Adoleshenca
ILIRIADA PORTAL :: Histori :: PSIKOLOGJI
Faqja 1 e 1
22062008
Adoleshenca
Adoleshenca |
Ē'duhet tė dini pėr adoleshencėn? Adoleshentė llogariten fėmijėt tė moshės nga 12-21 vjet. Nė kėtė periudhė, ata kalojnė nėpėr shumė ndryshime fizike dhe emocionale. Ndryshimet shpesh janė tė dhimbshme dhe ndikojnė duke shkaktuar huti te fėmijėt dhe te prindėrit. Shumica e fėmijėve gjatė kėsaj periudhe do ta kalojnė pubertetin. Gjatė pubertetit, trupi i fėmijės rritet dhe zhvillohet, duke u transformuar nė njė trup burri / gruaje tė moshuar. Fėmijėt nuk e kanė dhe krejt njėsoj se ē'mendojnė tė tjerėt pėr ta. Nė atė moshė, numėr i madh i fėmijėve mendojnė se nuk mund tė lėndohen. Ata janė tė bindur se ēfardo qė tė bėjnė, asgjė e keqe nuk mund t'u ndodh. Cilat ndryshime llogariten si normale? Adoleshenca ėshtė koha kur fėmijėt fillojnė tė vendosin vetė. Ata e hulumtojnė pavarėsinė e tyre. Fillon procesi i ndarjes nga prindėrit. Ata duan qė tė rrinė vetėm nė dhomėn e tyre (kėrkojnė intimitet). Duan tė eksperimentojnė me atė qė ėshtė trend (modė). Duan tė provojnė ide tė reja dhe pėrpiqen me aktivitete tė reja. Shokėt e tyre pėrbėjnė pjesė tė rėndėsishme nė jetėn e tyre dhe kanė ndikim tė madh nė vendimet e tyre. Nė kėtė moshė fillon dhe tėrheqja ndaj seksit tjetėr. Ēfarė kufizimesh duhet t'u parashtrohen adoleshentėve? Fėmija juaj do mė shumė liri dhe pavarėsi. I besoni dhe i lejoni qė tė sjellė disa vendime tė veta individuale. Megjithatė, disa sjellje tė caktuara, nuk janė nė rregull asnjėherė, pėr cilėndo fėmijė, i cilėsdo moshė. Fėmija juaj nuk mud tė bėjė zgjedhje pėr gjėra qė e rrezikojnė shėndetin, sigurinė dhe ardhmėrinė e tij. Pėr shembull:
Ėshtė domosdoshme fėmija tė shkojė nė shkollė. Shkolla e pėrgatit qė tė vazhdojė mė tutje nė jetė, tė punojė dhe tė fitojė pėr jetė. Pėr disa gjėra mund tė bėhet kompromis (sė bashku merreni vesh ē'ėshtė e drejtė dhe ēfarė nuk ėshtė e drejtė) p.sh. a do t'i ngjyrosė flokėt ose a do ta rregullojė shtratin. Si tė ballafaqoheni me konfliktet? Ndėgjojeni fėmijėn tuaj. Tregoni interes pėr atė ē'ndodh, mos pritni qė tė ndodhė problem e pastaj tė komunikoni. Lejoni qė gjėrat e imta tė ndodhin siē do ai. Ruajeni energjinė pėr gjėra mė tė rėndėsishme. Kahzojuni nga ajo qė t'i caktoni caket e pėrbashkėta, nė vend qė ta kontrolloni fėmijėn si vjen deri te ato. Nėse fėmija juaj mė shumė do qė tė luaj nė fillim, pastaj t'i shkruajė detyrat e shtėpisė, mos insistoni qė tė fillojė me detyrat menjėherė pas shkollės. Ēdo natė, lavdrojeni pėr punėn e kryer. Mos bėni presion mbi tė. Nėse bėni presion, mund tė ndodh qė t'ju injorojė e mė vonė t'ju injorojė pėr gjėra shumė mė tė rėndėsishme. Cilat tema duhet t'i diskutoni me fėmijėn tuaj? Duhet tė diskutohet rreth pėrdorimit tė drogės, alkoolit, duhanit, seksit dhe trendeve tė modės. Parashtroni kėto tema para se t'ju pyesė fėmija pėr to dhe para se tė bėhen problem. Pirset dhe tatuazhet. Sot fėmijėt vendosin pirse nė vende tė ndryshme siē janė veshėt, hunda, kėrthiza, gjuha, qiellza, kapaku i syrit dhe thitha e gjirit. Disa vendosin pirse edhe te gjenitaliet ose ne mjekėr. Tatuazhi gjithashtu ėshtė dukuri e shpeshtė. I jepni kohė fėmijės qė tė mendojė vetė, a do vėrtetė pirs apo tatuazh. Bisedoni pėr rreziqet. Gjatė vetė aplikimit mund tė ndodh infektim siē ėshtė hepatitis ose HIV, e pastaj vendi mund tė infektohet lehtė me bakterie. Do duhet rregullisht tė lahet me sapun dhe me ujė tė ngrohtė, ēdo ditė. Le tė bisedojė me shokė qė kanė pirs apo tatuazhė. Cilat janė anėt e mira dhe tė kėqija? Nėse sėrish vendos qė ta bėjė, siguroni qė ta bėjė atė nė vend tė sigurtė. Mos lejoni qė tė shkojė te joprofesionalist. Seks i sigurtė. Ėshtė normale qė fėmija juaj tė ndiejė tėrheqje seksuale. Informacionet pėr kėtė i merr nė shkollė apo nga mediat. Pastroni nė qoftė se ekziston konfuzion. Le t'ju parashtojė pyetje. Udhėzojeni pėr rreziqet nga aktiviteti seksual, siē ėshtė gjasa tė mbetet shtatzėnė ose tė fitojė sėmudje qė transmetohet seksualisht (siē ėshtė HIV-i). I thuani tė mendojė se a ėshtė i pėrgatitur. Trupi mund tė jetė i pėrgatitur, por a ėshtė edhe emocionalisht i pėrgatitur? Diskutoni pėr standardet individuale dhe ndjenjat rreth seksit, por mos mos bėni presion. Diskutoni pėr abstinencėn, si pėr njė opcion dhe zgjedhje tė mundshme. Nėse fėmija juaj prapė se prapė vendoset pėr seks, kontrolloni se sa di pėr seskin e sigurtė. Diskutoni pėr kontracepsionin, pėrorimin e kontraceptivėve dhe prezervativėve. I ofroni fakte. Pranojeni interesin e tij pėr seksin. Mos lejoni qė tė turpėrohet. Bindeni se ndjenjat e tij janė normale. Droga, alkooli dhe duhani. Parashtroni rregulla tė qarta. I tregoni se ēdo tė ndodh nėse kėto rregulla thyhen. Flisni pėr rreziqet nga duhani dhe nga pėrdorimi i alkoolit. Fėmija juaj nuk duhet tė pijė asnjėherė kur vozit. Gjithashtu nuk duhet tė vozitet nė veturė me ndonjė qė ka pirė. Nė rast se ka pirė, i thoni qė t'ju thėrrasė nė rast tė duhet tė vozisė. Mos e dėnoni atė natė. Flisni pėr atė ditėn e ardhshme. I thuani qė ka sjellė vendim tė drejtė kur u ka thirrur. Cilat shenja do tė mė paralajmėrojnė se fėmija im ka problem? Gjatė adoleshencės probleme tė shpeshta janė Depresioni, pėrdorimi i drogave, ērregullimet nė tė ushqyerit, stresi ose problemet nė shkollė, shokėt ose familja. Nė qoftė se fėmija juaj tregon disa nga shenjat qė vijojnė, mundohuni ta vėrtetoni pėr ēfarė bėhet fjalė:
Disa kėshilla pėr prindėrit Merrni pjesė nė gjithēka. Duhet qė ju vetė tė jeni shembull. Fėmijės tuaj i tregoni mėnyrė se si tė ballafaqohet me stresin dhe si tė sjell vendime. Lexoni libėr pėr adoleshencėn. Do t'ju ndihmojė tė dini se ē'ju pret dhe do t'ju pėrgatis tė dilni nė fund me konfliktet. Mbajuni konzistent pėr qėndrimet tuaja. Nėse fėmija juaj ikėn nga shkolla mos pranoni se ai kalon nė ndonjė fazė. Mosha e fėmijės tuaj nuk ėshtė arsyetim pėr sjellje joadekuate. Njoftoni shokėt dhe prindėrit e shokėve tė fėmijės tuaj. Punoni bashkė qė tė jeni nė rrjedhė. Bėhuni mė tepėr mbikqyrės, e jo pjesėmarrės. E respektoni intimitetin e fėmijės tuaj. Nė atė moshė fėmija juaj do njė kohė dhe njė vend tė caktuar qė tė jetė vetė me vehten e tij. Banjoja e tij dhe telefoni duhet tė jenė privat. Duhet tė jeni tė informuar se ē'lexon fėmija, ē'sheh nė TV dhe ē'sheh nė internet. Ēfarė video lojėrash luan? Me cilėn komunikon nė internet? Fėmija juaj mėson nga mediat. Qartėsojeni ēdo informatė tė gabuar. Kuptojeni se ku del fėmija juaj dhe me cilėn, por mos pritni qė t'ua tregojė tė gjitha detajet rreth aktiviteteve tė tij. Nėse dyshoni se bėhet fjalė pėr problem tė vėrtetė, normal ėshtė tė jeni mė aktiv. Doemos ta mbroni fėmijėn tuaj qė tė jetė i sigurtė dhe i shėndoshė. Kur duhet tė konsultoni mjek? Ēdo bisedė pėr vetėvrasje nuk duhet tė injorohet. Kjo ėshtė shkak qė menjėherė tė drejtoheni te mjeku juaj. Konsultohuni me mjekun ēdo herė kur mendoni qė ju nevojitet sugjerim apo ndihmė. |
Adoleshenca :: Komentet
Re: Adoleshenca
Adoleshenca 2 |
Shpesh herė gjėrat nuk funksionojmė siē duam ne: probleme me veten, familjen, miqtė, shkollėn apo punėn. Herė flasim me dikė, herė heshtim. E provojmė ndryshe: Komunikojmė sė bashku. Adoleshenca: Pengesat kapėrcehen mė lehtė nėse prindėrit janė pranė! Kėtu flitet pėr pubertetin dhe jepen disa kėshilla pėr prindėrit e adoleshėntėve. Sigurisht nuk bėhet fjalė pėr gjėra qė i dėgjoni pėr herė tė pare: Nėse jeni prind mund tė sillni nė mendje adoleshencėn tuaj, apo karakteristikat e fėmijės suaj, nėse jeni adoleshent ju dini shumė gjėra pėr kėtė moshė. Ju prindėr duke u bazuar tek eksperienca e prindėrve tuaj me ju, tek ato qė keni lexuar apo intuivisht mund tė keni zbatuar disa prej kėshillave. Gjithėsesi mė poshtė janė renditur disa sugjerime tė cilat synojnė tju ndihmojnė nė tė kuptuarit nga ana juaj tė rėndėsisė sė rolit si prind nė zhvillimin normal tė adoleshentit, nė kapėrcimin e problemeve tė shkaktuar nga specifika e moshės. Nga ana tjetėr kėto kėshilla vėnė nė dukje se vetė adoleshentėt duhet tė jenė bashkėpunues me prindėrit, duhet ti japin atyre mundėsinė pėr ti kuptuar dhe qėndruar pranė duke pasur parasysh se asnjė ndryshim nuk ndodh pa dėshirėn e tė dy palėve. Ēfarė ėshtė puberteti? Puberteti ėshtė periudha nė tė cilėn arrihet maturimi seksual dhe organet riprodhuese bėhen tė afta pėr riprodhim. Shėnjat e pubertetit janė tė lidhura me shfaqjen e karakteristikave seksuale sekondare siē janė rritja e gjoksit dhe ardhja e menstruacioneve tek vajzat dhe ejakulimi i parė dhe trashja e zėrit tek meshkujt. Tek vajzat rritmet e rritjes janė shumė tė vrullshme nė moshėn 8-10 vjeē dhe pika kulminante ėshtė rreth moshės 13 vjeē. Ndėrsa tek djemtė kėto ritme janė mė tė larta nė moshėn 10-12 vjeē dhe pika kulminante ėshtė rreth 14 vjeē. Megjithėse nė kėto parametra ėshtė arritur nė bazė tė njė sėrė studimesh tė realizuara nė disa vende tė botės pėrsėri mund tė ketė pėrjashtime: pėrveē normave tė pėrgjithėshme duhet tė mirren nė konsidertatė edhe karakteristikat individuale: disa adoleshentė mund tė zhvillohen mė pėrpara ose mė mbrapa nė krahasim me moshatarėt e tyre, por kėto mospėrputhje ritmesh nuk duhet tė bėhen burim shqetėsimi pėr adoleshentėt dhe prindėrit e tyre. |
Si ndikon puberteti i adoleshėntėve tek prindėrit?
Si duhet parė konfliket qė krijohen nė kėtė moshė?
Si ndihen adoleshentėt gjatė pubertetit?
Pėr tė ndihmuar sa mė shumė adoleshentin
Njė ose dy vjet para arritjes sė pubertetit, fėmija ndryshon nė aspektin fizik dhe emocional. Rritmet e kėtyre ndryshimeve fillimisht janė shumė tė shpejta por fillojnė tė ngadalėsohen rreth moshės 18 vjeē. Marrėdhėnėniet midis prindėrve dhe adoleshentėve ndryshojnė nė varėsi tė kėtyre ritmeve: Sa mė tė vrullshme tė jenė ritmet e ndryshimit, sa mė tė vėshtirė ta kėtė adoleshenti pėrshtatjen me trupin e tij aq mė tė paekulibruara do tė jenė kėto marrėdhėnie.Gjatė pubertetit qėndrimet e fėmijėve ndaj prindėrve kanė shumė gjasa tė ndryshojnė. Fėmijėt mendojnė se prindėrit e tyre janė tė tė bezdishėm, pashpresė, dhe jashtė mode. Nga ana tjetėr prindėrit mendojnė se fėmijėt e tyre janė tė vrazhdė dhe nuk respektojnė normat. Shprehja mė tipike e prindit pėrballė njė fėmijė qė e sheh si tė huaj ėshtė: Nuk e marr vesh se kujt i ka ngjarė. Kėtu mund tė fillojė distancimi i parė prind- fėmijė: prindi qė ndihet i paaftė pėr tė kuptuar fėmijėn dhe fėmija qė ndihet nė mėshirė tė fatit.
Si duhet parė konfliket qė krijohen nė kėtė moshė?
Tensioni i krijuar midis prindėrve dhe fėmijėve ėshtė normal. Nė fakt mungesa e kėtyre problemeve nė komunikim duhet tė shqetėsojė prindėrit: nė kėtė rast mund tė dyshohet se nė jetėn e adoleshentit po ndodhin ndryshime jo pozitive tė cilat ai pėrpiqet ti kompensojė nėpėrmjet indiferencės dhe apatisė.
Si ndihen adoleshentėt gjatė pubertetit?
Nė kėtė periudhė adoleshentėt nuk ndihen mirė me imazhin. Kur i pyesim ata thonė se nuk e pėlqejnė pamjen e tyre, format e trupit, flokėt, lėkurėn. Problemet e shkaktuara nga puberteti ata i kanė tė vėshtirė ti diskutojnė me persona tė tjerė p.sh me njė psikolog ose me njė mjek. Pėr shkak tė kėtyre ndryshimeve me tė cilat ata nuk e kanė tė lehtė tė pėrshtaten ata janė tė pasigurtė dhe tė turpshėm. Nė kėtė moshė djemtė dhe vajzat duan qė tė jenė si tė gjithė tė tjerėt: vajzat nuk ndihen mirė nėse gjoksi i tyre ėshtė mė vogėl nė krahasim me atė tė shoqes ose djali nėse shoku i tij ėshtė mė i gjatė se ai. Reagimet jo pozitive ndaj ndryshimeve, krahasimet jo tė favorėshme pėr ta i bėjnė tė arrijnė nė vlerėsime jo pozitive pėr veten.
Pėr tė ndihmuar sa mė shumė adoleshentin
Disa prindėr kanė aftėsi prindėrore mė tė mira nė krahasim me disa tė tjerė
pėr disa adoleshenca ėshtė njė periudhė qė i ndihmon tė forcojmė shumė marrėdhėnien mė fėmijėt, pėr tė tjerėt kohė antagonizmi, ndėrprerje komunikimesh. Si mund ta ndihmojmė mė shumė adoleshentin, si mund tė ta keni mė tė lehtė pėr tė pėrmbushur rolin tuaj?
Diskutoni me fėmijėn tuaj
Silluni si prind
Prindi duhet tė dijė se ēfarė ndodh me fėmijėn e tij. I gjithė informacioni nuk mund tė fitohet nė mėnyrė tė menjėhershme. Me adoleshentin duhet tė flitet ēdo ditė: nėse ju nuk flisni me fėmijėn tuaj do ta keni tė vėshtirė tė krijoni marrėdhėnien e pershtatshme me ta. Bisedat e pėrditshme duhen tė jenė tė rregullta dhe tė spontane. Pėr tė arritur deri tek bisedat do tė ishte mirė tė hartonin njė skedulė tė shkurėt: sė pari: pėrcaktoni njė orar gjatė ditės nė tė cilin ju dhe fėmija juaj do tė jeni mė tw relaksuar. Pėrcaktoni njė interval kohor: jo mė pak se 30 minuta pėr tė folur me tė. Sa mė shumė kohė tė diskutoni me fėmijėn nė kushte tė pėrshtatshme, aq mė shumė i prirur do tė jetė ai tė flasė. Sė dyti pėrpiquni tė jeni sa mė tė hapur, sa mė kurioz, sa mė tė interesuar pėr jetėn e fėmijės suaj. Ju duhet tė dini se ēfarė mendon ai, ēfarė fantazon, ēfarė marrėdhėniesh ka me shkollės dhe ēfarė e streson. Sė treti, pėrpiquni tė shmangni diskutimet e tipit disiplinues. Nėse synoni disiplinėn, fėmija do tju shmangė. Kjo nuk do tė thotė shmangie disipline, por bėrje kujdes pėr tė mos e pėrfshirė atė edhe nė bisedat e lira. Nė tė gjithė bisedat qė zhvilloni me adoleshentin pėrpiquni qė ai tė flasė nė pjesėn mė tė madhe tė kohės. Ju thjesht duhet tė ngacmoni atė pėr tė treguar sa mė shumė. Nė kėtė periudhė njeriu ka mė shumė nevojė tė dėgjohet sesa tė dėgjojė.Pėr ēfarė mund tė flitet me adoleshentin?Ju mund tė flisni pėr shumė gjėra me fėmijėn tuaj, por tema kryesore mbetet shoqėria. Nėse i jepet mundėsia adoleshentėt mund tė flasin pa fund pėr shokėt dhe shoqet e tyre. Nėse fėmija juaj ėshtė llafazan mjafton njė pyetje ose dy qė ai tė tregojė gjithēka ēfarė ndodh nė shkollė. Nėse fėmija juaj ėshtė pak i tėrhequr ju duhet tė bėni pyetje tė cilat pėrqėndrohen mė tepėr tek prirjet e pėrgjithėshtme tė shokėve dhe shoqeve dhe mė pak tek individė. Njė temė tjetėr pėr tė cilėn mund tė diskutoni ėshtė vetė-imazhi i adoleshentit. Adoleshenca ėshtė koha nė tė cilėn formohen identitetet tona, dhe pėr kėtė shkak adoleshentėt duan tė dinė se cilėt janė, si do tė jenė nė tė ardhmen, cilat janė vlerat dhe dobėsitė e tyre. Ata duan tė dinė se ēfarė mendoni ju ose tė tjerėt pėr pamjen e saj\ tė tij.
Zbuloni se cilėt janė modelet e fėmijės suaj, ose pyeteni nėse i pėlqėn aparenca e saj. Nėse vajza juaj thotė se nuk ėshtė simpatike, kėrkoni tju tregojė sesi arriti nė kėtė pėrfundim. Falė kėtyre diskutimeve ju do tė zbuloni gjėra qė ju nuk i dinit, ndėrsa fėmija do tė ndihet mė i qetė pasi ka folur me ju. Ju mund tė flisni me tė edhe pėr probleme tė tjera, p.sh pėr aktivitetet jashtėshkollore, pėr dashurinė, pėr marrėdhėniet seksualem pėr drogėn. Diksutimi i kėtyre temave mund tė jetė i vėshtirė pėr tė dy palėt. Por nėse ju flisni me ta ata do ta kenė mė tė lehtė tju tregojnė pėr dikė do ti pėlqente ta kishin tė dashur ose nėse njė shoku i tyre pėrdor drogė apo pėr diēka tjetėr. Kėto biseda mund tė fokusohen edhe tek e ardhmja, nė kėtė mėnyrė ata do tė bėhen mė largpamės dhe do tė binden se nuk do tė mbeten gjithnjė tė vegjėl. Ju mund ta pyesni se ēfarė mendon ai nė lidhje me shkollėn, karrierėn, martesėn, lindjen e fėmijėve. Ju mund tė diskutoni edhe pėr ēėshtje tė lidhura me politikėn, ekonominė, ngjarje tė rėndėsishme. Kėshtu ju do tė kuptoni se cilat janė qėndrimet e fėmijės suaj, sa i ndjeshėm ėshtė ai ndaj problemeve, si ėshtė shkalla e tė arsyetuarit tė tij.
Silluni si prind
Ju mund tė jeni i besueshėm dhe miqėsor por duke qėnė nė rolin prindėror. Nė fakt nė disa raste mund tė jetė e vėshtirė tė jesh personi i cili vė kufinj dhe tė dėgjon pa gjykuar siē bėn njė mik. Ju jeni gjithmonė prindi, dhe ky pozicion do tė reflektojė nė marrėdhėnien tuaj me fėmijėn. Nė kėtė mėnyrė ju i jepni fėmijės atė pėr tė cilėn ai ka nevojė: dikė i cili mund ta dėgjojė dhe ta kuptojė, por edhe tė ketė eksperiencė dhe tė japė ato kėshilla tė cilat njė moshatar nuk i jep dot. Kėshtu adoleshentit i transmetohet siguria pėr tė cilėn ai ka nevojė. A mund tė diskutojė njė adoleshent gjithēka me ju? Sigurisht qė jo, por falė bisedave tė pėrditshme ju mund tė krijoni njė marrėdhėnie besimi dhe pėrgjegjėsie, marrėdhėnie kjo qė do tju ndihmojė tė kapėrceni momentet e vėshtira qė mund tė krijohen. Ėshtė mirė tė njohėsh shokėt e fėmijės Gjatė periudhės sė adoleshencės shoqėria ushtron njė ndikim tė madh tek adoleshenti. Kjo ėshtė njė gjė e paevitueshme dhe e pranueshme. Ndaj pėr prindėrit ėshtė e domosdoshme tė njohė sa mė shumė qė tė jetė e mundur rreth ndikimit tė shoqėrisė tek fėmija. Mėnyra mė e mirė pėr tė arritur deri kėtu ėshtė tė diskutosh pėr ta me fėmijėn tuaj, ti njohėsh sa mė shumė miqtė e tij. Ju mund ti krijoni kushtet qė njė ose disa herė gjatė javės tė gjithė fėmijėt tė mblidhen sė bashku nė shtėpinė tuaj. Ju mund tė flisni me ta gjatė kohės qė ata janė nė aty, por pa i bėrė tė ndihen tė vėzhguar. Disa prej tyre mund tė jenė mė tė prirur pėr tė folur nė krahasim me tė tjerėt. Nuk duhet tė harroni qė tiparet individuale tė ēdo njėrit janė nė bazė tė bisedave qė zhvilloni me ta. Nga ana tjetėr ju mund ti njihini miqtė e fėmijė suaj duke marrė pjesė nė aktivitete tė organizuara nė shkollė, p.sh koncerte tė ndryshme, ndeshje sporti etj. Nė kėtė mėnyrė do tė keni mundėsi ti ndiqni nga afėr nė vende ku ata ndihen mė mirė.
Sigurisht askush prej jush nuk mund tė jetė pėrfekt nė zbatimin e kėtyre kėshillave. Nė njė moment tė ditės mund tė jeni shumė tė ngarkuar dhe njė e bėrtitur ju duket rruga mė e shkurtėr se toleranca
provoni ēdo ditė tė ndihmoni fėmijėn tuaj pėr tė shmangur problemet qė mundt tė vijnė mė.
Adoleshenca 3 |
Adoleshenca, njė sfidė qė duhet pėrballuar Pėrse adoloshentėt bien nė mėsime dhe si mund ti ndihmojmė ata? Shumė adoleshentė mund tė kenė rezultate tė ulta nė shkollė. Kjo performancė mund tė zgjasė disa javė, muaj ose mund tė shpjerė deri nė humbje tė vitit shkollor. Disa mund ta kapėrcejnė mė lehtė kėtė periudhė me pak ndihmė nga prindėrit apo mėsuesit, tė tjerėt mund tė kenė nevojė pėr njė trajtim mė tė specializuar. Disa mund tė kenė patur mbarėvajte tė dobėt qė nė shkollėn fillore, tek tė tjerėt kėto probleme kanė nisur mė vonė, veēanėrisht nė kalimin nga klasa e katėrt nė tė pestėn ose nga klasa e tetė nė vitin e parė. Rėnia nė mėsime nuk nėnkupton vetėm rezultate tė ulta por edhe disa ndryshime tė tjera. Cilat janė treguesit e njė adoleshenti me rezulate tė dobta nė mėsime? Probleme nė pėrqėndrimin e vėmendjes: Nė nivelin e pėrqėndrimit tė tyre ndodhin disa ndryshime: e kanė tė vėshtirė tė pėrqendrohen nė aktivitete tė ndryshme p.sh nė biseda, nė lexim ose detyra tė tjera
Paaftėsia pėr t'u pėrqėndruar mund tė shoqėrohet me reagime emocionale tė papėrshtatshme tė cilat shpesh mund tė shfaqen nė formėn e agresivitetit.Rezultate tė ulta nė mėsime: Rezultatet e tyre bien ndjeshėm. Rėnia mund tė jetė graduale ose e menjėhershme, mund tė ndodhė mė shpesh nė lėndėn qė ai ka vėshtirėsi ose nė tė gjitha lėndėt.Mungesat: Nxėnėsi nisė tė bėjė mungesa pas sė cilave nuk qėndrojnė arėsye tė forta. Vetė ai nuk ėshtė nė gjendje tė shpjegojė refuzimin e orėve tė mėsimit, premton se kjo sjellje nuk do tė pėrsėritet mė. Ndėrkohė cikli refuzim-justifikim ėshtė vendosur dhe adoleshenti e ka tė vėshtirė tė dalė.Probleme nė sjellje: Kėto probleme mund tė cėnojnė marrėdhėnien e tij me mėsuesin ose me nxėnės tė tjerė. Shpesh herė reagimi i mėsuesit ndaj tyre mund tė shpjerė nė keqėsim tė gjendjes. Mėsuesi e sheh ndėshkimin si mjetin mė tė mirė pėr "korrigjimin" e sjelljes sė papėrshtatshme. Kjo formė "trajtimi" nxit acarim dhe rebelim tek nxėnėsi duke rritur me tej prirjen e nxėnėsit pėr lėnien e orėve tė mėsimit. Marrėdhėniet problematike me mėsuesin ose me nxėnės tė tjerė ndikojnė nė raportin e nxėnėsit me shkollėn duke e bėrė qė ta shoh shkollėn si institucion nisur nga prizmi i kėtyre marrėdhėnieve. Njė klimė e papėrshtatshme brenda klasės nuk favoriozon kapėrcimin e problemeve nė sjellje.Zbehja e marrėdhėnieve: Nxėnėsi qėndron larg aktiviteteve tė cilat dikur paraqisnin interes pėr tė. Ai humbet interes edhe ndaj lėndėve tė tilla si muzikė apo fiskulturė tė cilat nuk kėrkojnė shumė angazhim pėr dhe janė relativisht mė tė lehta nė raport me lėndė tė tjera.Mungesa e qėllimeve: Kėta nxėnės janė tė paqartė pėr dėshirat dhe planet e tyre: mund tė marrėsh pėrgjigje tė ndryshme pėr tė njėjtėn gjė. Konfuzioni i qėllimeve krijon shpesh vėshtirėsi nė marrėdhėnie me prindėrit tė cilėt pyetjen "ēfarė do tė bėhesh" e kanė gati nė ēdo moment.Mungesa e besimit: Njė nxėnės qė dėshton vazhdimisht krijon bindjen se situata ėshtė jashtė kontrollit, se asgjė nuk varet mė prej tij. Ai krijon pritshmėri tė tipit "nėse zysha do mund tė marrė njė notė tė mirė". Nota e mirė nuk shihet si diēka e lidhur me pėrpjekjet e tij por me qėndrimin e tė tjerėve ndaj tij. Problemi merr tė tjera pėrmasa nėse nxėnėsi pėrshtat tė njėjtėn prirje edhe ndaj marrėdhėnieve apo aktiviteteve jashtėshkollore psikologjia.com </A> |
Edituar pėr herė tė fundit nga ILIRI nė Sun Jun 22, 2008 11:19 pm, edituar 1 herė gjithsej
Si mund tė ndihmosh fėmijėn tėnd pėr pėrmirėsimin e notave?
Si mund t'i ndihmojnė prindėrit adoleshentėt?
Theksim i rėndėsisė sė rregullave
Pjesėmarrje nė aktivitete shkollore
Nė kėtė periudhė pushteti i prindit zbehet: ndaj kėshillave tė prindit ai shpesh mund tė reagojė me shprehjet tipike: ti nuk e di, kanė ndryshuar kohėt, s'jam si ty. Fillimisht "predikimet" pėr pėrmirėsim e notave mund tė hasni nė rezistencė. Dhe ėshtė normale qė adoleshenti tė refuzojė. Notat nuk mund tė ndreqen sot pėr nesėr. Duhet kohė. Adoleshenti duhet tė bindet pėr rėndėsinė e notave tė mira dhe respektimin e rregullave nė shkollė dhe mė pas t'i reflektojė kėto bindje nė sjellje. Nuk duhet harruar qė durimi ėshtė kusht pėr dhėnien e ndihmės.
Si mund t'i ndihmojnė prindėrit adoleshentėt?
Alternativa mė e mirė do tė ishte parandalimi i problemit, por nė rastin kur ai ka mbėrritur nė derė prindit i duhet tė ndėrhyjė
Si? Mė shumė pėrkushtim ndaj fėmijės. Sot, kur njė pjesė e mirė e prindėrve priren tė bėjnė sa mė shumė punė, ėshtė e vėshtirė tė kalohet shumė kohė me fėmijėt. Megjithatė cilėsia e ndėrveprimit ėshtė mė e rėndėsishme nė raport me kohėn. Edhe njė telefonatė e shkurtėr interpretohet pozitivisht nga adoleshenti dhe ėshtė njė hap drejt marrėdhėnies sė shėndetshme. Pėrkushtimi nuk do tė thotė vetėm plotėsim i nevojave materiale... por shumė mė tepėr: fėmija ka nevojė tė ndihet i kuptuar. Pyetjet rreth shkollės, rreth lėndėve qė paraqesim mė shumė problem pėr tė janė njė hap pėrpara drejt pėrmirėsimit tė notave.Ndihmė nė vendosjen e qėllimeve Prindi duhet tė ndihmojė fėmijėn nė vendosjen e qėllimeve nė mėnyrė tė veēantė tė atyre qėllimeve qė lidhen me shkollėn. Vendosja e qėllimeve ėshtė e lidhur ngushtė me pėrvetėsimin e normave tė caktuara. Njė nxėnės me rezultate tė ulta ndodhet nė brenda njė "xhungle" nga e cila e ka tė vėshtirė tė dalė. Konfuzionit tė moshės i shtohet edhe konfuzioni i mungesės sė qėllimeve: nė kėto kushte ndihma e prindit nevojtitet mė tepėr.
Theksim i rėndėsisė sė rregullave
Prindi duhet tė theksojė rėndėsinė e studimit, tė punės sė pavarur dhe idenė e vazhdimėsisė nė kohė. Njė nga problemet mė tė cilat haset njė adoleshent qė bie nga mėsimet ėshtė i lidhur me perceptimin e kohės: ai e ka tė vėshtirė tė bėjė njė sintezė tė kohės, tė pranojė faktin qė koha nuk ėshtė pėrpara tij nė infinit. Pėr shkak tė rezultateve tė ulta ai mund tė shkėputet nga e tashmja dhe tė ushqejė iluzionin se nė tė ardhmen gjėrat mund tė shkojnė mė mirė. E ardhmja shndėrrohet nė sinomin tė shkopit magjik: dikur gjithēka do tė jetė mrekulli. Prindi duhet tė krijojė tek ai bindjen se e ardhmja ėshtė e lidhur me tashmen, dhe nėse sot je nxėnės i dobėt i tillė do tė vazhdosh tė jesh edhe nė tė ardhmen nėse pėrpjekjet mungojnė.
Pjesėmarrje nė aktivitete shkollore
Inkurajimi i adoleshntėve pėr tė marrė pjesė nė aktivitete tė cilat organizohen nga shkolla. Kjo pjesėmarrje do t'i jepte mundėsi adoleshentit pėr tė rivendosur lidhjet me shkollėn dhe pėr tė mos e parė shkollėn vetėm si vend "detyrash dhe rregullash" por edhe si institucionin qė krijon mundėsi pėr argėtim. Sigurisht shkolla shqiptare nuk ofron shumė mundėsi nė kėtė drejtim, megjithatė vihet re njė prirje positive e cila nė tė ardhmen nėn ndikimin e prindėrve, mėsuesėve dhe nxėnėsve mund tė zhvillohet mė tej.
Adoloshenca eshte mosha me delikate e njeriut. Thuhet se edhe kur e kapercejme kete faze pasojat e eksperiencave te perjetuara ne kete faze te moshes na ndjekin pas. Ndersa per meshkujt thuhet se ne moshen 40 vjeēare perjetojne nje adoleshence te dyte. kjo lidhet ndoshta me friken nga plakja.
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi