Ne krize me vetveten
Faqja 1 e 1
17112008
Ne krize me vetveten
Aleksandėr Ēipa
Kujt i vlen dhe kujt i shėrben gjithė ky kaos paraelektoral qė po zgjat nė vend?
Kjo dilemė haset te secili qytetar, qė sot nuk pėrjeton mė politikėn, por brengosjen se vendi po bėhet ēdo ditė e mė i pambrojtur prej rreziqeve, prej sfidave qė ofron kriza globale, prej pamjaftueshmėrisė qeverisėse, prej stanjacionit nė projektin e vjetėr tė tranzicionit.
Shumica e qytetarėve tė vendit nuk lexojnė gazetė dhe me neveritje u largohen ekraneve tė uzurpuara. Matanė kėsaj infrastrukture tė pėrdhosur shqiptare, po merr vrull ngritja e njė infrastrukture tjetėr virtuale. Forumet dhe blog-et e reja virtuale, tė ēelura prej tė rinjsh pasionantė, tė kulturuar dhe mirarsimuar, janė dritarja e re qė ofron informacion shumė herė mė tė kualifikuar sesa ai i traditės gati dydekadėshe, tė shtypit postkomunist shqiptar. Sikundėr ky kontribut po pasohet mė tej, me daljen nė kohė tė kufizuar televizive, tė disa prej diplomantėve tė rikthyer nė atdhe pas pėrfundimit tė studimeve nė universitete prestigjioze tė Perėndimit dhe Evropės. Kontrasti mes atij shtypi on line - qė po lulėzon dhe kėtyre tė rinjve qė mezi po depėrtojnė nė ekranet tona, si dhe shtypit tė keqpėrdorur dhe ekraneve tė "hipotekuara" prej fytyrash tė njėjta, janė elementi mė pozitiv dhe mė shpresėdhėnės nė kėtė tablo plurale tė shoqėrisė sonė.
Natyrisht, hapėsira virtuale dhe mundėsitė e pėrfshirjes nė tė, janė tė lira, por fatkeqėsisht ky akses nuk i mundėsohet shumicės sė qytetarėve tė vendit.
Pėr kėtė shkak, liria mbetet, ndėr tė tjera, e penguar prej infrastrukturės sė vjetėr.
Nė kėtė kokolepsje rrethanash dhe mundėsish, elita politike e vendit vazhdon tė pėrfitojė pėr llogari tė vetes dhe jo pėr leverdi tė shoqėrisė dhe vendit. Kjo elitė e sotme vijon tė mbetet zotėruese, administratore e fateve tė vendit, por fatkeqėsisht edhe pėrdoruese e pashpirt e vonesave tė tij.
Ajo qė po ngjet sot nė skenėn politike ėshtė premisa klasike e njė krize radhe nė derė. Duhen ndoshta dhe tetė muaj qė tė mbahen zgjedhjet e reja nė vend. Kjo kohė ėshtė tepėr e shkurtėr, nėse bėn bilancin e detyrave tė pakryera pėrgatitore pėr procesin elektoral tė kėrkuar dhe dėshiruar.
Klasa politike e vendit, si pėrgjatė gjithė cikleve zgjedhore, edhe kėsaj here, "korridor hyrės" nė procesin elektoral po bėn njė krizė mosmarrėveshjesh dhe pazaresh. "Gozhda e vjetėr" e krizės sė re ėshtė Kodi Elektoral dhe formula e pėrfaqėsimit tė partive nė komisionet zgjedhore. E thėnė troē, partitė e vogla kanė frikė nga monopoli i dy tė mėdhave dhe dy tė mėdhatė, kanė drojė nga "kryeneēėsitė" e partive tė vogla. Asnjėri prej protagonistėve politikė nuk ka besim te tjetri. Madje besueshmėria ka humbur mė shumė brenda llojit, domethėnė mes tė majtit Ilir Meta dhe kryesuesit tė sė majtės historike, Edi Rama, apo mes kryesuesit tė sė djathtės nė qeverisje, Sali Berisha dhe tė djathtit Spartak Ngjela, apo mes demokristianėve. Konflikti ka nisur, si edhe gjatė herėve tė mėparshme, jo duke kaluar pėrmes njė debati diskutues nė tryezė institucionale, por duke pasur si devizė dyshimin dhe inatin reciprok. Kjo sjellje politike ėshtė presuar mė tepėr prej kapriēios dhe kalimit nė akte tė skajshme.
Dhjetė deputetė, shumica tė majtė, janė ngujuar prej pesė ditėsh nė parlament nė grevė urie, duke paralajmėruar dy partitė e mėdha se janė tė vendosur deri nė sakrificė flijuese. Akti i tyre gjatė orėve tė fundit po e shton tėrheqjen e vėmendjes sė opinionit publik. Dhe kjo ngjet jo se ka shkaktuar dhe shkakton sensibilitet uria e Ilir Metės apo shokėve tė tij parlamentarė, por se ky akt dėshmon hapur, se deri ku shkon kriza e vetes te kjo elitė politike dhe te kjo klasė qė, me njė ndėrgjegje tė vjetėr inatesh tė reja, kėrkon riciklime pozitash udhėheqėse mes sė majtės sė ndarė.
Debati pėr pėrcaktimin e sė drejtės qė kėrkohet nga njėra palė e majtė, nė raport me grevėn e sapo nisur pėr kėtė qėllim, ende nuk ka shkėndijuar brenda PS-sė. Natyrisht kėtė gjė mė shumė e dėshiron aktualisht Ilir Meta. Por kostoja e kėtij debati dhe veēanėrisht efekti i mundshėm i pėrkeqėsimit tė gjendjes fizike tė deputetėve grevistė, pretendohet tė jetė rezultat ndihmues si pėr Metėn, e pse jo po ashtu edhe pėr Kryeministrin Berisha. Ecja nėpėr kėtė pistė mund ta dėmtojė PS-nė nė kontekstin elektoral, por edhe nė raportet e brendshme tė saj. Dalja e Arben Malajt nė njė prononcim ku i referohej utilitaritetit si moral i politikės, prej shumėkujt, mund tė lexohet si njė mendim i rebeluar nga urdhri partiak. Natyrisht nė precipitim tė mėtejshėm tė kėsaj situate, sipas historisė sė njohur tė sjelljes socialiste, mund tė ndodhė qė emra tė tjerė socialistėsh tė reagojnė pozitivisht ndaj grevės. Ilir Meta mezi e pret diēka tė tillė, sepse nė mėnyrė logjike, ai dėshiron rezultatin politik tė sakrificės sė tij dhe tė deputetėve tė bindur.
Kjo rrethanė, drejtpėrsėdrejti ėshtė njė presion mbi Edi Ramėn. Kundėrshtari politik i tij Berisha, i etiketuar si partner pėr tė njėjtėn llogari politiko-elektorale me Edi Ramėn, sbėn zė dhe lutet pėr zgjatje tė mėtejshme tė kėsaj krize tė sė majtės. Politikani Berisha po e pjek kėsaj here, "bukėn e vet nė saē tė tjetrit". Ky zjarr i ndezur pėrmes konfliktit tė gjatė tė tė majtėve, atė e ngroh nė kohė tė keqe. Dhe zjarri nė kohė tė keqe, kur dhurohet, ēmohet mė tepėr se kurrė.
Zjarri pėrcėllues i tė majtėve, vazhdon ta ngrohė Sali Berishėn nė kėto ditė paraelektorale. Kjo nuk ėshtė kohė e humbur, por kohė e fituar pėr tė. Kjo i ndodh pikėrisht, atėherė kur mendonte se po futej nė betejėn elektorale me kaq bomba skandalesh nė duar. Politikani Berisha ka "lindur me kėmishė" nė kėtė vend ku "politika e re" toleron ndarje tė vjetra. Kjo do tė thotė se kriza nė PS, ėshtė njė krizė qė stejkalohet. Nuk tejkalohet sepse ajo krizė nuk ka lidhje vetėm me formėn dhe arkitekturėn politike tė partisė, por me shembjen e kodit tė besueshmėrisė dhe tė respektimit tė meritokracisė. Edi Rama ėshtė nė krizė tė vetes dhe mė shumė se imazhi pėr projektin e ri ndryshues tė forcės politike e mundon ideja se si tė ekskludojė veprimtarė politikė qė smendojnė si ai.
Me kėtė krizė veteje, prej kaq vitesh, po jeton pjesa mė e mirė e elitės udhėheqėse tė vendit. Koha dhe mosha, duket se favorizojnė vetėm Berishėn nė raport me autokrizėn, tė cilėn ai e mbart si normalitet.
Ndėrsa dy politikanėve tė sė majtės, mė tė rinj nė moshė, Ramės dhe Metės, kjo krizė veteje do tju kushtojė mė tepėr shembje tė besimit qytetar ndaj tyre.
Zgjedhjet e ardhshme janė vetėm njė provė si gur kilometrik pėr kohėkrizėn e tyre.
Shqip
Kujt i vlen dhe kujt i shėrben gjithė ky kaos paraelektoral qė po zgjat nė vend?
Kjo dilemė haset te secili qytetar, qė sot nuk pėrjeton mė politikėn, por brengosjen se vendi po bėhet ēdo ditė e mė i pambrojtur prej rreziqeve, prej sfidave qė ofron kriza globale, prej pamjaftueshmėrisė qeverisėse, prej stanjacionit nė projektin e vjetėr tė tranzicionit.
Shumica e qytetarėve tė vendit nuk lexojnė gazetė dhe me neveritje u largohen ekraneve tė uzurpuara. Matanė kėsaj infrastrukture tė pėrdhosur shqiptare, po merr vrull ngritja e njė infrastrukture tjetėr virtuale. Forumet dhe blog-et e reja virtuale, tė ēelura prej tė rinjsh pasionantė, tė kulturuar dhe mirarsimuar, janė dritarja e re qė ofron informacion shumė herė mė tė kualifikuar sesa ai i traditės gati dydekadėshe, tė shtypit postkomunist shqiptar. Sikundėr ky kontribut po pasohet mė tej, me daljen nė kohė tė kufizuar televizive, tė disa prej diplomantėve tė rikthyer nė atdhe pas pėrfundimit tė studimeve nė universitete prestigjioze tė Perėndimit dhe Evropės. Kontrasti mes atij shtypi on line - qė po lulėzon dhe kėtyre tė rinjve qė mezi po depėrtojnė nė ekranet tona, si dhe shtypit tė keqpėrdorur dhe ekraneve tė "hipotekuara" prej fytyrash tė njėjta, janė elementi mė pozitiv dhe mė shpresėdhėnės nė kėtė tablo plurale tė shoqėrisė sonė.
Natyrisht, hapėsira virtuale dhe mundėsitė e pėrfshirjes nė tė, janė tė lira, por fatkeqėsisht ky akses nuk i mundėsohet shumicės sė qytetarėve tė vendit.
Pėr kėtė shkak, liria mbetet, ndėr tė tjera, e penguar prej infrastrukturės sė vjetėr.
Nė kėtė kokolepsje rrethanash dhe mundėsish, elita politike e vendit vazhdon tė pėrfitojė pėr llogari tė vetes dhe jo pėr leverdi tė shoqėrisė dhe vendit. Kjo elitė e sotme vijon tė mbetet zotėruese, administratore e fateve tė vendit, por fatkeqėsisht edhe pėrdoruese e pashpirt e vonesave tė tij.
Ajo qė po ngjet sot nė skenėn politike ėshtė premisa klasike e njė krize radhe nė derė. Duhen ndoshta dhe tetė muaj qė tė mbahen zgjedhjet e reja nė vend. Kjo kohė ėshtė tepėr e shkurtėr, nėse bėn bilancin e detyrave tė pakryera pėrgatitore pėr procesin elektoral tė kėrkuar dhe dėshiruar.
Klasa politike e vendit, si pėrgjatė gjithė cikleve zgjedhore, edhe kėsaj here, "korridor hyrės" nė procesin elektoral po bėn njė krizė mosmarrėveshjesh dhe pazaresh. "Gozhda e vjetėr" e krizės sė re ėshtė Kodi Elektoral dhe formula e pėrfaqėsimit tė partive nė komisionet zgjedhore. E thėnė troē, partitė e vogla kanė frikė nga monopoli i dy tė mėdhave dhe dy tė mėdhatė, kanė drojė nga "kryeneēėsitė" e partive tė vogla. Asnjėri prej protagonistėve politikė nuk ka besim te tjetri. Madje besueshmėria ka humbur mė shumė brenda llojit, domethėnė mes tė majtit Ilir Meta dhe kryesuesit tė sė majtės historike, Edi Rama, apo mes kryesuesit tė sė djathtės nė qeverisje, Sali Berisha dhe tė djathtit Spartak Ngjela, apo mes demokristianėve. Konflikti ka nisur, si edhe gjatė herėve tė mėparshme, jo duke kaluar pėrmes njė debati diskutues nė tryezė institucionale, por duke pasur si devizė dyshimin dhe inatin reciprok. Kjo sjellje politike ėshtė presuar mė tepėr prej kapriēios dhe kalimit nė akte tė skajshme.
Dhjetė deputetė, shumica tė majtė, janė ngujuar prej pesė ditėsh nė parlament nė grevė urie, duke paralajmėruar dy partitė e mėdha se janė tė vendosur deri nė sakrificė flijuese. Akti i tyre gjatė orėve tė fundit po e shton tėrheqjen e vėmendjes sė opinionit publik. Dhe kjo ngjet jo se ka shkaktuar dhe shkakton sensibilitet uria e Ilir Metės apo shokėve tė tij parlamentarė, por se ky akt dėshmon hapur, se deri ku shkon kriza e vetes te kjo elitė politike dhe te kjo klasė qė, me njė ndėrgjegje tė vjetėr inatesh tė reja, kėrkon riciklime pozitash udhėheqėse mes sė majtės sė ndarė.
Debati pėr pėrcaktimin e sė drejtės qė kėrkohet nga njėra palė e majtė, nė raport me grevėn e sapo nisur pėr kėtė qėllim, ende nuk ka shkėndijuar brenda PS-sė. Natyrisht kėtė gjė mė shumė e dėshiron aktualisht Ilir Meta. Por kostoja e kėtij debati dhe veēanėrisht efekti i mundshėm i pėrkeqėsimit tė gjendjes fizike tė deputetėve grevistė, pretendohet tė jetė rezultat ndihmues si pėr Metėn, e pse jo po ashtu edhe pėr Kryeministrin Berisha. Ecja nėpėr kėtė pistė mund ta dėmtojė PS-nė nė kontekstin elektoral, por edhe nė raportet e brendshme tė saj. Dalja e Arben Malajt nė njė prononcim ku i referohej utilitaritetit si moral i politikės, prej shumėkujt, mund tė lexohet si njė mendim i rebeluar nga urdhri partiak. Natyrisht nė precipitim tė mėtejshėm tė kėsaj situate, sipas historisė sė njohur tė sjelljes socialiste, mund tė ndodhė qė emra tė tjerė socialistėsh tė reagojnė pozitivisht ndaj grevės. Ilir Meta mezi e pret diēka tė tillė, sepse nė mėnyrė logjike, ai dėshiron rezultatin politik tė sakrificės sė tij dhe tė deputetėve tė bindur.
Kjo rrethanė, drejtpėrsėdrejti ėshtė njė presion mbi Edi Ramėn. Kundėrshtari politik i tij Berisha, i etiketuar si partner pėr tė njėjtėn llogari politiko-elektorale me Edi Ramėn, sbėn zė dhe lutet pėr zgjatje tė mėtejshme tė kėsaj krize tė sė majtės. Politikani Berisha po e pjek kėsaj here, "bukėn e vet nė saē tė tjetrit". Ky zjarr i ndezur pėrmes konfliktit tė gjatė tė tė majtėve, atė e ngroh nė kohė tė keqe. Dhe zjarri nė kohė tė keqe, kur dhurohet, ēmohet mė tepėr se kurrė.
Zjarri pėrcėllues i tė majtėve, vazhdon ta ngrohė Sali Berishėn nė kėto ditė paraelektorale. Kjo nuk ėshtė kohė e humbur, por kohė e fituar pėr tė. Kjo i ndodh pikėrisht, atėherė kur mendonte se po futej nė betejėn elektorale me kaq bomba skandalesh nė duar. Politikani Berisha ka "lindur me kėmishė" nė kėtė vend ku "politika e re" toleron ndarje tė vjetra. Kjo do tė thotė se kriza nė PS, ėshtė njė krizė qė stejkalohet. Nuk tejkalohet sepse ajo krizė nuk ka lidhje vetėm me formėn dhe arkitekturėn politike tė partisė, por me shembjen e kodit tė besueshmėrisė dhe tė respektimit tė meritokracisė. Edi Rama ėshtė nė krizė tė vetes dhe mė shumė se imazhi pėr projektin e ri ndryshues tė forcės politike e mundon ideja se si tė ekskludojė veprimtarė politikė qė smendojnė si ai.
Me kėtė krizė veteje, prej kaq vitesh, po jeton pjesa mė e mirė e elitės udhėheqėse tė vendit. Koha dhe mosha, duket se favorizojnė vetėm Berishėn nė raport me autokrizėn, tė cilėn ai e mbart si normalitet.
Ndėrsa dy politikanėve tė sė majtės, mė tė rinj nė moshė, Ramės dhe Metės, kjo krizė veteje do tju kushtojė mė tepėr shembje tė besimit qytetar ndaj tyre.
Zgjedhjet e ardhshme janė vetėm njė provė si gur kilometrik pėr kohėkrizėn e tyre.
Shqip
Similar topics
» Familja shqiptare eshte ne krize
» Pse SHQIPETARET nuk dine te zgjedhin nje LIDER!? Mos ndoshta LIDERI zgjedh vetveten!?
» Berisha: Nuk jemi ne krize
» Pse SHQIPETARET nuk dine te zgjedhin nje LIDER!? Mos ndoshta LIDERI zgjedh vetveten!?
» Berisha: Nuk jemi ne krize
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi