ILIRIADA PORTAL


Join the forum, it's quick and easy

ILIRIADA PORTAL
ILIRIADA PORTAL
Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

Burime gjigande nafte dhe gazi nė Shqipėri

Shko poshtė

15012008

Mesazh 

Burime gjigande nafte dhe gazi nė Shqipėri Empty Burime gjigande nafte dhe gazi nė Shqipėri




Miranda KASTRATI
Rilindja Demokratike
12 Janar 2008

Rezervat e hidrokarbureve arrijnė nė 2.987 miliard fuēi naftė dhe 3.014 miliard metra kub gaz natyror

Sipas njė raporti studimor tė kompanisė konsulente ndėrkombėtare “Gustavson”, e angazhuar nga kompania “Manas Petrolium”, rezulton se nė Shqipėri ka rezerva tė konsiderueshme nafte dhe gazi. Kėto rezerva konsistojnė nė rreth 2.987 miliard fuēi naftė dhe 3.014 miliard metra kub gaz natyror. Kompania “Gustavson” ka pėrfunduar njė raport studimor kėrkimor pėr llogari tė “Manas Petrolium Corporation”, kompani kjo shumė e njohur ndėrkombėtare nė fushėn e zbulimit dhe shfrytėzimit tė naftės. Finalizimi i synimeve tė kėsaj kompanie pėr kėrkim dhe zbulim nafte nė Shqipėri, vjen pas njė studimi tė kujdesshėm tė tė dhėnave sizmiologjike e gjeologjike, tė bėra nga kompania e konsulencės “Guvstavson”, e kontraktuar prej tyre. Rezultatet e raportit tė konsulencės, tė mbėshtetur dhe mbi studime paraprake tė kompanive tė tjera ndėrkombėtare tė fushės, janė shumė bindėse dhe premtuese pėr specialistėt e naftės dhe tė ēojnė nė pėrcaktimin se Shqipėria qėndron mbi njė rezervė tė madhe nafte dhe gazi. Sipas njė studimi tė kryer nė njė sipėrfaqe prej 4 mijė kilometrash katror, “Gustavson” pėrllogarit nxjerrjen e 1.4 miliard fuēi nafte, kjo ėshtė njė sasi gati 70% mė e lartė se sa mendohej deri tani. Shoqėria e kėrkimit tė naftės “Manas Petrolium”, e cila ka fituar tė drejtėn e shfrytėzimit koncesionar tė katėr blloqeve naftėmbajtės nė vendin tonė, ka njoftuar se sipas studimit tė gjeologėve tė pajtuar tė saj, nė thellėsinė 5100 metra poshtė rajonit tė kryeqytetit bashkohen dy depozita masive naftė e gaz mbajtėse. Ndonėse pėr tė dalė nė kėtė pėrfundim, “Gustavson” u bazua nė tė dhėnat ekzistuese tė ofruara nga Agjencia Kombėtare e Burimeve Natyrore. Drejtori i kėtij institucioni, Fatbardh Ademi, tha se analiza ėshtė kryer pėr llogari tė “Manas Petrolium”, e cila vitin e kaluar ka firmosur njė kontratė me shtetin shqiptar. “Kjo kompani do zhvillojė operacione hidrokarbure nė katėr blloqe nė Veri tė Shqipėrisė. Kompania merr pėrsipėr 100% tė riskut dhe 100% tė investimit”, thotė Ademi. Nėse kjo sasi e konsiderueshme nafte arrin tė nxirret nė sipėrfaqe, fitimi qė do tė nxjerrė shteti shqiptar do tė jetė me tė vėrtetė i lartė, pasi siē dihet qė ēmimi i naftės nė bursė ka prekur nivelin e 100 USD pėr fuēi. “Pėrveē pjesės qė merr shteti nga prodhimi, shteti ka tė drejtė tė marrė edhe taksėn, kur kompania tė dalė me fitim dhe tatimi mbi fitimin ėshtė i konsiderueshėm, ėshtė nė masėn 50%”, shton Fatbardh Ademi, drejtori i Agjencisė Kombėtare tė Burimeve Natyrore. Pėr tė vėrtetuar rezultatet e studiuara, kompania “DWM”, e cila operon nė Shqipėri si kompani bijė e kompanisė “Manas Petrolium”, do tė fillojė implementimin e marrėveshjes me ritme tė pėrshpejtuara, duke kaluar shpejt nė fazėn e shpimit tė pusit.

Depozitat e naftės, mes Liqenit tė Shkodrės dhe Dumresė

Raporti i kompanisė konsulente “Gustavson” konfirmon potencialin e rezervave tė pazbuluara tė naftės dhe gazit nė zonėn ku “Manas Petrolium” ka marrė licensėn. Kjo zonė ndodhet midis Liqenit tė Shkodrės dhe Dumresė. Mė tej, nė raport thuhet se mundėsia pėr sukses, pėr njė burim nafte dhe gazi nė njė zonė me strukturė shumė komplekse, sikurse kjo e Shqipėrisė, ėshtė shumė i lartė dhe pėr faktin qė e gjithė zona pėrreth ėshtė strukturalisht e favorshme dhe se tashmė ėshtė provuar ekzistenca e burimeve hidrokarbure dhe e produkteve analoge, nė njė zonė deri nė 30 km rrotull asaj nė fjalė. Raporti i kompanisė “Gustavson” cilėson se objektivat e para tė eksplorimit janė rezervat karbonate tė frakturuara tė zonės sė pėrfshirė nė marrėveshjen hidrokarbure, qė kanė rezultuar tė njėjta me ato tė zbuluara nė Apeninet e Italisė, nė vitin 1990.

Kompania “Manas Petrolium” do tė publikojė sė shpejti, pas disa javėsh, detaje tė tjera mbi kėtė investim. Qeveria shqiptare ka nėnshkruar tashmė njė marrėveshje hidrokarbure me kompaninė “Manas Petrolium”, e cila pėrfaqėsohet nga kompania zvicerane bijė, “DWM”. Kjo marrėveshje ka hyrė nė fuqi mė 26 dhjetor 2007. Nė javėt e para tė vitit 2008, kompania “Manas Petrolium” do tė fillojė zbatimin e fazės sė parė tė marrėveshjes. Ky lajm ėshtė njė dritė jeshile jo vetėm pėr rritjen e shpejtė ekonomike tė vendit, por njė nxitje e garanci pėr investimet e tjera tė huaja tė konsiderueshme. Fakti qė kjo kompani publikon nė mediat botėrore kėtė lajm, tregon se ka shumė besim nė suksesin e saj dhe pėrbėn njė ftesė direkte shumė tė besuar pėr investitorėt e tjerė. Po kėshtu, kompani tė huaja, tė specializuara pėr kėrkim nafte dhe gazi nė Shqipėri, vazhdojnė tė rrisin kėrkesat e tyre pėr thellim tė kėtyre tė kėrkimeve nė zona tė ndryshme tė vendit. Nė Agjencinė Kombėtare tė Burimeve Natyrore (AKBN) po punohet pėr pėrgatitjen e dokumentacioneve pėrkatėse pėr zonat e caktuara studimore, pėr t’i dhėnė ato me marrėveshje hidrokarbure, sikurse ėshtė pėrcaktuar edhe nė ligjin pėrkatės. Krahas kėtij procesi, kanė nisur negociatat me kompani tė huaja pėr zonat e pėrcaktuara pėr studim dhe kėrkim, bėjnė tė ditur burime zyrtare tė kėsaj agjencie.

Sipas burimeve tė mėsipėrme, zonat ende tė pastudiuara janė blloqet e lira, si ato nė zonat juglindore nė Pogradec, Librazhd, zona jugperėndimore nga Vlora deri nė Sarandė, Delvina, Erseka, Gjirokastra. Njėkohėsisht, zona potenciale pėr studim dhe kėrkim janė edhe ato qė shtrihen nga Lushnja, Berati, Fieri, Mallakastra dhe deri nė Vlorė apo dhe nga zona Tiranė, Durrės deri nė Lushnje.

Historiku i kėrkimeve tė naftės nė Shqipėri

Kėrkimet pėr naftė dhe gaz nga kompanitė e huaja nisėn nė Shqipėri me fillimin e pluralizmit politik, kur nė fund tė vitit 1991, u firmos e para marrėveshje hidrokarbure me kompaninė amerikane “Oxidental”, e cila u pasua nga tė tjera prurje tė kompanive tė njohura si “Shell”, “OMW”, etj. Kėrkimet janė shtrirė pėrgjatė gjithė kėsaj periudhe nė tokė dhe nė det, pasi ish-Agjencia Kombėtare e Hidrokarbureve, pėrmes njė studimi tė hollėsishėm, pėrcaktoi dhe blloqet pėr kėrkim nafte dhe gazi nė Shqipėri.

Vlera e investimeve, nga mbi 15 kompani tė huaja, gjatė gjithė kėtyre viteve, ka arritur nė mbi 500 milion usd. Aktualisht, nė nxjerrje nafte punohet nė zonėn naftėmbajtėse Patos-Marinėz, e studiuar qė nė vitet ‘30-tė dhe mė pas, ku rezervat gjeologjike tė naftės nė tė vlerėsohen, sipas specialistėve, nė rreth 1,3 miliard ton naftė, sasi e barabartė me 30 milion tonė naftė, e vlerėsuar me 6,5 miliard usd, ku ende shfrytėzohet rreth 20% e saj, pasi nevojiten investime tė rėndėsishme pėr teknologjitė e nxjerrjes sė naftės.

Nė kėtė zonė, pas “Saxson”-it, duke marrė nė zotėrim marrėveshjen koncesionare tė tij pėr 25 vjet, sot punon kompania kanadeze “Bankers Petrolium”, qė ka arritur prodhimin ditor nė 5.000 fuēi naftė/ditė, nga 600 fuēi naftė/ditė nė vitin 2004. Nė vitin 2010, “Bankers Petrolium” parashikon tė arrijė nė 10.000 ton naftė nė ditė.

Pas 3 vitesh qė kur operon nė kėtė zonė, investimet kanė arritur nė 70 milion usd. Nė total, investimet qė kjo kompani parashikon tė investojė nė kėtė zonė, llogariten nė 200 milion USD.
emigranti
emigranti

Numri i postimeve : 878
Reputation : 5
Points : 31403
Registration date : 08/12/2007

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Share this post on: reddit
- Similar topics

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi