zbulime me vlere
ILIRIADA PORTAL :: Histori :: ARKEOLOGJI
Faqja 1 e 1
07062008
zbulime me vlere
Mbi Jezerc gjenden gjurmė tė njė qytetėrimi tė lashtė
12.08.2006 09:42 ET Ferizaj - Njė arkivol qeramike me eshtrat e njė njeriu qė besohet ti takojė njė qytetėrimi tė lashtė, ėshtė gjetur kėto ditė mbi Jezerc tė Ferizajt.
Gjetje tė reja arkeologjike nė komunėn e Malishevės
11.08.2006 11:39 ET - Malishevė - Nė fshatin Bellanicė tė Malishevės, janė gjetur dy tuba tė vjetėr dhe njė shat pune, tė cilat i takojnė shekullit tre ose katėr, tha tė premten Xhavit Sopaj, pėrgjegjės pėr hulumtime arkeologjike nė drejtorinė komunale pėr kulturė nė Malishevė.
Nė Ulpianė gjendet njė thesar i periudhės sė Perandorisė Romake
</I>10.08.2006 16:33 ET Prishtinė </I>- Nga gėrmimet arkeologjike nė qytetin antik tė Ulpianės, qė u zhvilluan kėtė vėrė nė kuadėr tė Universitetit ndėrkombėtar veror tė Prishtinės, ėshtė gjetur njė thesar me mbi shtatėdhjetė monedha bronzi tė periudhės sė Perandorisė Romake.</FONT>
Ilirėt ndėrtues tė piramidave nė Bosnje Njė studiues boshnjak beson se ka zbuluar rrėnojat e tė parės piramidė tė ndėrtuar nė Evropė mijėra vjet mė parė. Sipas tij ajo ėshtė vepėr e ilirėve, banorėve tė parė tė Ballkanit. Ajo ndodhet nė kodrėn e Visoqicės, nė veri tė Sarajevės. Zbulimi u bė nga Semir Osmanagiq, njė kėrkues i civilizimeve tė lashta qė jeton nė SHBA. Ai beson se ilirėt jetuan nė rajon 27 mijė vjet mė parė. Studiuesi beson se Piramida e Diellit, siē e quan ai, ėshtė njė nga mė tė mėdhatė nė botė, 100 metra e lartė, pak mė e ulėt se Piramida Gisa nė Egjipt, por mė e lartė se tė tjerat nė Meksikė dhe Peru.
12.08.2006 09:42 ET Ferizaj - Njė arkivol qeramike me eshtrat e njė njeriu qė besohet ti takojė njė qytetėrimi tė lashtė, ėshtė gjetur kėto ditė mbi Jezerc tė Ferizajt.
Gjetje tė reja arkeologjike nė komunėn e Malishevės
11.08.2006 11:39 ET - Malishevė - Nė fshatin Bellanicė tė Malishevės, janė gjetur dy tuba tė vjetėr dhe njė shat pune, tė cilat i takojnė shekullit tre ose katėr, tha tė premten Xhavit Sopaj, pėrgjegjės pėr hulumtime arkeologjike nė drejtorinė komunale pėr kulturė nė Malishevė.
Nė Ulpianė gjendet njė thesar i periudhės sė Perandorisė Romake
</I>10.08.2006 16:33 ET Prishtinė </I>- Nga gėrmimet arkeologjike nė qytetin antik tė Ulpianės, qė u zhvilluan kėtė vėrė nė kuadėr tė Universitetit ndėrkombėtar veror tė Prishtinės, ėshtė gjetur njė thesar me mbi shtatėdhjetė monedha bronzi tė periudhės sė Perandorisė Romake.</FONT>
Ilirėt ndėrtues tė piramidave nė Bosnje Njė studiues boshnjak beson se ka zbuluar rrėnojat e tė parės piramidė tė ndėrtuar nė Evropė mijėra vjet mė parė. Sipas tij ajo ėshtė vepėr e ilirėve, banorėve tė parė tė Ballkanit. Ajo ndodhet nė kodrėn e Visoqicės, nė veri tė Sarajevės. Zbulimi u bė nga Semir Osmanagiq, njė kėrkues i civilizimeve tė lashta qė jeton nė SHBA. Ai beson se ilirėt jetuan nė rajon 27 mijė vjet mė parė. Studiuesi beson se Piramida e Diellit, siē e quan ai, ėshtė njė nga mė tė mėdhatė nė botė, 100 metra e lartė, pak mė e ulėt se Piramida Gisa nė Egjipt, por mė e lartė se tė tjerat nė Meksikė dhe Peru.
Iliriada Portal- Numri i postimeve : 4609
Reputation : 58
Points : 38520
Registration date : 08/12/2007
zbulime me vlere :: Komentet
Re: zbulime me vlere
Shpella e Pėllumbasit e njohur edhe si Shpella e Zezė ėshtė njė vend arkeologjikė nė Shqipėri afėr fshatit Pėllumbas.
Nė kėtė vend gjurmim llogaritet tė kenė jetuar paraardhėsit qė nė periudhėn e hershme diku 10.000 vjet mė parė. Me studimet arkeologjike ėshtė vėrtetuar se nė kėtė kohė ėshtė pėrdorur teknika e krijimit tė zjarrit si dhe tė veglave tė para primitive dhe tė atyre mė tė zhvilluara.
Kjo shpellė hynė ndėr gjashtė shpellat karstike tė njohura pėr ekzistencėn e tyre nė Evropė. Shpella ndodhet 350 metra mbi niveli detarė dhe formon njė tunel diku 70-80 metra tė gjatė.
Pėr herė tė parė kjo shpellė ėshtė vizituar nė vitin 1995 nga specialistė tė Shoqatės Didaktike Shkencore Speleologjike Shqiptare.
Nė kėtė vend gjurmim llogaritet tė kenė jetuar paraardhėsit qė nė periudhėn e hershme diku 10.000 vjet mė parė. Me studimet arkeologjike ėshtė vėrtetuar se nė kėtė kohė ėshtė pėrdorur teknika e krijimit tė zjarrit si dhe tė veglave tė para primitive dhe tė atyre mė tė zhvilluara.
Kjo shpellė hynė ndėr gjashtė shpellat karstike tė njohura pėr ekzistencėn e tyre nė Evropė. Shpella ndodhet 350 metra mbi niveli detarė dhe formon njė tunel diku 70-80 metra tė gjatė.
Pėr herė tė parė kjo shpellė ėshtė vizituar nė vitin 1995 nga specialistė tė Shoqatės Didaktike Shkencore Speleologjike Shqiptare.
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi