ILIRIADA PORTAL


Join the forum, it's quick and easy

ILIRIADA PORTAL
ILIRIADA PORTAL
Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

Shqipėria, me hapa gjigantė del nga varfėria

Shko poshtė

23012008

Mesazh 

Shqipėria, me hapa gjigantė del nga varfėria Empty Shqipėria, me hapa gjigantė del nga varfėria




Shqipėria, me hapa gjigantė del nga varfėria

Nga Carola Kaps, “Frankfurter Allgemeine Zeitung”

Me aeroportin e ri qė u inaugurua nė mars 2007, Shqipėria ka bėrė pėrpara nė realizimin e qėllimit tė saj pėr t’u bėrė njė vend atraktiv pėr investitorėt e huaj.
Ky vend i vogėl i Evropės Juglindore tėrheq gjithmonė e mė shumė jo vetėm investitorė, por edhe turistė qė vizitojnė bregdetin Adriatik tė virgjėr dhe romantik dhe malet e kėtij vendi.
Partnerėt qė administrojnė aeroportin, ku pėrveē ‘Hochtief’ bėjnė pjesė edhe DEG, njė shoqėri bijė e KfW dhe shoqėria amerikane financuese ‘Albania-American Enterprise Fund’, po shtohen. Nevoja pėr linja pėr dhe nga Tirana rritet gjithmonė e mė shumė, qoftė edhe vetėm pėr shkak tė numrit tė madh tė emigrantėve shqiptarė qė gjithmonė e mė shpesh vijnė nė vendin e tyre pėr tė parė mundėsi investimi. Qė nga viti 1998, numri i pasagjerėve ėshtė rritur mesatarisht 14 % nė vit dhe kjo tendencė do tė vazhdojė edhe nė tė ardhmen.
Falė terminalit tė ri me njė arkitekturė tė bukur, pastėrtisė dhe rregullit nė qarkullim pėrreth aeroportit, pėrshtypja e parė qė fiton vizitori nga Shqipėria ėshtė pozitive. Tė bėjnė pėrshtypje pozitive edhe objektet industriale tė reja ose nė ndėrtim e sipėr, si dhe dyqanet pėrgjatė anėve tė rrugės sė re moderne tė aeroportit. Tė gjitha kėto flasin pėr njė ekonomi shqiptare, e cila qė prej 6 vjetėsh ekspandon me 5 deri 6 % nė vit dhe pėr njė fuqi blerėse nė rritje. Ndėrkohė, investitorėt e huaj shohin shanse tė mira nė tregun shqiptar.
Ekonomia shqiptare, veēanėrisht portet shqiptare, do tė pėrfitojnė shumė nga pavarėsia shumė e afėrt e Kosovės. Pėrveē italianėve dhe grekėve, edhe diaspora e madhe shqiptare, dėrgesat e konsiderueshme tė sė cilės kanė ushqyer hovin ekonomik tė viteve tė fundit dhe boom-in e ndėrtimeve, po interesohet gjithnjė e mė shumė pėr mundėsi investimi, si nė industrinė e drurit, prodhimet tekstile, industrinė ushqimore dhe atė tė lėkurės. Angazhimi nė rritje i diasporės shqiptare ėshtė shkaku pėr rritjen me tri herė tė investimeve tė huaja nė vitin 2006, nė krahasim me mesataren e dhjetė viteve tė fundit. “Programi ynė pėr tė tėrhequr mė shumė investitorė tė huaj qė tė investojnė nė vend, ėshtė i suksesshėm”, - deklaron krenar kryeministri Sali Berisha.
Kėtė zhvillim pozitiv e nėnvizon edhe rating-u i parė internacional i vendit nga njė kompania ndėrkombėtare ‘Moody’. Siē duket, Shqipėria e vogėl pėrpiqet tė kapėrcejė prapambetjen me shpejtėsi rrufe. Vetėm pėrpara 4 vjetėsh, Shqipėria ishte pėr shembull njė ekonomi qė qarkullonte vetėm cash; nė atė kohė filluan tė eksperimentoheshin bankomatet dhe llogaritė bankare. Kanė kaluar vetėm 10 vjet nga skandali i piramidave, i cili e ēoi vendin drejt kryengritjeve tė pėrgjakshme dhe nė buzė tė greminės. Sot, Shqipėria me njė klasifikim B1 nė rating, e sheh veten jo vetem nė tė njėjtin nivel me Ukrainėn; me taksėn e sheshtė prej 10 % pėr personat fizikė dhe bizneset, Shqipėria ka ndėr taksat mė tė ulėta nė Evropė. Madje, edhe qeveria amerikane ėshtė bėrė e vėmendshme pėr reformat qė po ndėrmerr ky vend i vogėl nė juglindje tė Evropės. Nė prag tė Krishtlindjeve, ‘Millennium Challenge Corporation’, e cila jep kredi pa interes pėr vendet qė janė shquar pėr reforma tė suksesshme, e pėrfshiu Shqipėrinė nė listėn e vendeve pėrfituese.
Sikurse komisioni i BE, i cili nė qershor tė vitit 2006 nėnshkroi MSA me Shqipėrinė, edhe SHBA sinjalizojnė qė Shqipėria ėshtė nė rrugė tė mbarė. Ftesa pėr pranimin nė NATO, tė cilėn Shqipėria shpreson tė marrė pranverėn e kėtij viti, do ta ēonte vendin nė lartėsinė e vendeve tė tjera evropiane. Nė mėnyrė qė kjo ėndėrr tė bėhet realitet, edhe opozita socialiste ėshtė gati tė pushojė luftėn dhe tė bashkėpunojė me mazhorancėn pėr reformėn zgjedhore dhe atė tė drejtėsisė. Ky ėshtė njė hap i konsiderueshėm pėrpara drejt njė kulture tė re politike pėr njė vend, parlamentarėt e tė cilit pėrpara tre vjetėsh u grindėn nė Bruksel.
Por, aty ku ka dritė, ka edhe hije dhe kėto gjenden akoma nė Shqipėri. Asgjė tjetėr nuk ta xhindos mė shumė popullsinė sesa mungesa e pėrditshme e energjisė, qė nė kryeqytet mund tė arrijnė deri nė 6 orė nė ditė, ndėrsa nė fshat mund tė zgjasė deri 10 orė nė ditė. Mungesa e energjisė vjen pėr shkak tė thatėsirės sė zgjatur dhe keq-administrimit prej vitesh tė korporatės shtetėrore, KESH, si dhe pėr shkak tė rritjes sė madhe tė ēmimeve tė importit tė energjisė. Por, shumė qytetarė dhe opozita e akuzojnė qeverinė ‘Berisha’ qė nuk ka mbajtur premtimin e bėrė. Ndėrkohė, janė nė fazėn e planifikimit termocentrale tė reja nė Tiranė, Fier dhe Vlorė; mė tej qeveria planifikon tė japė koncesione pėr ndėrtimin e 80 hidrocentraleve tė vogla, madje 7 tė tilla janė dhėnė tashmė. Pėrveē kėsaj, specialistėt kėrkojnė tė rritet ēmimi i energjisė dhe tė pėrmirėsohet sistemi i vjeljes sė pagesave tė energjisė. Akoma nuk janė pajisur me matėsa tė energjisė shumica e familjeve dhe “morali” i pagesės sė energjisė lė shumė pėr tė dėshiruar. Qeveria ka qenė shumė e ngadaltė edhe me privatizimin e KESH. Vetėm tani vonė ka filluar pėrgatitja e privatizimit, nė bashkėpunim me IFC, njė kompani bijė e BB; kompania e shpėrndarjes sė energjisė ėshtė tashmė e ndarė nga KESH dhe transformuar nė njė shoqėri mė vete.
Sigurimi i pamjaftueshėm i energjisė, i cili ul GDP me deri 1 % nė vit, ėshtė frenues pėr investitorėt potencialė. Kundėr rekomandimit pėr tė investuar nė Shqipėri, flasin edhe ankesat e popullsisė pėr kushte tė ngjashme tė kėqija pėr furnizimin me ujė dhe gjendjen e keqe tė rrugėve. Nė zonat rurale tė vendit janė tė paasfaltuara rreth 40 % e rrugėve dhe shumė segmente rrugore janė shpesh tė pakalueshme. Banka Evropiane pėr Rindėrtim dhe Zhvillim, nė Londėr, nė raportin e saj tė fundit tė transformimit, kėrkon qė tė investohen me shpejtėsi fonde mė tė mėdha pėr rrugėt dhe energjinė. Edhe komisioni i BE nė raportin e tij tė fundit thekson, se infrastruktura e keqe dhe pamjaftueshmėria e forcave tė kualifikuara tė punės, pengojnė zhvillimin ekonomik tė vendit. Si gjithmonė, janė tė papranueshme korrupsioni shumė i pėrhapur dhe gjendja akoma e kritikueshme e drejtėsisė. Edhe Banka Botėrore (BB), nė raportin e saj tė fundit “Doing Business Report 2008”, sjell vetėm pak lajme tė gėzueshme mbi klimėn e sipėrmarrjes dhe investimeve nė vend. Nė klasifikimin e zakonshėm qė bėn BB pėr 178 vende, Shqipėria radhitet pėr nga klima e sipėrmarrjes dhe investimeve nė vendin e 136, ndėrsa pėr nga mbrojtja qė siguron pėr investitorėt ajo radhitet nė vendin e 165.
Ndėrsa investitorėt italianė, grekė dhe turq shqetėsohen pak nga barrierat pėr investime, ato gjermanė e shohin Shqipėrinė akoma me druajtje tė madhe. Pėrveē ‘Hochtief’, ‘Siemens’, banka ‘ProCredit’, ekzistojnė njė dorė sipėrmarrjesh tė tjera gjermane qė kanė guxuar ta bėjnė kėtė hap. Sidoqoftė, sektori i energjisė, industria e ndėrtimit dhe tregtia ofrojnė mundėsi interesante biznesi. Sigurisht, tė duhet durim, nuk duhet tė trembesh nga gjėrat e pėrditshmė nė Shqipėri, e cila karakterizohet nga probleme me organet e tatim-taksave, nga pritja e gjatė pėr lidhjet e telefonit, ujit, energjisė, nga procedurat e zgjatura tė regjistrimit tė biznesit, si dhe nga sjellja dashakeqe e konkurrentėve. Ata qė e njohim mirė vendin, i kėshillojnė gjithmonė investitorėt potencialė qė tė kėrkojnė patjetėr njė partner lokal tė fortė, me lidhje tė tė mira me administratėn shtetėrore dhe atė doganore. Kjo do tė lehtėsonte futjen nė treg para sė gjithash tė sipėrmarrjeve tė mesme.
avatar
Iliriada Portal

Numri i postimeve : 4609
Reputation : 58
Points : 38525
Registration date : 08/12/2007

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Share this post on: reddit
- Similar topics

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi