Zbulimi arkeologjik hap dritare tek ilirianėt
ILIRIADA PORTAL :: Histori :: ARKEOLOGJI
Faqja 1 e 1
09012009
Zbulimi arkeologjik hap dritare tek ilirianėt
Southeast European Times / Burime te ndryshme
Pas disa javėsh gėrmimi intensiv njė ekip arkeologjik nga Universiteti i Oslos raportoi njė gjetje muajin e fundit qė mund tė ndryshojė historinė e shkruar tė ilirianėve pėr njė periudhė tė ekzistencės sė tyre.
Njė post ilirian tregtie nė zonėn kufitare midis Kroacisė dhe Bosnje dhe Herzegovinės (BiH) hedh dritė mbi njė aspekt tė panjohur tė jetės sė kėtyre njerėzve tė lashtė tė gadishullit tė Ballkanit.
Udhėheqėsja e ekipit arkeologjik qė zbuloi gjurmat e postit tregtar ishte profesoresha e asociuar Marina Prusak. "Zbulimi ynė ėshtė i rėndėsishėm pėr kuptimin e identiteteve kulturore nė Ballkan nė kohrat e lashta," tha ajo.
Zbulimi, i pari i kėtij lloji, pėrbėhet nga rrėnojat e njė vendi dhe mbetjet e njė moli qė mbase ka funksionuar si njė post tregtar. Arkeologėt gjetėn shumė anije tė mbytura tė mbushura plot me enė mbajtėse apo amfora qė datohen nė shekullin e parė BC. Copėt e shumta tė poēerisė tė gjetura tregojnė se ky ishte njė post i madh tregtie.
Desilo, ku ekipi bėri gėrmimet e tij, ėshtė 20 km nga bregu nė njė fushė aluvionale ndanė lumit Neretva. "Desilo ėshtė vendosur nė pjesėn mė tė brendėshme tė njė gjiri tė qetė ku ishte natyrale tė transferoheshin mallrat nė anije mė tė vogla, kėshtu qė vendi ėshtė perfekt pėr njė port tė brendshėm tregtar. Ne e dinim qė po tė gjejmė njė port kjo do tė pėrbėnte njė shembull tė rralllė tė njė pike takuese nė kėtė peisazh tė padepėrtueshėm," i tha Prusak ScienceDaily.
Ilirianėt qenė fise indo-evropiane qė u dukėn nė pjesėn perėndimore tė gadishullit tė Ballkanit rreth 1,000 BC, njė periudhė qė pėrputhet me fundin e epokės sė bronxit dhe fillimin e asj tė hekurit. Ata banuan shumicėn e zonės deri nė mijvjeēarin tjetėr.
Nė kulmin e saj, Iliria e lashtė pėrfshinte bregdetin adriatik dhe brendėsinė malore tė Ballkanit Perėndimor: Shqipėrinė e tanishme, Slloveninė, Dalmacinė, Kroacinė, BiH, Kosovėn, Malin e Zi dhe Serbinė, duke pėrfshirė nė njė pikė, rajonin e Mollosisė (Epirit) nė Greqinė veriperėndimore.
Ilirianėt ranė nėn pushtimin romak gjatė shekullit tė parė BC. Territoret ilire u bėnė mė pas krahina tė Perandorisė Romake dhe tė Perandorisė Bizantine.
Zbulimi i ekipit norvegjez dhe interpretimi i tij vė nė pah lidhjet e vjetra tregtare midis romakėve dhe ilirėve dhe tregon se ilirėt nuk qenė vetėm luftėtarė e piratė siē i pėrshkruajnė disa historianė, por gjithashtu njė popull qė zhvillonte ekonominė e tregtinė e tij.
Me datimin e amforave, shkencėtarėt gjetėn prova se anijet qenė mbytur gjatė njė periudhe kohore gati gjysmė-shekulli, duke vėrtetuar se nuk qenė anije pirate tė sulmuara nga romakėt.
Arkeologu Adam Lindhagen, i specializuar nė amforat romake dhe qė mori pjesė nė ekspeditė, thotė se kjo ėshtė gjetja mė e rėndėsishme deri tani nga epoka iliriane.
Kjo pėrmbajtje ėshtė autorizuar nga SETimes.com
Pas disa javėsh gėrmimi intensiv njė ekip arkeologjik nga Universiteti i Oslos raportoi njė gjetje muajin e fundit qė mund tė ndryshojė historinė e shkruar tė ilirianėve pėr njė periudhė tė ekzistencės sė tyre.
Njė post ilirian tregtie nė zonėn kufitare midis Kroacisė dhe Bosnje dhe Herzegovinės (BiH) hedh dritė mbi njė aspekt tė panjohur tė jetės sė kėtyre njerėzve tė lashtė tė gadishullit tė Ballkanit.
Udhėheqėsja e ekipit arkeologjik qė zbuloi gjurmat e postit tregtar ishte profesoresha e asociuar Marina Prusak. "Zbulimi ynė ėshtė i rėndėsishėm pėr kuptimin e identiteteve kulturore nė Ballkan nė kohrat e lashta," tha ajo.
Zbulimi, i pari i kėtij lloji, pėrbėhet nga rrėnojat e njė vendi dhe mbetjet e njė moli qė mbase ka funksionuar si njė post tregtar. Arkeologėt gjetėn shumė anije tė mbytura tė mbushura plot me enė mbajtėse apo amfora qė datohen nė shekullin e parė BC. Copėt e shumta tė poēerisė tė gjetura tregojnė se ky ishte njė post i madh tregtie.
Desilo, ku ekipi bėri gėrmimet e tij, ėshtė 20 km nga bregu nė njė fushė aluvionale ndanė lumit Neretva. "Desilo ėshtė vendosur nė pjesėn mė tė brendėshme tė njė gjiri tė qetė ku ishte natyrale tė transferoheshin mallrat nė anije mė tė vogla, kėshtu qė vendi ėshtė perfekt pėr njė port tė brendshėm tregtar. Ne e dinim qė po tė gjejmė njė port kjo do tė pėrbėnte njė shembull tė rralllė tė njė pike takuese nė kėtė peisazh tė padepėrtueshėm," i tha Prusak ScienceDaily.
Ilirianėt qenė fise indo-evropiane qė u dukėn nė pjesėn perėndimore tė gadishullit tė Ballkanit rreth 1,000 BC, njė periudhė qė pėrputhet me fundin e epokės sė bronxit dhe fillimin e asj tė hekurit. Ata banuan shumicėn e zonės deri nė mijvjeēarin tjetėr.
Nė kulmin e saj, Iliria e lashtė pėrfshinte bregdetin adriatik dhe brendėsinė malore tė Ballkanit Perėndimor: Shqipėrinė e tanishme, Slloveninė, Dalmacinė, Kroacinė, BiH, Kosovėn, Malin e Zi dhe Serbinė, duke pėrfshirė nė njė pikė, rajonin e Mollosisė (Epirit) nė Greqinė veriperėndimore.
Ilirianėt ranė nėn pushtimin romak gjatė shekullit tė parė BC. Territoret ilire u bėnė mė pas krahina tė Perandorisė Romake dhe tė Perandorisė Bizantine.
Zbulimi i ekipit norvegjez dhe interpretimi i tij vė nė pah lidhjet e vjetra tregtare midis romakėve dhe ilirėve dhe tregon se ilirėt nuk qenė vetėm luftėtarė e piratė siē i pėrshkruajnė disa historianė, por gjithashtu njė popull qė zhvillonte ekonominė e tregtinė e tij.
Me datimin e amforave, shkencėtarėt gjetėn prova se anijet qenė mbytur gjatė njė periudhe kohore gati gjysmė-shekulli, duke vėrtetuar se nuk qenė anije pirate tė sulmuara nga romakėt.
Arkeologu Adam Lindhagen, i specializuar nė amforat romake dhe qė mori pjesė nė ekspeditė, thotė se kjo ėshtė gjetja mė e rėndėsishme deri tani nga epoka iliriane.
Kjo pėrmbajtje ėshtė autorizuar nga SETimes.com
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi