mr.Murteza Osdautaj Kandidat i pavarur


Njėsia zgjedh.-DEĒAN - Zona nr.3

1. Sadik Miroci PSHDK

2. Zeqė Hasi PRK

3. Sadri Hadėrgjonaj PSDK

4. Zejnije Lokaj PLK

5. Zeqė Shehu LDK

6. Shefqet Hadėrgjonaj Kandidat i pavarur


SHTIMJE

Njėsia zgjedh. - SHTIMJE - Zona nr.1

1. Sherife Qarri PSDK

2. Islam Bajrami PLK

3. Fadil Hysaj LDK


Njėsia zgjedh. - SHTIMJE - Zona nr.2

1. Habib Qerimi PSHDK

2. Ali Sadriu LDK

3. Rexhep Dauti LGJK


RAHOVEC

Njėsia zgjedh.-RAHOVEC - Zona nr.1

1. Xhemajl Hajrullaga PSDK

2. Shani Mullabazi PLK

3. Dr.Sabahedin Cena LDK


Njėsia zgjedh.-RAHOVEC - Zona nr.2

1. Hasan Dulaj PSHDK

2. Nexhat Duraku PSDK

3. Hysni Thaqi LDK


Njėsia zgjedh.-RAHOVEC - Zona nr.3

1. Muharrem Sopaj PSDK

2. Hashim Rexhepi PLK

3. Ibrahim Kryeziu LDK


MALISHEVĖ

Njėsia zgjedh.-MALISHEVĖ-Zona nr.1

1. Ymer Krasniqi PSHDK

2. Mustafė Gashi PNDSH

3. Jusuf Vranezi PLK

4. Behram Hoti PNDSHK

5. Dr.Isuf Telaku LDK


Njėsia zgjedh.-MALISHEVĖ-Zona nr.2

1. Mustafė Krasniqi PNDSH

2. Hafir Shala PLK

3. Agim Krasniqi LDK


DRAGASH

Njėsia zgjedh.- DRAGASH - Zona nr.1

1. Muzafer Qaflleshi PSHDK

2. Ruzhdi Berisha LDK

3. Lulzim Firaj Kandidat i pavarur


PODUJEVĖ

Njėsia zgjedh.- PODUJEVĖ - Zona nr.1

1. Enver Ajeti PSHDK

2. Ali Podvorica PNDSH

3. Hamit Osmani PSDK

4. Haqif Mulliqi PLK

5. Isak Mavriqi PNDSHK

6. Mr.Sahit Sylejmani Shoqata e Juristėve tė Kosovės

7. Agim Veliu LDK


Njėsia zgjedh. - PODUJEVĖ - Zona nr.2

1. Nexhmi Rudari PSHDK

2. Abdulla Hoti PNDSH

3. Mr.Fadil Maloku PSDK

4. Zylė Ademi PLK

5. Shemsije Sheholli PNDSHK

6. Shaban Ganiu Shoqata e Juristėve tė Kosovės

7. Mr.Fatmir Sejdiu LDK


Njėsia zgjedh. - PODUJEVĖ - Zona nr.3

1. Nazmi Halimi PSHDK

2. Afrim Shala PSDK

3. Sabit Zeneli PLK

4. Ismet Maloku PNDSHK

5. Sylejman Blaku Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Dr.Rexhep Gjergji LDK


Njėsia zgjedh. - PODUJEVĖ - Zona nr.4

1. Shaban Bajoku PSHDK

2. Rifat Kosumi PSDK

3. Nazmi Osmani PLK

4. Njazi Vokrri PNDSHK

5. Hasan Pėrvetica Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Dr.Sabri Hamiti LDK


Njėsia zgjedh. - PODUJEVĖ - Zona nr.5

1. Isuf Kamerolli PSHDK

2. Shaban Krasniqi PSDK

3. Gafurr Podvorica PLK

4. Isak Maloku PNDSHK

5. Naip Zeka LDK


MITROVICĖ

Njėsia zgjedh. - MITROVICĖ - Zona nr.1

1. Skėnder M.Hoti PRSH

2. Shasivar Bega PSHDK

3. Dr.Bajram Preteni PSDK

4. Shaqir Gashi PLK

5. Selman Mehaj PNDSHK

6. Sadri Ferati LDK


Njėsia zgjedh. - MITROVICĖ - Zona nr.2

1. Shahin Bajgora PRSH

2. Jusuf Xhosha PSDK

3. Bajram Voca PLK

4. Murat Ēitaku PNDSHK

5. Afrim Koliqi LDK


Njėsia zgjedh - MITROVICĖ - Zona nr.3

1. Zeqir R.Maxhuni PRSH

2. Dr.Nexhmedin Zeqiri PRK

3. Faik Morina PSDK

4. Bedri Barku PLK

5. Fisnik Gjinaj PNDSHK

6. Dr.Mustafė Pllana LDK


Njėsia zgjedh. - MITROVICĖ - Zona nr.4

1. Ismet R.Pestova PRSH

2. Faik Hasani PSDK

3. Rrahim Peci PLK

4. Hadije Hoxha - Kukleci PNDSHK

5. Prof.Latif Berisha LDK


Njėsia zgjedh. - MITROVICĖ - Zona nr.5

1. Artim Jashari PRSH

2. Agron Balaj PRK

3. Avdi Uka PSDK

4. Hudaverde Gashi PLK

5. Shemsedin Koshi PNDSHK

6. Muhamet Hajrizi LDK


Njėsia zgjedh. - MITROVICĖ - Zona nr.6

1. Nexhmedin Mustafa PRSH

2. Vjollca Z.Krasniqi PSDK

3. Shefik Mehmeti PLK

4. Ismail Hajdari PNDSHK

5. Ilmi Ahmeti LDK


KAMENICĖ

Njėsia zgjedh. - KAMENICĖ - Zona nr.1

1. Ferat Morina PSHDK

2. Mr.Hafiz Leka PSDK

3. Fatmir Redenica PLK

4. Emin Krasniqi LDK


Njėsia zgjedh. - KAMENICĖ - Zona nr.2

1. Refik Latifi PSHDK

2. Sulejman Ajvazi PSDK

3. Skėnder Kastrati PLK

4. Dr.Rashit Maliqi LDK


LIPJAN

Njėsia zgjedh. - LIPJAN - Zona nr.1

1. Bekim Gashi PSHDK

2. Asllan Zymberi PRK

3. Jusuf Kelmendi PNDSH

4. Shemsi Thaqi PSDK

5. Rexhep Jusufi PLK

6. Rrahman Ratkoceri Shoqata e Juristėve tė Kosovės

7. Ismail Gashi LDK


Njėsia zgjedh. - LIPJAN - Zona nr.2

1. Sami Luma PRK

2. Abedin Hajrollaj PNDSH

3. Ibrahim Zogjani PSDK

4. Nexhet Haziri PLK

5. Ejup Bytyqi Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Naser Osmani LDK


KAĒANIK

Njėsia zgjedh. - KAĒANIK - Zona nr.1

1. Ekrem Guri PSDK

2. Fatmir Shehu PLK

3. Rexhep Bunjaku PNDSHK

4. Salih Bajra LDK


Njėsia zgjedh. - KAĒANIK - Zona nr.2

1. Sabit Jaha PSHDK

2. Deli Krivenjeva PRK

3. Dėrgut Quni PLK

4. Hebib Shehu LDK


Njėsia zgjedh. - KAĒANIK - Zona nr.3

1. Blerim Dema PLK

2. Mazllom Ēajani LDK


LEPOSAVIQ

Njėsia zgjedh. - LEPOSAVIQ - Zona nr.1

1. Jakup Ceraja PLK

2. Haki Ymeri LDK


VITI

Njėsia zgjedh. - VITI - Zona nr.1

1. Prof.dr.Engjėll Sedaj PSHDK

2. Kadrush Murtezi PRK

3. Esat Kamberi PSDK

4. Dr.Ismail Bekteshi PLK

5. Jakup Jahiri LDK


Njėsia zgjedh. - VITI - Zona nr.2

1. Refik Halili PSHDK

2. Abdullah Ymeri PRK

3. Zija Aliu PSDK

4. Refik Ahmeti PLK

5. Samet Dalipi LDK


NOVO BĖRDĖ

Njėsia zgjedh. - NOVO BĖRDĖ - Zona nr.1

1. Zef Gashi PSHDK

2. Faik Novobėrdaliu LDK


ZUBIN POTOK

Njėsia zgjedh.- ZUBIN POTOK - ĒABĖR-Zona nr.1

1. Osman Rama LDK


SHTĖRPCĖ

Njėsia zgjedh.- SHTĖRPCĖ-FIRAJĖ - Zona nr.1

1. Hamdi Haliti LDK
Ēka shkruajti QIK-u pėr bojkotuesit e zgjedhjeve tė

22 marsit 1998?!


Nė informatorin ditor nr.2005-E, tė ditės sė diel, 22 mars 1998, edicioni i pestė (ora 14:30) tė Qendrės pėr Informim tė Kosovės (QIK), akoma pa pėrfunduar votimet, publikohet informacioni me titull:” Disfatė e plotė e thirrjeve pėr bojkot”.

Ja se ēka thuhet nė informatėn e QIK-ut pėr ato subjekte qė i bojkotuan kėto zgjedhje.


Disfatė e plotė e thirrjeve pėr bojkot


“Prishtinė, 22 mars 1998 (QIK)

Korrespondentėt shqiptarė tė disa radiostacioneve tė huaja, gazeta "Koha ditore" dhe programi i RTSH-sė, si edhe disa mediume serbe kanė pohuar dje dhe sot se zgjedhjet pėr Kryetar tė Republikės sė Kosovės dhe pėr deputetė tė Kuvendit po i bojkotojnė shtatė parti politike. E vėrtetė ėshtė se katėr parti tė vogla: Partia Parlamentare e Kosovės (PPK) (kryetar Adem Demaēi), Partia e Unitetit Kombėtar (UNIKOMB - me nėnkryetar Afrim Morinėn), Partia Socialdemokrate e Kosovės (krahu i Luljeta Pulės - Beqirit), Partia Liberale Shqiptare (kryetar Gjergj Rrapi) dhe Kėshilli Koordinues i degėve tė partive politike nė Prishtinė kanė bėrė thirrje pėr bojkotimin e zgjedhjeve.

Ėshtė e vėrtetė se thirrje pėr tė mos dalė nė zgjedhje kanė bėrė edhe drejtuesit e tri shoqatave tė politizuara tejmase: udhėheqėsit e Unionit tė Pavarur tė Studentėve (UPS) tė Universitetit tė Prishtinės (UP - me kryetar Bujar Dugollin), Shoqata e tė Burgosurve Politikė (SHBP - me kryetar Berat Luzhėn) dhe Forumi i Intelektualėve Shqiptarė (kryetar Rexhep Qosja) si edhe kryetari i BSPK-sė.

Mirėpo edhe publikisht ėshtė thėnė se studentėt nuk e kanė pėrkrahur thirrjen e udhėheqėsve tė UPS tė UP-sė, ndėrsa nė tė gjitha vendvotimet e Kosovės tė rinjtė, pra edhe studentėt, kanė votuar masovikisht.

Ėshtė kumtuar po ashtu publikisht se anėtarėsia e Bashkimit tė Sindikatave tė Pavarura tė Kosovės nuk e ka pėrkrahur thirrjen e nėnshkruar nga kryetari i BSPK-sė Hajrullah Gorani, ose nėnkryetari i tij Berat Luzha. Nė tė gjitha vendvotimet e Kosovės anėtarėt e BSPK-sė kanė dalė sot masovikisht nė votime.

Nė tė gjitha vendvotimet e Kosovės ka qenė e dukshme pjesėmarrja e intelektualėve tė mirėfilltė shqiptarė nga Kosova. Ndėrsa mospjesėmarrja e disa dhjetėra "intelektualėve" anėtarė tė forumit tė Qosjes u pa se nuk ka farė rėndėsie as pėr votimet, as pėr politikėn e Kosovės. Me njė fjalė, thirrjet pėr bojkot pėsuan disfatė tė plotė.

Nė vendvotimet e Prishtinės qytetarėt kanė marrė pjesė qė nga orėt e hershme tė mėngjesit nė votime, prandaj dolėn tė sakta pohimet se kumtesėn nė emėr tė Kėshillit Koordinues tė degėve tė partive politike nė Prishtinė pėr tė mos dalė nė zgjedhje e kishin nėnshkruar vetėm Isa Kastrati dhe Fehmi Baftiu (qė tė dy kryetar tė dy degėve tė LDK-sė) dhe kryetarėt e degėve tė partive tė vogla si PPK-ja, UNIKOMB-i, PSDK-ja e PLSH-ja.

Madje edhe anėtarėt e deridjeshėm tė PPK-sė nė Fushė Kosovė, pėrshembull, kanė marrė pjesė nė votime. Ndėrsa kur ėshtė fjala pėr ish-tė burgosurit politikė, do theksuar se nė Kosovė ka dhjetėra mijėra ish-tė burgosur, shumica absolute e tė cilėve dolėn nė zgjedhje. Me njė fjalė, thirrjet pėr bojkot, ashtu edhe siē ėshtė pritur, pėsuan disfatė tė plotė.” – thuhet nė informatėn e QIK-ut. (!!!)



Fitorja gati qind pėr qind e Ibrahim Rugovės nė

zgjedhjet e 22 marsit!


Mė 23 mars 1998, tė gjitha gazetat ditore publikuan informatėn e QIK-ut ku thuhet, se “Dr. Ibrahim Rugova ėshtė zgjedhur Kryetar i Republikės sė Kosovės nė zgjedhjet e 22 marsit. Mbėshtetja e elektoratit gati qind pėr qind pėr kandidaturėn e Ibrahim Rugovės nė tė vėrtetė ėshtė shpallje e besimit dhe e mbėshtetjes sė popullit tė Kosovės pėr udhėheqėsin e vet dhe pėr politikėn e tij paqėsore e demokratike. Votimet e djeshme nė Kosovė dhe zgjedhja e dr. Ibrahim Rugovės kryetar i Republikės sė Kosovės forcojnė figurėn e tij tė bashkuesit tė vullnetit politik tė popullit tė Kosovės dhe konfirmojnė vendosmėrinė e tij pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės. Nė planin ndėrkombėtar, zgjedhja e dr. Rugovės pėr kryetar tė Republikės legjitimon dhe forcon pozicionin e udhėheqėsit tė popullit tė Kosovės nė negociatat qė pritet tė zhvillohen lidhur me zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės.“ thuhet nė shėnimin e zėdhėnses mediale tė LDK-sė, QIK.


“Presidenti” i zgjedhur Ibrahim Rugova, nė konferencėn e parė me gazetarė mė 24 mars 1998 deklaron( citoi) “Pas rezultateve definitive tė zgjedhjeve parlamentare dhe presidenciale, tė cilat do t’i shpallė Komisioni zgjedhor Republikan, do tė bėhet konstituimi i Parlamentit dhe do tė zgjedhet njė qeveri efektive nė Kosovė” -pėrfundon citati.


A ka ndodhur konstituimi i parlamentit dhe zgjedhja e qeverisė sė Kosovės, nga rezultatet e dala nė zgjedhjet 22 marsit 1998 ?!


Faktet historike thonė JO!

Nė tė vėrtet deputetėt e mandatuar nė zgjedhjet e 22 marsit, janė tubuar njė herė nė ambientet e selisė sė LDK-sė, pas afėr katėr muajve nga mbajtja e zgjedhjeve, pikėrisht mė 16 korrik 1998, jo pėr tė unifikuar dhe funksionalizuar politikėn shqiptare, por pėr tė degraduar e shkatėrruar skajshmėrisht ēdo pėrpjekje pėr unifikimin e faktori politik e ushtarak shqiptar.


Pėr tė argumentuar kėtė degradim total tė faktorit shqiptar nga “presidenti” Ibrahim Rugova, kėrkohet njė analizė e zhvillimeve politike para dhe pas mbajtjes sė zgjedhjeve tė 22 marsit 1998.


Duhet filluar me:

- Kuvendin e tretė tė LDK-sė, tė mbajtur mė 25 shkurt 1998, ku Ibrahim Rugova bėri spastrime gjithėpėrfshirėse (largoi ish tė burgosurit politik) dhe mori kontrollin total mbi tė gjitha organet e partisė!

- Reflektimi negativ i spastrimeve nė LDK, nė radhėt e degės sė kėsaj partie nė Zvicėr…;

- Improvizimi i grupeve-ekipeve negociatore nga Ibrahim Rugova, pėr tė dialoguar me Beogradin, pa u konsultuar me faktorė tjerė shqiptarė;

- Pėrpjekjet e vazhdueshme tė Ibrahim Rugovės pėr injorimin, defaktorizimin dhe satanizimin e UĒK-sė, nė kohėn kur kjo ushtri bėnte luftė ēlirimitare, duke u vėnė nė mbrojtje tė popullatės shqiptare gjatė operacionet shfarosėse tė militarėve dhe paramilitarėve serbėnė verėn e vitit 1998;

- Takimi i Ibrahim Rugovės mė Millosheviqin nė Beograd, mė 15 maj 1998, pa u konsultuar paraprakisht me ekipin “G15”, tė cilin krejt formalisht e cilėsonte si ekip konsultativ tė vetin… etj.


( Vijon )

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mesazh  nga Sponsored content

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi