Calendar
Publications
Kėrko
Regjistrohu
identifikimiKriza, paratė ikin me "valixhe" diplomatike
Faqja 1 e 1
01122008
Kriza, paratė ikin me "valixhe" diplomatike
Arben Rrozhani
Bankat e huaja tė nivelit tė dytė ndėrrojnė taktikė, pas paralajmėrimeve tė guvernatorit
Nėse ndonjė bankė mėmė do tė bjerė, e fundit pėr tė cilėn do tė mendojė do tė jetė dega nė Shqipėri. Deklarimi ėshtė i ish-guvernatorit tė Bankės sė Shqipėrisė, Shkėlqim Cani, i bėrė pak javė mė parė, kur qeveria amerikane sapo kishte premtuar fondin prej 700 miliardė dollarėsh pėr tė lehtėsuar krizėn financiare dhe kur nė Europė, po merreshin hapa tė ngjashėm.
Mėse njė muaj mė vonė, kriza ėshtė nė vijim dhe vende rrotull Shqipėrisė, po planifikojnė ndėrhyrje monetare pėr bankat e tyre, qė tė shpėtojnė paratė e depozituesve. Rasti mė i freskėt ėshtė ai i qeverisė greke, qė injektoi mbi 28 miliardė euro, duke kujtuar se rreziku ėshtė jo vetėm pėr financat e Athinės, por edhe nė bankat qė nė Shqipėri janė degė tė bankave greke.
Dhe jo vetėm nė Greqi, por edhe nė Itali, apo edhe vende tė tjera, ku janė selitė qendrore tė bankave qė operojnė nė Shqipėri. Alarmi bėhet edhe mė evident, kur dihet se tė 16 bankat e nivelit tė dytė qė operojnė nė Shqipėri, asnjėra nuk ėshtė shqiptare dhe ato janė degė tė bankave tė huaja.
Guvernatori Adrian Fullani, nė mbledhjen e Kėshillit Mbikėqyrės tė Bankės sė Shqipėrisė, megjithatė deklaroi se nuk ka vend pėr panik, dhe se institucioni qė ai drejton e ka gjendjen nėn kontroll: Tregjet financiare nuk janė prekur nga tronditjet e tregjeve financiare globale apo evropiane.
Shkak pėr kėtė ka qenė jo vetėm shkalla e ulėt e integrimit me tregjet evropiane dhe orientimi i sistemit tonė bankar drejt financimit tė aktivitetit tė brendshėm, por edhe mbikėqyrja e kujdesshme e Bankės sė Shqipėrisė. Si autoriteti monetar dhe mbikėqyrės i sistemit bankar, Banka e Shqipėrisė ka qenė veēanėrisht e kujdesshme qė tė mbėshtesė nevojat pėr likuiditet tė sistemit dhe tė monitorojė nė vazhdimėsi performancėn e treguesve financiarė tė bankave.
Pėr kėtė arsye, ajo ka ofruar operacione nė treg tė hapur pėr injektimin e likuiditetit pėr periudha mė tė gjata dhe pėrtej nevojave tė llogaritura tė bankave.
Por ka zėra tė shqetėsuar qė thonė se disa prej bankave qė operojnė nė Shqipėri, megjithėse kanė patur probleme me kreditė e kėqija me kreditorėt shqiptarė dhe nuk kanė portofol tė kėnaqshėm me likuiditete, vazhdojnė tė transferojnė valutė jashtė vendit, pėr llogari tė bankave mėmė. Ėshtė njė praktikė e njohur edhe nga Banka e Shqipėrisė, aq sa guvernatori Fullani rreth dy muaj mė parė publikisht u kėrkoi bankave qė tė mos nxirrnin valutėn jashtė vendit dhe premtoi se do tė shtoheshin kontrollet se sa janė respektuar kėshillat e Bankės Qendrore.
Njė ekspert bankar thotė se bankat kanė reflektuar, por vetėm duke ndryshuar taktikė, duke e bėrė mė tė kamufluar dhe mė tė sigurt nxjerrjen e valutės jashtė vendit. Degėt e bankave tė huaja po pėrdorin dėrgesat diplomatike, tė cilat nuk kontrollohen nga autoritetet doganore pėr tė nxjerrė jashtė kufijve pėr nė thesarin e bankės mėmė, valutėn e depozituar nė Shqipėri- tha ai.
Qė depozituesit shqiptarė janė tė shqetėsuar pėr fatin e parave qė kanė lėnė nė banka, pas falimentimit tė bankave nė mbarė botėn, e treguan veprimet bankare tė dy muajve tė fundit. Ndonėse pa kaos, apo radhė tė gjata mijėra depozitues tėrhoqėn kursimet e depozituara dhe mė pas duke i kthyer nė valutė, pėr ti patur mė mirė tė sigurta nė shtėpi.
Konvertimi i monedhės vendase nė euro dhe dollarė solli edhe shtrenjtimin e valutės, nė njė kohė kur vlera e tyre tė tregun botėror ishte nė rėnie. Njė zyrtar banke thotė se paniku i humbjes sė parave nga bankat, u zėvendėsua mė pas me frikėn e mbajtjes sė tyre nė shtėpi. Ne jemi dėshmitarė se si shumė depozitues i rikthyen paratė sėrish nė bankė, sepse e kishin tė pamundur ti mbanin nė shtėpi, sepse mund tė bėheshin pre e grabitjeve.
Bankat e huaja tė nivelit tė dytė ndėrrojnė taktikė, pas paralajmėrimeve tė guvernatorit
Nėse ndonjė bankė mėmė do tė bjerė, e fundit pėr tė cilėn do tė mendojė do tė jetė dega nė Shqipėri. Deklarimi ėshtė i ish-guvernatorit tė Bankės sė Shqipėrisė, Shkėlqim Cani, i bėrė pak javė mė parė, kur qeveria amerikane sapo kishte premtuar fondin prej 700 miliardė dollarėsh pėr tė lehtėsuar krizėn financiare dhe kur nė Europė, po merreshin hapa tė ngjashėm.
Mėse njė muaj mė vonė, kriza ėshtė nė vijim dhe vende rrotull Shqipėrisė, po planifikojnė ndėrhyrje monetare pėr bankat e tyre, qė tė shpėtojnė paratė e depozituesve. Rasti mė i freskėt ėshtė ai i qeverisė greke, qė injektoi mbi 28 miliardė euro, duke kujtuar se rreziku ėshtė jo vetėm pėr financat e Athinės, por edhe nė bankat qė nė Shqipėri janė degė tė bankave greke.
Dhe jo vetėm nė Greqi, por edhe nė Itali, apo edhe vende tė tjera, ku janė selitė qendrore tė bankave qė operojnė nė Shqipėri. Alarmi bėhet edhe mė evident, kur dihet se tė 16 bankat e nivelit tė dytė qė operojnė nė Shqipėri, asnjėra nuk ėshtė shqiptare dhe ato janė degė tė bankave tė huaja.
Guvernatori Adrian Fullani, nė mbledhjen e Kėshillit Mbikėqyrės tė Bankės sė Shqipėrisė, megjithatė deklaroi se nuk ka vend pėr panik, dhe se institucioni qė ai drejton e ka gjendjen nėn kontroll: Tregjet financiare nuk janė prekur nga tronditjet e tregjeve financiare globale apo evropiane.
Shkak pėr kėtė ka qenė jo vetėm shkalla e ulėt e integrimit me tregjet evropiane dhe orientimi i sistemit tonė bankar drejt financimit tė aktivitetit tė brendshėm, por edhe mbikėqyrja e kujdesshme e Bankės sė Shqipėrisė. Si autoriteti monetar dhe mbikėqyrės i sistemit bankar, Banka e Shqipėrisė ka qenė veēanėrisht e kujdesshme qė tė mbėshtesė nevojat pėr likuiditet tė sistemit dhe tė monitorojė nė vazhdimėsi performancėn e treguesve financiarė tė bankave.
Pėr kėtė arsye, ajo ka ofruar operacione nė treg tė hapur pėr injektimin e likuiditetit pėr periudha mė tė gjata dhe pėrtej nevojave tė llogaritura tė bankave.
Por ka zėra tė shqetėsuar qė thonė se disa prej bankave qė operojnė nė Shqipėri, megjithėse kanė patur probleme me kreditė e kėqija me kreditorėt shqiptarė dhe nuk kanė portofol tė kėnaqshėm me likuiditete, vazhdojnė tė transferojnė valutė jashtė vendit, pėr llogari tė bankave mėmė. Ėshtė njė praktikė e njohur edhe nga Banka e Shqipėrisė, aq sa guvernatori Fullani rreth dy muaj mė parė publikisht u kėrkoi bankave qė tė mos nxirrnin valutėn jashtė vendit dhe premtoi se do tė shtoheshin kontrollet se sa janė respektuar kėshillat e Bankės Qendrore.
Njė ekspert bankar thotė se bankat kanė reflektuar, por vetėm duke ndryshuar taktikė, duke e bėrė mė tė kamufluar dhe mė tė sigurt nxjerrjen e valutės jashtė vendit. Degėt e bankave tė huaja po pėrdorin dėrgesat diplomatike, tė cilat nuk kontrollohen nga autoritetet doganore pėr tė nxjerrė jashtė kufijve pėr nė thesarin e bankės mėmė, valutėn e depozituar nė Shqipėri- tha ai.
Qė depozituesit shqiptarė janė tė shqetėsuar pėr fatin e parave qė kanė lėnė nė banka, pas falimentimit tė bankave nė mbarė botėn, e treguan veprimet bankare tė dy muajve tė fundit. Ndonėse pa kaos, apo radhė tė gjata mijėra depozitues tėrhoqėn kursimet e depozituara dhe mė pas duke i kthyer nė valutė, pėr ti patur mė mirė tė sigurta nė shtėpi.
Konvertimi i monedhės vendase nė euro dhe dollarė solli edhe shtrenjtimin e valutės, nė njė kohė kur vlera e tyre tė tregun botėror ishte nė rėnie. Njė zyrtar banke thotė se paniku i humbjes sė parave nga bankat, u zėvendėsua mė pas me frikėn e mbajtjes sė tyre nė shtėpi. Ne jemi dėshmitarė se si shumė depozitues i rikthyen paratė sėrish nė bankė, sepse e kishin tė pamundur ti mbanin nė shtėpi, sepse mund tė bėheshin pre e grabitjeve.
Iliriada Portal- Numri i postimeve : 4609
Reputation : 58
Points : 38540
Registration date : 08/12/2007
Share this post on:
Kriza, paratė ikin me "valixhe" diplomatike :: Komentet
Mon Dec 01, 2008 11:04 am nga Iliriada Portal
Interesat
Ka edhe njė arsye qė mund frikėn e humbjes sė parave nga bankat. Janė interesat e larta qė ofrohen nga bankat e nivelit tė dytė, pėr depozitat me apo pa afat si nė lekė apo nė valutė. Me reklamime tė mėdha, shumė prej bankave, nė mėnyrė agresive po pėrpiqen tė tėrheqin depozitues, me interesa qė12 vite mė parė i jepnin disa prej kompanive rentiere nė Shqipėri. Por kjo ėshtė shumė e dėmshme pėr zhvillimin e ekonomisė.
Kėshilla ėshtė e ekonomistėve, tė cilėt shohin te norma e lartė e interesit tė vendosur nga banka qendrore, njė pengesė tė madhe qė ėshtė lartėsuar nga viti nė vit. Studiuesi i ekonomisė dhe i sistemit bankar, Alfred Ēako nė njė prononcim pėr gazetėn Shekulli thotė se Banka e Shqipėrisė duhet ta ulė normėn e interesit, sepse ajo po i kthen shqiptarėt qė tė fitojnė mė mirė nga depozitat, sesa tė investojnė nė ekonomi, duke nxitur zhvillimin e vendit.
Sipas tij nė njė treg bankar si i Shqipėrisė, raporti mes depozitave dhe kredisė ėshtė 6 me 1, ėshtė pengesė pėr zhvillimin. Ky raport mund tė ulettek ne nėse ulet norma e skontimit tė Bankės sė Shqipėrisė drejt normės natyrale tė interesit me qėllim qė tė rriten investimet dhe jo kursimet nė Shqipėri dhe inflacioni tė mbahet nė fre me shitje-blerje bonosh, dhe rritjen apo uljen sipas rastit tė primit tė depozitave tė bankave tė nivelit tė dytė tek BSH-ja, e cila po gabon me kėtė normė paksa tė lartė interesi,-thotė eksperti Ēako.
Prej datės 12 Korrik 2006, Banka Qendrore vendosi tė ndryshojė Programin Monetar, duke rritur normėn e interesit. Kėshilli Mbikėqyrės miratoi njė shtesė prej 0,25 %, duke e ēuar nė nivelin 5,25 %. Ndėrhyrja e Bankės erdhi pas deklarimeve publike tė guvernatorit Ardian Fullani, i cili kritikoi qeverinė pėr mėnyrėn e shpėrndarjes sė shpenzimeve buxhetore, duke i pėrqendruar ato vetėm nė gjysmėn e dytė tė vitit. Prej asaj kohe, rregullisht, Banka e Shqipėrisė e ka rritur normėn bazė tė interesit dhe prej gati njė viti ai ėshtė 6.25 pėr qind.
Recetat
Historia e teorive ekonomike, njė libėr pėr krizėn financiare
Nuk ka sukses vetėm Kapitali i Marksit. Zhytja e botės nė krizė financiare ka nxitur ribotimin e librave qė japin recetat pėr zgjidhjen e problemeve financiare. Kėto ditė pritet tė dalė nga botimi libri Historia e teorive ekonomike e autorit Roger E. Backhouse, e botuar nė fillim para disa viteve dhe i ribotuar pėrsėri kėto vitet e fundit.
Libri pėrdoret si njė referencė e rėndėsishme pėr tė studiuar historinė e ekonomiksit nė Angli, Australi, Kanada dhe madje edhe nė USA. Sipas pėrkthyesit Alfred Ēako, libri mund tė japė pėrgjigje pėr publikun e shqetėsuar pėr fatin e tregut tė kreditit, pėr depozituesit dhe bankierėt pėr sa i pėrket tregut monetar dhe, tė gjithė shqiptarėve pėr trendin ekonomik qė ka lidhje tė forta me kėtė treg.
Z.Ēako thekson se, sipas tij, kjo lidhje ekziston pėrtė parė shkaqet pak a shumė tė njėjta tė krizave ekonomike dhe financiare. Kėto tė fundit ndodhin nė mėnyrė permanente, p.sh nė Angli ēdo 18 vjet, nė Francė ēdo 10 vjet, etj., pavarėsisht se kriza aktuale ėshtė ndoshta mė e thella dhe do tė jetė problemi kryesor qė do tu duhet tė zgjidhin Presidenti Obama dhe udhėheqėsit e 8+5 vendeve tė mėdha kėto 2-3 vjet.
Kjo krizė ngjan me krizėn e shkaktuar nga OPEKU nė fillim tė viteve 1970 sepse kandela ka qenė kriza energjitike e cila e ēoi krizėn nė ekonomi dhe nė outputin e mallrave dhe shėrbimeve perėndimore, duke e ulur rendimentin e saj pėr shkak tė ngritjes sė kostos dhe kjo krizė ekonomike tronditi marrėdhėniet e debitorėve me kreditin perėndimor. Sekuestrot mbi kolateralet sollėn rritjen e ofertės sidomos tė shtėpive, ēka rrėzoi ēmimet e tyre duke e futur kredinė mortgage nė kolaps.
Ndėrhyrja ėshtė rreth 2 trilion $. Gjithsesi kjo krizė nuk tregon rėnien e teorive ekonomike, sidomos tė shprehjes theceriane se shteti nuk ėshtė zgjidhja, ai ėshtė problemi. Shteti kryen funksionin e rishpėrndarjes nėpėrmjet politikave tė taksave dhe the invisible hand do ta sqarojė pėrsėri tregun, edhe pse bota ka nevojė pėr marrėveshje tė gjera politike pasi vendet zotėruese tė burimeve energjitike kanė avantazhe ndaj perėndimit dhe kėto avantazhe nuk janė se zhvendosen si teknologjia
Ka edhe njė arsye qė mund frikėn e humbjes sė parave nga bankat. Janė interesat e larta qė ofrohen nga bankat e nivelit tė dytė, pėr depozitat me apo pa afat si nė lekė apo nė valutė. Me reklamime tė mėdha, shumė prej bankave, nė mėnyrė agresive po pėrpiqen tė tėrheqin depozitues, me interesa qė12 vite mė parė i jepnin disa prej kompanive rentiere nė Shqipėri. Por kjo ėshtė shumė e dėmshme pėr zhvillimin e ekonomisė.
Kėshilla ėshtė e ekonomistėve, tė cilėt shohin te norma e lartė e interesit tė vendosur nga banka qendrore, njė pengesė tė madhe qė ėshtė lartėsuar nga viti nė vit. Studiuesi i ekonomisė dhe i sistemit bankar, Alfred Ēako nė njė prononcim pėr gazetėn Shekulli thotė se Banka e Shqipėrisė duhet ta ulė normėn e interesit, sepse ajo po i kthen shqiptarėt qė tė fitojnė mė mirė nga depozitat, sesa tė investojnė nė ekonomi, duke nxitur zhvillimin e vendit.
Sipas tij nė njė treg bankar si i Shqipėrisė, raporti mes depozitave dhe kredisė ėshtė 6 me 1, ėshtė pengesė pėr zhvillimin. Ky raport mund tė ulettek ne nėse ulet norma e skontimit tė Bankės sė Shqipėrisė drejt normės natyrale tė interesit me qėllim qė tė rriten investimet dhe jo kursimet nė Shqipėri dhe inflacioni tė mbahet nė fre me shitje-blerje bonosh, dhe rritjen apo uljen sipas rastit tė primit tė depozitave tė bankave tė nivelit tė dytė tek BSH-ja, e cila po gabon me kėtė normė paksa tė lartė interesi,-thotė eksperti Ēako.
Prej datės 12 Korrik 2006, Banka Qendrore vendosi tė ndryshojė Programin Monetar, duke rritur normėn e interesit. Kėshilli Mbikėqyrės miratoi njė shtesė prej 0,25 %, duke e ēuar nė nivelin 5,25 %. Ndėrhyrja e Bankės erdhi pas deklarimeve publike tė guvernatorit Ardian Fullani, i cili kritikoi qeverinė pėr mėnyrėn e shpėrndarjes sė shpenzimeve buxhetore, duke i pėrqendruar ato vetėm nė gjysmėn e dytė tė vitit. Prej asaj kohe, rregullisht, Banka e Shqipėrisė e ka rritur normėn bazė tė interesit dhe prej gati njė viti ai ėshtė 6.25 pėr qind.
Recetat
Historia e teorive ekonomike, njė libėr pėr krizėn financiare
Nuk ka sukses vetėm Kapitali i Marksit. Zhytja e botės nė krizė financiare ka nxitur ribotimin e librave qė japin recetat pėr zgjidhjen e problemeve financiare. Kėto ditė pritet tė dalė nga botimi libri Historia e teorive ekonomike e autorit Roger E. Backhouse, e botuar nė fillim para disa viteve dhe i ribotuar pėrsėri kėto vitet e fundit.
Libri pėrdoret si njė referencė e rėndėsishme pėr tė studiuar historinė e ekonomiksit nė Angli, Australi, Kanada dhe madje edhe nė USA. Sipas pėrkthyesit Alfred Ēako, libri mund tė japė pėrgjigje pėr publikun e shqetėsuar pėr fatin e tregut tė kreditit, pėr depozituesit dhe bankierėt pėr sa i pėrket tregut monetar dhe, tė gjithė shqiptarėve pėr trendin ekonomik qė ka lidhje tė forta me kėtė treg.
Z.Ēako thekson se, sipas tij, kjo lidhje ekziston pėrtė parė shkaqet pak a shumė tė njėjta tė krizave ekonomike dhe financiare. Kėto tė fundit ndodhin nė mėnyrė permanente, p.sh nė Angli ēdo 18 vjet, nė Francė ēdo 10 vjet, etj., pavarėsisht se kriza aktuale ėshtė ndoshta mė e thella dhe do tė jetė problemi kryesor qė do tu duhet tė zgjidhin Presidenti Obama dhe udhėheqėsit e 8+5 vendeve tė mėdha kėto 2-3 vjet.
Kjo krizė ngjan me krizėn e shkaktuar nga OPEKU nė fillim tė viteve 1970 sepse kandela ka qenė kriza energjitike e cila e ēoi krizėn nė ekonomi dhe nė outputin e mallrave dhe shėrbimeve perėndimore, duke e ulur rendimentin e saj pėr shkak tė ngritjes sė kostos dhe kjo krizė ekonomike tronditi marrėdhėniet e debitorėve me kreditin perėndimor. Sekuestrot mbi kolateralet sollėn rritjen e ofertės sidomos tė shtėpive, ēka rrėzoi ēmimet e tyre duke e futur kredinė mortgage nė kolaps.
Ndėrhyrja ėshtė rreth 2 trilion $. Gjithsesi kjo krizė nuk tregon rėnien e teorive ekonomike, sidomos tė shprehjes theceriane se shteti nuk ėshtė zgjidhja, ai ėshtė problemi. Shteti kryen funksionin e rishpėrndarjes nėpėrmjet politikave tė taksave dhe the invisible hand do ta sqarojė pėrsėri tregun, edhe pse bota ka nevojė pėr marrėveshje tė gjera politike pasi vendet zotėruese tė burimeve energjitike kanė avantazhe ndaj perėndimit dhe kėto avantazhe nuk janė se zhvendosen si teknologjia
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi