Sa shpenzuam ne nje vit per telefona dhe internet
Faqja 1 e 1
15032009
Sa shpenzuam ne nje vit per telefona dhe internet
Sa shpenzuam ne nje vit per telefona dhe internet
Komunikimi nė forma tė ndryshme vazhdon tė mbetet dėshirė e shqiptarėve, aq sa gati 20 pėr qind e tė ardhurave mesatare tė ēdonjėrit shkojnė pėr kėtė qėllim. Edhe pse gjatė vitit 2008, tarifat mesatare pėr bisedat celulare pėsuan rreth 50 pėr qind ulje, shėrbimi i internetit u rrit, kurse kostot pėr instalimin gati shkuan drejt minimales, tė gjitha kėto nuk pasqyruan kursim pėr konsumatorėt shqiptarė. Ndoshta tė ndikuar nga ideja pėr tė mėsuar gjithēka ndodh, me anė tė telefonit, internetit, faksit etj., ne kemi shpenzuar gjatė 2008-ės nė total rreth 600 milionė dollarė, qė mesatarisht i bie 120 dollarė pėr ēdo individ. Nė vitin 2007, shpenzimi pėr komunikim arriti nė rreth 500 milionė dollarė. Njė pjesė e kėtyre tė dhėnave janė publikuar nga autoriteti i komunikimeve elektronike dhe postave, kurse pjesa tjetėr, gazeta Shqip i ka siguruar nga Drejtoria e Tatimeve.
Pjesa dėrrmuese e shpenzimeve shkuan pėr bisedat celulare, rreth 520 milionė dollarė, nė njė kohė qė nė treg operojnė tri kompani celulare. Vetėm njėra nga kėto zotėron 55 pėr qind tė tregut.
Pjesa tjetėr e shpenzimeve, rreth 80 milionė dollarė kanė shkuar pėr telefonat fiks, internet etj. Nė total janė rreth 105 operatorė, tė vegjėl dhe tė mėdhenj, qė ofrojnė shėrbimin e telekomunikacionit.
Celularėt
Nga statistikat zyrtare, tetė nga 10 individė kanė celular, me njė rritje prej rreth 15 pikė pėrqindje. Rreth 2 milionė e 700 mijė persona nė Shqipėri janė tė pajisur me aparate celularė, duke iu referuar shitjeve tė kartave sim. Pavarėsisht kėtij numri, nė dukje i lartė, krahasimet me vendet e tjera tė BE-sė sa i takon pėrdorimit tė celularit, nuk na nxjerrin dhe aq pozitiv, pasi nė 10 individė, pėrdoren 12 aparate. Tarifat nė tregun e bisedave celulare kanė pėsuar ulje tė dukshme, duke nisur nga muaji shtator i vitit 2008, nė nivele 30-60 pėr qind. Vetėm tri operatorėt celularė krijuan njė xhiro vjetore prej 520 milionė dollarė, kurse nė 2007-ėn shifra e afarizmit ishte 480 milionė dollarė.
Fiksi
Ndryshe paraqitet tregu i telefonisė fikse, duke futur edhe operatorėt ruralė. Subjektet qė operojnė nė sektorin e telekomunikimit, pėrjashto Albtelekomin, krijuan gjatė vitit 2008 rreth 20 milionė dollarė tė ardhura. Kėtu futen, pėrveē telefonat fiks ruralė, edhe linjat e internetit, si dhe shėrbimet me vlerė tė shtuar, ndryshe call center (0900). Gjithnjė, pa pėrfshirė operatorin e madh fiks, pėrdoruesit e subjekteve rurale kanė arritur nė 50 mijė, njė rritje 20 pėr qind nė krahasim me vitin 2007. Sa i takon Albtelekomit, numri i abonentėve ka shėnuar shifrėn e rreth 320 mijė, qė pėr AKEP vlerėsohet me njė rritje tė vogėl nė krahasim me 2007-ėn, por njė tregues pozitiv nė raport me vendet e tjera tė BE-sė. Pėr kompaninė, nė raportin vjetor tė AKEP-it nuk ka tė dhėna rreth xhiros vjetore, kurse nga tatimet raportohet njė shifėr qė shkon nė rreth 60 milionė dollarė. Numri i pėrdoruesve tė telefonit fiks ėshtė 10 banorė nė 100, nė njė kohė kur BE-ja e ka 45 pėrdorues.
Tė tjerat
Nė rang vendi janė 32 operatorė tė shėrbimit internet. Ky treg ka gjeneruar rreth 5 milionė dollarė. Nė morinė e kėtyre shifrave gjithnjė e nė rritje bie nė sy ritmi i ulėt i pėrdorimit tė shėrbimeve call center. Duke i pėrfshirė tė katėrta shėrbimet, pra telefoni rurale, kartat me parapagim te telefonat fiks, interneti dhe call center-i, Tirana mban vendin e parė pėr nga shpenzimet e mėdha, nė rreth 13 milionė dollarė. Pas kėsaj vjen Vlora me 1.5 milionė dollarė dhe Durrėsi me 1.3 milionė, shpenzime pėr shėrbimet e pėrmendura mė lart. Tė dhėnat i referohen vitit 2008, tė mundėsuara nga Drejtoria e Pėrgjithshme e Tatimeve.
Pėrdorimi i 0900-ave zė mė pak se 1% nga totali i xhiros
Linjat e nxehta, ftohen shqiptarėt
Reklamat e shėrbimeve call center tė japin pėrshtypjen se aktiviteti i kėtij sektori po ecėn pozitivisht. Tė specifikuara nga autoriteti i komunikimeve elektronike dhe postave, si shėrbime me vlerė tė shtuara, por qė ndryshe quhen rėndom edhe 0900-at, subjektet call center nė treg gjatė vitit 2008 kapėn numrin 23. Shėrbimet nga kėto linja, qė kanė tarifa ekstra, aplikohen pėr marrje vizash nė ambasada, pėr funksione shtesė nė celular (zile, pamje etj.), si dhe pėr marrje mesazhesh pėr qėllime tė ndryshme. Mė sė shumti, kėto linja janė tė identifikuara me shėrbimin e bisedave tė nxehta, ku me njė pagesė ekstra, (120 lekė/minutė), persona tė ndryshėm mund tė njihen me njėri-tjetrin. Pra, nė pėrgjithėsi shėrbimet e ofruara nga 0900-at tėrheqin klientė tė ndryshėm, por nga tė dhėnat e kėtij aktiviteti, tė ofruara nga Tatimet, nuk rezulton qė shqiptarėt tė kenė shpenzuar shumė. Nė total janė rreth 200 mijė dollarė, tė ardhura nga bisedat hot, duke zėnė mė pak se 1 pėr qind tė totalit tė shpenzimeve pėr pėrdorimin e telefonit. Nė Tatime, vetėm njė subjekt ėshtė i regjistruar pėr kėtė lloj shėrbimi, edhe pse nga reklama dallohen se nė treg janė tė paktėn edhe dy tė tjera. Mendohet se kėtė shėrbim e ofron vetėm njė subjekt, i cili ua ka dhėnė tė drejtėn edhe operatorėve tė tjerė, pėrndryshe nuk mund tė jepet asnjė shpjegim pse kėto subjekte nuk figurojnė tė regjistruar nė tatime, ose mė saktė nuk kanė deklaruar aktivitetin pėr llogari tė detyrimeve fiskale.
Burimi: Gazeta Shqip
Komunikimi nė forma tė ndryshme vazhdon tė mbetet dėshirė e shqiptarėve, aq sa gati 20 pėr qind e tė ardhurave mesatare tė ēdonjėrit shkojnė pėr kėtė qėllim. Edhe pse gjatė vitit 2008, tarifat mesatare pėr bisedat celulare pėsuan rreth 50 pėr qind ulje, shėrbimi i internetit u rrit, kurse kostot pėr instalimin gati shkuan drejt minimales, tė gjitha kėto nuk pasqyruan kursim pėr konsumatorėt shqiptarė. Ndoshta tė ndikuar nga ideja pėr tė mėsuar gjithēka ndodh, me anė tė telefonit, internetit, faksit etj., ne kemi shpenzuar gjatė 2008-ės nė total rreth 600 milionė dollarė, qė mesatarisht i bie 120 dollarė pėr ēdo individ. Nė vitin 2007, shpenzimi pėr komunikim arriti nė rreth 500 milionė dollarė. Njė pjesė e kėtyre tė dhėnave janė publikuar nga autoriteti i komunikimeve elektronike dhe postave, kurse pjesa tjetėr, gazeta Shqip i ka siguruar nga Drejtoria e Tatimeve.
Pjesa dėrrmuese e shpenzimeve shkuan pėr bisedat celulare, rreth 520 milionė dollarė, nė njė kohė qė nė treg operojnė tri kompani celulare. Vetėm njėra nga kėto zotėron 55 pėr qind tė tregut.
Pjesa tjetėr e shpenzimeve, rreth 80 milionė dollarė kanė shkuar pėr telefonat fiks, internet etj. Nė total janė rreth 105 operatorė, tė vegjėl dhe tė mėdhenj, qė ofrojnė shėrbimin e telekomunikacionit.
Celularėt
Nga statistikat zyrtare, tetė nga 10 individė kanė celular, me njė rritje prej rreth 15 pikė pėrqindje. Rreth 2 milionė e 700 mijė persona nė Shqipėri janė tė pajisur me aparate celularė, duke iu referuar shitjeve tė kartave sim. Pavarėsisht kėtij numri, nė dukje i lartė, krahasimet me vendet e tjera tė BE-sė sa i takon pėrdorimit tė celularit, nuk na nxjerrin dhe aq pozitiv, pasi nė 10 individė, pėrdoren 12 aparate. Tarifat nė tregun e bisedave celulare kanė pėsuar ulje tė dukshme, duke nisur nga muaji shtator i vitit 2008, nė nivele 30-60 pėr qind. Vetėm tri operatorėt celularė krijuan njė xhiro vjetore prej 520 milionė dollarė, kurse nė 2007-ėn shifra e afarizmit ishte 480 milionė dollarė.
Fiksi
Ndryshe paraqitet tregu i telefonisė fikse, duke futur edhe operatorėt ruralė. Subjektet qė operojnė nė sektorin e telekomunikimit, pėrjashto Albtelekomin, krijuan gjatė vitit 2008 rreth 20 milionė dollarė tė ardhura. Kėtu futen, pėrveē telefonat fiks ruralė, edhe linjat e internetit, si dhe shėrbimet me vlerė tė shtuar, ndryshe call center (0900). Gjithnjė, pa pėrfshirė operatorin e madh fiks, pėrdoruesit e subjekteve rurale kanė arritur nė 50 mijė, njė rritje 20 pėr qind nė krahasim me vitin 2007. Sa i takon Albtelekomit, numri i abonentėve ka shėnuar shifrėn e rreth 320 mijė, qė pėr AKEP vlerėsohet me njė rritje tė vogėl nė krahasim me 2007-ėn, por njė tregues pozitiv nė raport me vendet e tjera tė BE-sė. Pėr kompaninė, nė raportin vjetor tė AKEP-it nuk ka tė dhėna rreth xhiros vjetore, kurse nga tatimet raportohet njė shifėr qė shkon nė rreth 60 milionė dollarė. Numri i pėrdoruesve tė telefonit fiks ėshtė 10 banorė nė 100, nė njė kohė kur BE-ja e ka 45 pėrdorues.
Tė tjerat
Nė rang vendi janė 32 operatorė tė shėrbimit internet. Ky treg ka gjeneruar rreth 5 milionė dollarė. Nė morinė e kėtyre shifrave gjithnjė e nė rritje bie nė sy ritmi i ulėt i pėrdorimit tė shėrbimeve call center. Duke i pėrfshirė tė katėrta shėrbimet, pra telefoni rurale, kartat me parapagim te telefonat fiks, interneti dhe call center-i, Tirana mban vendin e parė pėr nga shpenzimet e mėdha, nė rreth 13 milionė dollarė. Pas kėsaj vjen Vlora me 1.5 milionė dollarė dhe Durrėsi me 1.3 milionė, shpenzime pėr shėrbimet e pėrmendura mė lart. Tė dhėnat i referohen vitit 2008, tė mundėsuara nga Drejtoria e Pėrgjithshme e Tatimeve.
Pėrdorimi i 0900-ave zė mė pak se 1% nga totali i xhiros
Linjat e nxehta, ftohen shqiptarėt
Reklamat e shėrbimeve call center tė japin pėrshtypjen se aktiviteti i kėtij sektori po ecėn pozitivisht. Tė specifikuara nga autoriteti i komunikimeve elektronike dhe postave, si shėrbime me vlerė tė shtuara, por qė ndryshe quhen rėndom edhe 0900-at, subjektet call center nė treg gjatė vitit 2008 kapėn numrin 23. Shėrbimet nga kėto linja, qė kanė tarifa ekstra, aplikohen pėr marrje vizash nė ambasada, pėr funksione shtesė nė celular (zile, pamje etj.), si dhe pėr marrje mesazhesh pėr qėllime tė ndryshme. Mė sė shumti, kėto linja janė tė identifikuara me shėrbimin e bisedave tė nxehta, ku me njė pagesė ekstra, (120 lekė/minutė), persona tė ndryshėm mund tė njihen me njėri-tjetrin. Pra, nė pėrgjithėsi shėrbimet e ofruara nga 0900-at tėrheqin klientė tė ndryshėm, por nga tė dhėnat e kėtij aktiviteti, tė ofruara nga Tatimet, nuk rezulton qė shqiptarėt tė kenė shpenzuar shumė. Nė total janė rreth 200 mijė dollarė, tė ardhura nga bisedat hot, duke zėnė mė pak se 1 pėr qind tė totalit tė shpenzimeve pėr pėrdorimin e telefonit. Nė Tatime, vetėm njė subjekt ėshtė i regjistruar pėr kėtė lloj shėrbimi, edhe pse nga reklama dallohen se nė treg janė tė paktėn edhe dy tė tjera. Mendohet se kėtė shėrbim e ofron vetėm njė subjekt, i cili ua ka dhėnė tė drejtėn edhe operatorėve tė tjerė, pėrndryshe nuk mund tė jepet asnjė shpjegim pse kėto subjekte nuk figurojnė tė regjistruar nė tatime, ose mė saktė nuk kanė deklaruar aktivitetin pėr llogari tė detyrimeve fiskale.
Burimi: Gazeta Shqip
ilda- Numri i postimeve : 3423
Reputation : 16
Points : 29757
Registration date : 19/09/2008
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi