Nafta; Shqipėria nė ethet e arit tė zi, shpresa pėr miliarda dollarė
Faqja 1 e 1
17012009
Nafta; Shqipėria nė ethet e arit tė zi, shpresa pėr miliarda dollarė
ERALD KAPRI
Nafta shqiptare rrethohet nga njė histori misteri, ku mjaft kompani janė tėrhequr dhe afėrsisht 600 milionė dollarė janė harxhuar nė kėto 18 vite vetėm pėr kėrkimin e arit tė zi tė territorin shqiptar. Kėto miliona dollarė, sipas Ministrisė sė Ekonomisė, kanė shkuar kot. Tė dhėnat zyrtare flasin se Shqipėria deri mė sot ka shfrytėzuar afėrsisht 50 milionė tonė naftė. Kėto tė dhėna flasin se nė fushat naftėnxjerrėse nė Patoz-Marinxė dhe rrotull tyre ka ende 380 milionė tonė naftė tė cilat tashmė janė duke u shfrytėzuar. Kjo sasi nafte, nė rast se konvertohet nė para, do tė thotė rreth mbi 10 miliardė dollarė. Por nuk mjafton kėtu, pasi nėntoka premton shumė. Studimet flasim pėr miliarda tonė naftė dhe gaz tė cilat vlejnė qindra miliarda dollarė, ēka do e kthenin Shqipėrinė, ndoshta njė nga vendet mė tė pasura tė rajonit. Kėto pasuri, nė rast se gjenden, do tė bėnin qė Shqipėria tė kishte njė pozitė mė tė fortė politike.
Pėr shqiptarėt e ardhmja premton. Tashmė nuk pėrbėn lajm fakti se shqiptarėt jetojnė nė nėntokėn mė tė pasur tė rajonit. Nafta dhe gazi shqiptar, hidrokarburet, rrethohen nga njė histori misterioze, e mbushur me optimizėm dhe dėshtim, por kėrkimet pėr arin e zi nė Shqipėri nuk po rreshtin. Nė Shqipėri operojnė disa kompani tė cilat kanė shprehur bindjen e tyre pėr sukses. Po harxhohen miliona dollarė pėr tė hapur puse mbi 4 mijė metra tė thella.
Zbulimet
Rezervat e naftės dhe gazit nė vendin tonė janė shumė mė tė mėdha nga sa mendohej mė parė. Vetėm pak kohė mė parė nė mediat shqiptare u publikua njė studim i kompanisė amerikane Gustavson Associates LLC e cila studioi zonėn e Shqipėrisė sė Mesme dhe atė tė Veriut duke konkluduar se nė kėto zona ekziston njė rezervė nafte prej gati 3 miliardė fuēish. Gustavson Associates LLC, njė kompani e njohur nė studimet 3-dimensoniale, arriti nė pėrfundimin se nė nėntokėn e kėsaj zone ekzistojnė edhe 3 trilionė rezerva gazi natyror. Ky studim u bė nė bashkėpunim me zviceranėt e Manas Petrolium tė cilėt fituan tė drejtėn e kėrkimeve nė Shqipėrinė pėr ar tė zi. Studimi prekte vetėm 4 mijė kilometra katrorė dhe shkrihej nga Durrėsi deri nė Shkodėr. Vlera e kėsaj nafte, duke e llogaritur me ēmimin e bursės e cila ėshtė aktualisht 40 dollarė pėr fuēi, do tė shkonte rreth 120 miliardė dollarė. Kjo shifėr mund tė rritet pėr shkak tė vlerės nė lėvizje tė arit tė zi, qė sipas ekspertėve ndėrkombėtarė, nafta do tė rritet pėrsėri. Nga ana tjetėr, vlera e 3 trilionė gazi natyror tė zbuluar nė kėtė zonė, do tė shtonte vlerėn nė qindra miliarda dollarė tė tjerė. Gustavson Associates, nė studimin e saj shkruan se Shqipėria kėtė sasi e ka nė thellėsi prej 3500 metrash, tė mbėshtjellė nga njė shtresė e karbonizuar, ēka e bėn tė vėshtirė kėrkimin, por jo nė rast se pėrdor teknologjinė e fundit. Gjithsesi, ende kjo sasi ėshtė duke u kėrkuar dhe ende nuk dihet cilėsia e kėsaj nafte. Pėrgjithėsisht nafta shqiptare ka qenė e cilėsisė mė tė ulėt dhe ajo e zonės sė Patozit ka pėrmbajtje tė lartė bitumi. Pavarėsisht kėsaj, pėrpunimi i naftės sot ka arritur kulmin sa madje edhe kompania shqiptare ARMO, e cila pėrpunon kėtė naftė, me gjithė teknologjinė e saj tė viteve 70 kineze, arrin tė nxjerrė edhe benzinė vergine, tė cilėsinė sė parė dhe shumė tė kėrkuar.
Zviceranėt: Do tia dalim
Zbulimin e amerikanėve po kėrkon tė vėrė nė jetė kompania zvicerane Manas Petrolium. Kjo kompania nisi muaj mė parė njė projekt prej 10 milionė dollarėsh, pėr nxjerrjen e kėsaj sasie nafte dhe gazi nga nėntoka shqiptare. Duke filluar nga mesi i tetorit tė vitit 2008, kjo kompani ka nisur nga puna. Siē a bėrė me dije edhe vete, projekti i tyre po nis fillimisht nga seksioni D dhe ka nisur njė bashkėpunim me kompani tė tjera. Ata janė mbėshtetur nga Instituti i Gjeofizikės sė Izraelit, i cili u ka konfirmuar se kjo sasi ekziston. Madje ky institut gjatė kėtij viti, do ti ndihmojė zviceranėt pėr krijimin e njė databasi pėr zona tė tjera. Njėkohėsisht Manas Petrolium do tė nisė brenda kėtij njė bashkėpunim me kompaninė kroate CROSCO si dhe ka nėnshkruar njė marrėveshje mirėkuptimi me kompaninė ruse JSC "SPC" NEDRA. Kroatėt e CROSCO-s do tė bėjnė kėrkime nė njė zonė tė caktuar, ndėrsa rusėt do tė sjellin ekspertėt mė tė mirė tė gazit. Manas Petroleum Corporation fitoi nė dhjetor tė 2007-ės koncesionin qeveritar pėr aktivitetet e eksplorimit, zhvillimit dhe prodhimit tė hidrokarbureve falė akordit midis Ministrisė se Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjisė pėrfaqėsuar nga Agjencia Kombėtare e Burimeve Natyrore dhe DWM Petroleum AG, pjesė e Manas Petroleum Corporation. Studimi ėshtė kryer mbi njė terren qė pėrhapet mbi 4000 kilometra katrore duke nisur nga Durrėsi deri nė Shkodėr: nė blloqet A-B e D-E, zona jugore e Tiranės qė ka njė naftė shumė tė ngjashme mė atė tė Cakranit dhe zona veriore e Tiranės qė pėrhapet nėpėr blloqet B, D dhe E. Gustavson Associates, LLC, e cila bėri studimin, ėshtė shprehur optimiste pėr sukses. Sipas saj, situata ėshtė e ngjashme si zbulimi i miliona tonėve gaz qė u bė vite mė parė nė Itali. Zbulimi i parė ka nxjerrė nė pah struktura tė forta karboni tė njėjta me ato qė janė zbuluar nė vitin 1990 nė Apenine tė Italisė. Probabiliteti i suksesit ėshtė kompleks pėr shkak tė fortėsisė nėn tė cilėn gjendet struktura naftėmbajtėse, - ka njoftuar kjo kompani.
Kėrkimet
Pas rėnies tė komunizmit nė Shqipėri, tė parėt qė e vizituan atė, ishin bosėt e kompanive tė naftės. Sipas Ministrisė sė Ekonomisė, qė nga viti 1990, nė Shqipėri kanė ardhur mbi 15 kompani tė huaja tė cilat kanė harxhuar afėrsisht 600 milionė dollarė vetėm pėr kėrkime nafte. Kėto kompani kanė pasur harta tė shumta pėr kėrkim nafte madje kishin tė gatshme edhe studime shqiptare qė ishin bėtė nga ish-Agjencia Kombėtare e Hidrokarbureve. Sot mund tė cilėsohet si fatkeqėsi fakti se vendi importon gati 80 pėr qind tė naftės, ndėrkohė qė para vitit 1990, Shqipėria ishte njė vend eksportues. Banka Botėrore ka publikuar njė studim pėr kėtė ēėshtje dhe ka vėrejtur se nė Shqipėri janė kryer shpime nė 4 666 puse nafte, nga tė cilat 3 123 janė operative, ndėrsa 981 tė tjera janė mbyllur dhe braktisur. Historia flet se niveli mė i lartė i prodhimit tė naftės u bė nė vitin 1974 me rreth 2,448,227 tonė dhe prodhimi i gazit nė vitin 1982 me rreth 937 milion Nm3/vit. Nga viti nė vit, numri i puseve ka ardhur nė ulje. Njėkohėsisht edhe shėrbimi ndaj puseve ka rėnė ndjeshėm. Njė kėrkim i bujshėm nafte u bė nga kompania amerikane Shell Oil dhe Corporex para vitit 1997. Pasi shpenzoi 25 milionė dollarė pėr kėrkime, ajo u dorėzua dhe ngjarjet e 97-ės e larguan atė nga vendi duke ndėrprerė kėrkimet nė mes. Amerikanėt e Shell Oil mendonin se nė Shqipėri mund tė gjenin mbi 800 milionė fuēi nafte. Aktualisht, kompania kanadeze Bankers Petroleum po nxjerr naftė nė zonėn e Patoz-Marinxės dhe tė gjithė prodhimin po e eksporton. Italia ėshtė vendi qė po blen mė shumė kėtė naftė bruto. Ēudia qėndron nė faktin se nė Shqipėri ka edhe shumė kompani tė tjera koncensionare, por ato nuk po veprojnė, me pėrjashtim tė kanadezėve dhe zviceranėve. Ministria e Ekonomisė ka dhėnė leje gjatė 18 viteve pėr dhjetėra kompani amerikane, austriake, kroate, kanadeze, suedeze madje edhe greke. Kėrkime nisėn edhe kompani tė tjera si ajo amerikane Occidental, OMW, kompania shqiptare AlbPetrol, kompania INA, Premier Oil si dhe Coparex por qė nė fakt kanė njohur dėshtim dhe janė larguar nga vendi.
Studimet e reja
Qeveria shqiptare krijoi pak kohė mė parė Agjencinė Kombėtare tė Burimeve tė Reja. Nėpėrmjet njė ligji tė ri, tashmė ēdo kompani e huaj qė dėshiron tė operojė nė vendin tonė, e ka mė tė lehtė. Kjo agjenci po bėn edhe studime tė reja pėr zona tė tjera pėr tė cilat nuk mendohej se mund tė kishin naftė apo gaz. Nė kėtė agjenci po punohet pėr pėrgatitjen e dokumentacioneve pėrkatėse pėr zonat e caktuara studimore pėr t'i dhėnė ato me marrėveshje hidrokarbure, sikurse ėshtė pėrcaktuar edhe nė ligjin pėrkatės. Tashmė ka nisur studimi nė mjaft blloqe tė lira, kryesisht nė gjithė zonėn juglindore tė vendit. Njė tjetėr zonė qė po studiohet ėshtė edhe ajo nė rrethet e Vlorės, Gjirokastrės, Delvinės, Sarandės, Lushnjės, Fierit dhe tė Mallakastrės.
Optimizmi
Mjaft ekspertė shqiptarė janė shprehur optimistė pėr rezultat. Vendi ynė ėshtė ndėr tė paktėt nė rajon qė ka rezerva tė konsiderueshme nafte. Ekspertėt e konsiderojnė kėtė si njė avantazh krahasues qė Shqipėria ka ndaj vendeve tė rajonit, shumica e tė cilave nuk disponojnė rezerva nafte. Nė rast se vendi arrin ti shfrytėzojė kėto burime tė zbuluara, do tė pėrfitohen mjaft tė ardhura, vendi do tė pavarėsohet nga energjia si dhe shteti do tė fitojė njė pozitė tjetėr dhe mė tė fortė politike nė rajon. Ky optimizėm i ekspertėve, veēanėrisht tė inxhinierėve tė naftės dhe gjeologėve shqiptarė, buron nga fakti se nė kohėt e sotme gjysma e rritjes se rezervave nė vendet kryesore prodhuese tė naftės, ka ardhur nga rivlerėsimi i tyre duke marrė nė konsideratė zhvillimet teknologjike, kostot e zhvillimit dhe tė gjetjes sė rezervave dhe ēmimet e tregut.
Rritja e teknologjisė shihet si avantazh. Nga ana tjetėr, mjaft ekspertė e shohin kėtė vonesė tė nxjerrjes sė naftės edhe si avantazh. Nafta po shtrenjtohet, burimet nė botė parashikohet tė pakėsohen dhe deri nė vitin 2080 pritet qė nafta tė pėrfundojė nė tokė. Atėherė nė kėtė situatė, nafta shqiptare do tė shitej me ēmime tepėr tė larta. Sondat moderne arrijnė deri nė 8 mijė metra, ndoshta mė tepėr, tė depėrtojnė nė koren e tokės, ndėrkohė qė studimet flasin se nafta shqiptare ndodhet vetėm 3500 metra poshtė nėn tokė. Gjithsesi, hapja e njė pusi nafte kėrkon afėrsisht mbi 20 milionė dollarė shpenzime. Hapja e rezervave tė kėsaj nafte do tė niste njė epokė tė re pėr Shqipėrinė.
Kompanitė qė kanė dėshtuar
Shell Oil & Corporex
Oēidental
OMĖ
AlbPetrol
INA
Premier Oil
Coparex
Hartat gjeologjike tė Shqipėrisė
Hartat gjeologjike tė Shqipėrisė kanė filluar tė hartohen nga studiues tė huaj qysh prej shekullit XIX.
Hartat qė pėrfshijnė gjithė territorin e Shqipėrisė, nga shkalla 1:2 000 000 deri nė 1:200 000 janė 15, nga tė cilat 6 nė dorėshkrim, ndėrsa tė tjerat janė botuar nė vende tė ndryshme.
Tė parėt qė ndėrmorėn njė studim gjeologjik nė Shqipėri ishin dy francezė, natyralisti A. Boue dhe gjeologu A. Vuquesnel qė krijuan hartat e para gjeologjike nė vitet 1828-1879.
Mė pas vitit 1903, shumė gjeologė tė tjerė tė huaj filluan studimet gjeologjike nė territorin e Shqipėrisė.
Kėshtu, A. Marteli gjatė viteve 1903-1912 kreu studime nė krahinėn e Vlorės dhe rezultat i kėtyre ishte njė hartė gjeologjike nė shkallė 1:200000 botuar nė Romė mė 1912. F. Nopsca pas studimesh shumė vjeēare botoi nė Budapest hartėn gjeologjike 1:200000 tė Shqipėrisė sė Veriut.
Gjithashtu, harta gjeologjike tė rajoneve tė ndryshme tė Shqipėrisė pėrpunuan e botuan gjeologe tė ndryshėm si Weters, Hammer, Roth, Telegt, Goebel.
E rėndėsishme ishte harta 1:200000 botuar nga J. Bourcart nė Paris mė 1921, titulluar Harta Gjeologjike e Shqipėrisė Juglindore.
Pėr herė tė parė njė hartė e plotė e Shqipėrisė u publikua nė Salzburg mė 1929 nga Ernst Nowack, gjeolog austriak i kontraktuar nga qeveria shqiptare pėr kėtė qėllim. Harta ishte frut i punės sė mirėfilltė tė Nowack dhe pėrpunim e korelim i kėsaj pune me harta tė botuara dhe mė parė.
Ne 1943 S. Zuber ka pėrgatitur, nė dorėshkrim, hartėn gjeologjike 1:200000 tė Shqipėrisė.
Mė 1950, E.A. Stankeev. Z. A. Mishunina dhe E. A. Ivanova pėrgatitėn hartėn gjeologjike tė Shqipėrisė 1:200.000 pėr pėrdorim nė industrinė e naftės bashkė me shėnimet sqaruese e cila u botua mė 1957, nė Leningrad nė tirazh tė kufizuar.
Njė grup gjeologėsh shqiptarė (T. Biēoku etj.) duke u mbėshtetur nė rilevimet gjeologjike tė bėra gjatė 1950-1965 dhe nė vrojtimet e punimeve tė redaktim revizionimeve tė bėra nga grupi gjatė 4 vjetėve (1963-1964), pėrpiluan dhe botuan, mė 1967 nė Tiranė, nė shqip e frėngjisht, hartėn gjeologjike tė Shqipėrisė nė shkallėn 1:200000 bashkė me tekstet shpjeguese (1970, 1971).
Pas 19 vjetėsh u botua edhe harta e tretė gjeologjike e emėrtuar Harta Gjeologjike e Republikės Popullore Socialiste tė Shqipėrisė shkalla 1:200000, hartuar nga njė grup gjeologėsh (R. Shehu etj.) dhe tekstin shpjegues (1990).
Nė vitin 2000 nėn koordinimin e A. Xhomos etj. ka pėrfunduar nė dorėshkrim, pėr ribotim harta gjeologjike 1:200000 e Shqipėrisė. Harta u botua nė vitin 2002 dhe emėrtohet Harta Gjeologjike e Shqipėrisė. Kjo hartė ėshtė frut i bashkėpunimit mes Institutit tė Kėrkimeve Gjeologjike, Institutit tė Naftės dhe Gazit dhe Fakultetit tė Gjeologjisė dhe Minierave.
Tė gjitha hartat janė shoqėruar me tekste shoqėruese shpjeguese.
Pėrveē hartave gjeologjike tė shkallės 1:200000, janė hartuar edhe harta tė shkallėve tė ndryshme tė cilat kanė mbetur tė papublikuara dhe gjenden nė Fondin Qendror tė Gjeologjisė dhe atė tė Instituti tė Kėrkimeve Gjeologjike. Prej vitit 1997, ka filluar edhe botimi i serisė sė hartave gjeologjike nė shkallė 1:25000 nė bazė tė plansheteve topografike (gjithsej 101 planshete). Gjithashtu ka pasur edhe botim tė hartave gjeologjike nė shkallė 1:50000 tė masivėve ultrabazikė Shebenik, Bulqizė e Tropojė tė realizuara nė vitet 90. Gjithashtu, ėshtė punuar nga departamenti i Gjeologjisė Krahinore dhe Kartografimit tė IKGJ pėr botimin e hartave ndėrkufitare Greqi-Shqipėri, Maqedoni-Shqipėri, Mali i Zi-Shqipėri dhe Kosovė-Shqipėri, nė bashkėpunim me Shėrbimet Gjeologjike tė vendeve respektive.
Botimi i hartave gjeologjike po vazhdon me qėllim qė i gjithė informacioni i mbledhur ti bėhet prezent botės shkencore dhe publikut.
Pėrveē kėsaj, nga Drejtoria e Gjeoinformacionit pranė Shėrbimit Gjeologjik Shqiptar, po punohet pėr dixhitalizimin dhe kalimin nė formė elektronike tė kėtyre hartave duke krijuar harta interaktive shumėqėllimore dixhitale, tė cilat nėpėrmjet Sistemeve Gjeografike tė Informacionit GIS tė jenė tė gatshme pėr pėrdorim online nga pėrdoruesit periferikė tė ēdo lloj moshe e profesioni, duke qenė kėshtu tė afta tė plotėsojnė tė gjitha kėrkesat qė shoqėria shtron para shkencės gjeologjike.
Gjithashtu, janė botuar edhe Harta Hidrogjeologjike, Metalogjenike, Gjeofizike tė shkallės 1:200000.
Burimi: Drejtoria e Shėrbimit Gjeologjik
Standart
Nafta shqiptare rrethohet nga njė histori misteri, ku mjaft kompani janė tėrhequr dhe afėrsisht 600 milionė dollarė janė harxhuar nė kėto 18 vite vetėm pėr kėrkimin e arit tė zi tė territorin shqiptar. Kėto miliona dollarė, sipas Ministrisė sė Ekonomisė, kanė shkuar kot. Tė dhėnat zyrtare flasin se Shqipėria deri mė sot ka shfrytėzuar afėrsisht 50 milionė tonė naftė. Kėto tė dhėna flasin se nė fushat naftėnxjerrėse nė Patoz-Marinxė dhe rrotull tyre ka ende 380 milionė tonė naftė tė cilat tashmė janė duke u shfrytėzuar. Kjo sasi nafte, nė rast se konvertohet nė para, do tė thotė rreth mbi 10 miliardė dollarė. Por nuk mjafton kėtu, pasi nėntoka premton shumė. Studimet flasim pėr miliarda tonė naftė dhe gaz tė cilat vlejnė qindra miliarda dollarė, ēka do e kthenin Shqipėrinė, ndoshta njė nga vendet mė tė pasura tė rajonit. Kėto pasuri, nė rast se gjenden, do tė bėnin qė Shqipėria tė kishte njė pozitė mė tė fortė politike.
Pėr shqiptarėt e ardhmja premton. Tashmė nuk pėrbėn lajm fakti se shqiptarėt jetojnė nė nėntokėn mė tė pasur tė rajonit. Nafta dhe gazi shqiptar, hidrokarburet, rrethohen nga njė histori misterioze, e mbushur me optimizėm dhe dėshtim, por kėrkimet pėr arin e zi nė Shqipėri nuk po rreshtin. Nė Shqipėri operojnė disa kompani tė cilat kanė shprehur bindjen e tyre pėr sukses. Po harxhohen miliona dollarė pėr tė hapur puse mbi 4 mijė metra tė thella.
Zbulimet
Rezervat e naftės dhe gazit nė vendin tonė janė shumė mė tė mėdha nga sa mendohej mė parė. Vetėm pak kohė mė parė nė mediat shqiptare u publikua njė studim i kompanisė amerikane Gustavson Associates LLC e cila studioi zonėn e Shqipėrisė sė Mesme dhe atė tė Veriut duke konkluduar se nė kėto zona ekziston njė rezervė nafte prej gati 3 miliardė fuēish. Gustavson Associates LLC, njė kompani e njohur nė studimet 3-dimensoniale, arriti nė pėrfundimin se nė nėntokėn e kėsaj zone ekzistojnė edhe 3 trilionė rezerva gazi natyror. Ky studim u bė nė bashkėpunim me zviceranėt e Manas Petrolium tė cilėt fituan tė drejtėn e kėrkimeve nė Shqipėrinė pėr ar tė zi. Studimi prekte vetėm 4 mijė kilometra katrorė dhe shkrihej nga Durrėsi deri nė Shkodėr. Vlera e kėsaj nafte, duke e llogaritur me ēmimin e bursės e cila ėshtė aktualisht 40 dollarė pėr fuēi, do tė shkonte rreth 120 miliardė dollarė. Kjo shifėr mund tė rritet pėr shkak tė vlerės nė lėvizje tė arit tė zi, qė sipas ekspertėve ndėrkombėtarė, nafta do tė rritet pėrsėri. Nga ana tjetėr, vlera e 3 trilionė gazi natyror tė zbuluar nė kėtė zonė, do tė shtonte vlerėn nė qindra miliarda dollarė tė tjerė. Gustavson Associates, nė studimin e saj shkruan se Shqipėria kėtė sasi e ka nė thellėsi prej 3500 metrash, tė mbėshtjellė nga njė shtresė e karbonizuar, ēka e bėn tė vėshtirė kėrkimin, por jo nė rast se pėrdor teknologjinė e fundit. Gjithsesi, ende kjo sasi ėshtė duke u kėrkuar dhe ende nuk dihet cilėsia e kėsaj nafte. Pėrgjithėsisht nafta shqiptare ka qenė e cilėsisė mė tė ulėt dhe ajo e zonės sė Patozit ka pėrmbajtje tė lartė bitumi. Pavarėsisht kėsaj, pėrpunimi i naftės sot ka arritur kulmin sa madje edhe kompania shqiptare ARMO, e cila pėrpunon kėtė naftė, me gjithė teknologjinė e saj tė viteve 70 kineze, arrin tė nxjerrė edhe benzinė vergine, tė cilėsinė sė parė dhe shumė tė kėrkuar.
Zviceranėt: Do tia dalim
Zbulimin e amerikanėve po kėrkon tė vėrė nė jetė kompania zvicerane Manas Petrolium. Kjo kompania nisi muaj mė parė njė projekt prej 10 milionė dollarėsh, pėr nxjerrjen e kėsaj sasie nafte dhe gazi nga nėntoka shqiptare. Duke filluar nga mesi i tetorit tė vitit 2008, kjo kompani ka nisur nga puna. Siē a bėrė me dije edhe vete, projekti i tyre po nis fillimisht nga seksioni D dhe ka nisur njė bashkėpunim me kompani tė tjera. Ata janė mbėshtetur nga Instituti i Gjeofizikės sė Izraelit, i cili u ka konfirmuar se kjo sasi ekziston. Madje ky institut gjatė kėtij viti, do ti ndihmojė zviceranėt pėr krijimin e njė databasi pėr zona tė tjera. Njėkohėsisht Manas Petrolium do tė nisė brenda kėtij njė bashkėpunim me kompaninė kroate CROSCO si dhe ka nėnshkruar njė marrėveshje mirėkuptimi me kompaninė ruse JSC "SPC" NEDRA. Kroatėt e CROSCO-s do tė bėjnė kėrkime nė njė zonė tė caktuar, ndėrsa rusėt do tė sjellin ekspertėt mė tė mirė tė gazit. Manas Petroleum Corporation fitoi nė dhjetor tė 2007-ės koncesionin qeveritar pėr aktivitetet e eksplorimit, zhvillimit dhe prodhimit tė hidrokarbureve falė akordit midis Ministrisė se Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjisė pėrfaqėsuar nga Agjencia Kombėtare e Burimeve Natyrore dhe DWM Petroleum AG, pjesė e Manas Petroleum Corporation. Studimi ėshtė kryer mbi njė terren qė pėrhapet mbi 4000 kilometra katrore duke nisur nga Durrėsi deri nė Shkodėr: nė blloqet A-B e D-E, zona jugore e Tiranės qė ka njė naftė shumė tė ngjashme mė atė tė Cakranit dhe zona veriore e Tiranės qė pėrhapet nėpėr blloqet B, D dhe E. Gustavson Associates, LLC, e cila bėri studimin, ėshtė shprehur optimiste pėr sukses. Sipas saj, situata ėshtė e ngjashme si zbulimi i miliona tonėve gaz qė u bė vite mė parė nė Itali. Zbulimi i parė ka nxjerrė nė pah struktura tė forta karboni tė njėjta me ato qė janė zbuluar nė vitin 1990 nė Apenine tė Italisė. Probabiliteti i suksesit ėshtė kompleks pėr shkak tė fortėsisė nėn tė cilėn gjendet struktura naftėmbajtėse, - ka njoftuar kjo kompani.
Kėrkimet
Pas rėnies tė komunizmit nė Shqipėri, tė parėt qė e vizituan atė, ishin bosėt e kompanive tė naftės. Sipas Ministrisė sė Ekonomisė, qė nga viti 1990, nė Shqipėri kanė ardhur mbi 15 kompani tė huaja tė cilat kanė harxhuar afėrsisht 600 milionė dollarė vetėm pėr kėrkime nafte. Kėto kompani kanė pasur harta tė shumta pėr kėrkim nafte madje kishin tė gatshme edhe studime shqiptare qė ishin bėtė nga ish-Agjencia Kombėtare e Hidrokarbureve. Sot mund tė cilėsohet si fatkeqėsi fakti se vendi importon gati 80 pėr qind tė naftės, ndėrkohė qė para vitit 1990, Shqipėria ishte njė vend eksportues. Banka Botėrore ka publikuar njė studim pėr kėtė ēėshtje dhe ka vėrejtur se nė Shqipėri janė kryer shpime nė 4 666 puse nafte, nga tė cilat 3 123 janė operative, ndėrsa 981 tė tjera janė mbyllur dhe braktisur. Historia flet se niveli mė i lartė i prodhimit tė naftės u bė nė vitin 1974 me rreth 2,448,227 tonė dhe prodhimi i gazit nė vitin 1982 me rreth 937 milion Nm3/vit. Nga viti nė vit, numri i puseve ka ardhur nė ulje. Njėkohėsisht edhe shėrbimi ndaj puseve ka rėnė ndjeshėm. Njė kėrkim i bujshėm nafte u bė nga kompania amerikane Shell Oil dhe Corporex para vitit 1997. Pasi shpenzoi 25 milionė dollarė pėr kėrkime, ajo u dorėzua dhe ngjarjet e 97-ės e larguan atė nga vendi duke ndėrprerė kėrkimet nė mes. Amerikanėt e Shell Oil mendonin se nė Shqipėri mund tė gjenin mbi 800 milionė fuēi nafte. Aktualisht, kompania kanadeze Bankers Petroleum po nxjerr naftė nė zonėn e Patoz-Marinxės dhe tė gjithė prodhimin po e eksporton. Italia ėshtė vendi qė po blen mė shumė kėtė naftė bruto. Ēudia qėndron nė faktin se nė Shqipėri ka edhe shumė kompani tė tjera koncensionare, por ato nuk po veprojnė, me pėrjashtim tė kanadezėve dhe zviceranėve. Ministria e Ekonomisė ka dhėnė leje gjatė 18 viteve pėr dhjetėra kompani amerikane, austriake, kroate, kanadeze, suedeze madje edhe greke. Kėrkime nisėn edhe kompani tė tjera si ajo amerikane Occidental, OMW, kompania shqiptare AlbPetrol, kompania INA, Premier Oil si dhe Coparex por qė nė fakt kanė njohur dėshtim dhe janė larguar nga vendi.
Studimet e reja
Qeveria shqiptare krijoi pak kohė mė parė Agjencinė Kombėtare tė Burimeve tė Reja. Nėpėrmjet njė ligji tė ri, tashmė ēdo kompani e huaj qė dėshiron tė operojė nė vendin tonė, e ka mė tė lehtė. Kjo agjenci po bėn edhe studime tė reja pėr zona tė tjera pėr tė cilat nuk mendohej se mund tė kishin naftė apo gaz. Nė kėtė agjenci po punohet pėr pėrgatitjen e dokumentacioneve pėrkatėse pėr zonat e caktuara studimore pėr t'i dhėnė ato me marrėveshje hidrokarbure, sikurse ėshtė pėrcaktuar edhe nė ligjin pėrkatės. Tashmė ka nisur studimi nė mjaft blloqe tė lira, kryesisht nė gjithė zonėn juglindore tė vendit. Njė tjetėr zonė qė po studiohet ėshtė edhe ajo nė rrethet e Vlorės, Gjirokastrės, Delvinės, Sarandės, Lushnjės, Fierit dhe tė Mallakastrės.
Optimizmi
Mjaft ekspertė shqiptarė janė shprehur optimistė pėr rezultat. Vendi ynė ėshtė ndėr tė paktėt nė rajon qė ka rezerva tė konsiderueshme nafte. Ekspertėt e konsiderojnė kėtė si njė avantazh krahasues qė Shqipėria ka ndaj vendeve tė rajonit, shumica e tė cilave nuk disponojnė rezerva nafte. Nė rast se vendi arrin ti shfrytėzojė kėto burime tė zbuluara, do tė pėrfitohen mjaft tė ardhura, vendi do tė pavarėsohet nga energjia si dhe shteti do tė fitojė njė pozitė tjetėr dhe mė tė fortė politike nė rajon. Ky optimizėm i ekspertėve, veēanėrisht tė inxhinierėve tė naftės dhe gjeologėve shqiptarė, buron nga fakti se nė kohėt e sotme gjysma e rritjes se rezervave nė vendet kryesore prodhuese tė naftės, ka ardhur nga rivlerėsimi i tyre duke marrė nė konsideratė zhvillimet teknologjike, kostot e zhvillimit dhe tė gjetjes sė rezervave dhe ēmimet e tregut.
Rritja e teknologjisė shihet si avantazh. Nga ana tjetėr, mjaft ekspertė e shohin kėtė vonesė tė nxjerrjes sė naftės edhe si avantazh. Nafta po shtrenjtohet, burimet nė botė parashikohet tė pakėsohen dhe deri nė vitin 2080 pritet qė nafta tė pėrfundojė nė tokė. Atėherė nė kėtė situatė, nafta shqiptare do tė shitej me ēmime tepėr tė larta. Sondat moderne arrijnė deri nė 8 mijė metra, ndoshta mė tepėr, tė depėrtojnė nė koren e tokės, ndėrkohė qė studimet flasin se nafta shqiptare ndodhet vetėm 3500 metra poshtė nėn tokė. Gjithsesi, hapja e njė pusi nafte kėrkon afėrsisht mbi 20 milionė dollarė shpenzime. Hapja e rezervave tė kėsaj nafte do tė niste njė epokė tė re pėr Shqipėrinė.
Kompanitė qė kanė dėshtuar
Shell Oil & Corporex
Oēidental
OMĖ
AlbPetrol
INA
Premier Oil
Coparex
Hartat gjeologjike tė Shqipėrisė
Hartat gjeologjike tė Shqipėrisė kanė filluar tė hartohen nga studiues tė huaj qysh prej shekullit XIX.
Hartat qė pėrfshijnė gjithė territorin e Shqipėrisė, nga shkalla 1:2 000 000 deri nė 1:200 000 janė 15, nga tė cilat 6 nė dorėshkrim, ndėrsa tė tjerat janė botuar nė vende tė ndryshme.
Tė parėt qė ndėrmorėn njė studim gjeologjik nė Shqipėri ishin dy francezė, natyralisti A. Boue dhe gjeologu A. Vuquesnel qė krijuan hartat e para gjeologjike nė vitet 1828-1879.
Mė pas vitit 1903, shumė gjeologė tė tjerė tė huaj filluan studimet gjeologjike nė territorin e Shqipėrisė.
Kėshtu, A. Marteli gjatė viteve 1903-1912 kreu studime nė krahinėn e Vlorės dhe rezultat i kėtyre ishte njė hartė gjeologjike nė shkallė 1:200000 botuar nė Romė mė 1912. F. Nopsca pas studimesh shumė vjeēare botoi nė Budapest hartėn gjeologjike 1:200000 tė Shqipėrisė sė Veriut.
Gjithashtu, harta gjeologjike tė rajoneve tė ndryshme tė Shqipėrisė pėrpunuan e botuan gjeologe tė ndryshėm si Weters, Hammer, Roth, Telegt, Goebel.
E rėndėsishme ishte harta 1:200000 botuar nga J. Bourcart nė Paris mė 1921, titulluar Harta Gjeologjike e Shqipėrisė Juglindore.
Pėr herė tė parė njė hartė e plotė e Shqipėrisė u publikua nė Salzburg mė 1929 nga Ernst Nowack, gjeolog austriak i kontraktuar nga qeveria shqiptare pėr kėtė qėllim. Harta ishte frut i punės sė mirėfilltė tė Nowack dhe pėrpunim e korelim i kėsaj pune me harta tė botuara dhe mė parė.
Ne 1943 S. Zuber ka pėrgatitur, nė dorėshkrim, hartėn gjeologjike 1:200000 tė Shqipėrisė.
Mė 1950, E.A. Stankeev. Z. A. Mishunina dhe E. A. Ivanova pėrgatitėn hartėn gjeologjike tė Shqipėrisė 1:200.000 pėr pėrdorim nė industrinė e naftės bashkė me shėnimet sqaruese e cila u botua mė 1957, nė Leningrad nė tirazh tė kufizuar.
Njė grup gjeologėsh shqiptarė (T. Biēoku etj.) duke u mbėshtetur nė rilevimet gjeologjike tė bėra gjatė 1950-1965 dhe nė vrojtimet e punimeve tė redaktim revizionimeve tė bėra nga grupi gjatė 4 vjetėve (1963-1964), pėrpiluan dhe botuan, mė 1967 nė Tiranė, nė shqip e frėngjisht, hartėn gjeologjike tė Shqipėrisė nė shkallėn 1:200000 bashkė me tekstet shpjeguese (1970, 1971).
Pas 19 vjetėsh u botua edhe harta e tretė gjeologjike e emėrtuar Harta Gjeologjike e Republikės Popullore Socialiste tė Shqipėrisė shkalla 1:200000, hartuar nga njė grup gjeologėsh (R. Shehu etj.) dhe tekstin shpjegues (1990).
Nė vitin 2000 nėn koordinimin e A. Xhomos etj. ka pėrfunduar nė dorėshkrim, pėr ribotim harta gjeologjike 1:200000 e Shqipėrisė. Harta u botua nė vitin 2002 dhe emėrtohet Harta Gjeologjike e Shqipėrisė. Kjo hartė ėshtė frut i bashkėpunimit mes Institutit tė Kėrkimeve Gjeologjike, Institutit tė Naftės dhe Gazit dhe Fakultetit tė Gjeologjisė dhe Minierave.
Tė gjitha hartat janė shoqėruar me tekste shoqėruese shpjeguese.
Pėrveē hartave gjeologjike tė shkallės 1:200000, janė hartuar edhe harta tė shkallėve tė ndryshme tė cilat kanė mbetur tė papublikuara dhe gjenden nė Fondin Qendror tė Gjeologjisė dhe atė tė Instituti tė Kėrkimeve Gjeologjike. Prej vitit 1997, ka filluar edhe botimi i serisė sė hartave gjeologjike nė shkallė 1:25000 nė bazė tė plansheteve topografike (gjithsej 101 planshete). Gjithashtu ka pasur edhe botim tė hartave gjeologjike nė shkallė 1:50000 tė masivėve ultrabazikė Shebenik, Bulqizė e Tropojė tė realizuara nė vitet 90. Gjithashtu, ėshtė punuar nga departamenti i Gjeologjisė Krahinore dhe Kartografimit tė IKGJ pėr botimin e hartave ndėrkufitare Greqi-Shqipėri, Maqedoni-Shqipėri, Mali i Zi-Shqipėri dhe Kosovė-Shqipėri, nė bashkėpunim me Shėrbimet Gjeologjike tė vendeve respektive.
Botimi i hartave gjeologjike po vazhdon me qėllim qė i gjithė informacioni i mbledhur ti bėhet prezent botės shkencore dhe publikut.
Pėrveē kėsaj, nga Drejtoria e Gjeoinformacionit pranė Shėrbimit Gjeologjik Shqiptar, po punohet pėr dixhitalizimin dhe kalimin nė formė elektronike tė kėtyre hartave duke krijuar harta interaktive shumėqėllimore dixhitale, tė cilat nėpėrmjet Sistemeve Gjeografike tė Informacionit GIS tė jenė tė gatshme pėr pėrdorim online nga pėrdoruesit periferikė tė ēdo lloj moshe e profesioni, duke qenė kėshtu tė afta tė plotėsojnė tė gjitha kėrkesat qė shoqėria shtron para shkencės gjeologjike.
Gjithashtu, janė botuar edhe Harta Hidrogjeologjike, Metalogjenike, Gjeofizike tė shkallės 1:200000.
Burimi: Drejtoria e Shėrbimit Gjeologjik
Standart
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi