Kriza dhe rritja e ekonomisė evropiane
Faqja 1 e 1
22042008
Kriza dhe rritja e ekonomisė evropiane
Kriza dhe rritja e ekonomisė evropiane
Michael Deppler
Shumica e ekonomive tė vendeve nė zhvillim tė Europės kanė patur njė ritėm tė lartė rritjeje nė vitet e fundit, madje disa prej tyre kanė arritur ritme qė mbeten prapa vetėm ndaj atyre tė vendeve nė zhvillim tė Azisė. Kjo konvergjencė e shpejtė me pjesėn tjetėr tė Europės ėshtė stimuluar pjesėrisht nga flukset hyrėse tė kapitaleve dhe nga kushtet jashtėzakonisht tė mira financiare. Megjithatė, tani rritja e turbulencave financiare globale dhe dobėsimi i rritjes ekonomike, po hedhin ...dyshime nėse ritmi i konvergjencės ėshtė i qėndrueshėm. FMN-ja, nė botimin e prillit 2008 Parashikimi Ekonomik Rajonal i diskuton kėto rreziqe dhe rekomandon politika pėr ti adresuar ato dhe siguron qė Europa nė zhvillim ėshtė e pėrgatitur pėr kohėrat mė tė vėshtira qė po vijnė.
Nė kėndvėshtrimin e FMN-sė, rritja e shpejtė ekonomike e Europės nė zhvillim ėshtė e mbėshtetur nė baza tė fortapėrmirėsime nė produktivitet dhe rritje nė stokun e kapitalit. Konvergjenca me standardet e jetesės tė pjesės tjetėr tė Europės, pritet pra tė vazhdojė nė tė gjithė rajonin. Por, pėrdorimi i lartė i burimeve dhe rreziqet e jashtme nė rritje, nėnkuptojnė njė ritėm mė tė ngadalėsuar. Vlerėsimet sugjerojnė se shumė vende mund tė pėrballojnė norma vjetore rritjjee qė sillen rreth vlerave 4-6 pėr qind. Kėto norma janė pėrsėri nė pėrputhje me njė konvergjencė tė shpejtė, por mjaft nėn normat prej 10 pėr qind tė vėrejtura ra nė vitet e fundit.
Ēekuilibrat e lartė nė sektorin e jashtėm mund tė parathonė oshilacione nė tė ardhmen, me rrezikun qė nė disa vende kjo tė jetė mė e vėshtirė. Ėshtė e vėrtetė qė deficitet e larta aktuale tė bilancit tė pagesave janė tipare tė pritshme tė konvergjencės nė njė rajon tė integruar dhe se niveli i lartė i investimeve direkte nė rajon ėshtė inkurajues. Por analiza e FMN-sė sugjeron se shumė defiēite tė llogarive korrente, sidomos nė Balltik dhe nė vendet e Europės Juglindore, janė tashmė mbi nivelet e justifikueshme nga supozimet bazė. Nė kėto raste ka rrezik tė axhustimeve tė papritura: nivelet e larta tė borxhit tė jashtėm janė tė ndjeshme ndaj lėvizjeve nė kursin e kėmbimit dhe tė normave tė interesit, luhatjes sė rritjes ekonomike, si dhe ndryshimeve nė interesin e investitorėve pėr tregjet nė zhvillim.
Deri mė tani rajoni ka qenė rezistent nga turbulencat financiare globale, por kjo nuk duhet tė ēojė nė vetėkėnaqje: rritja botėrore parashikohet tė ngadalėsohet dhe rreziku i pėrhapjes ėshtė i madh. Trazirat financiare kanė filluar tė ndikojnė koston dhe gjetjen e financimeve. Diferencat e interesave midis obligacioneve shtetėrore dhe private po rriten, flukset afatshkurtra tė kapitalit ndėrmjet vendeve janė duke u pakėsuar dhe rritja e kreditimit po ngadalėsohet nė disa vende. Shkurt, sistemet financiare tė Europės janė akoma duke u testuar dhe njė tkurrje mė e fortė e kreditimit ėshtė njė mundėsi e qartė. Sė bashku me ngadalėsimin e sektorit tė eksporteve, kjo mund tė ēojė nė njė pakėsim tė flukseve hyrėse tė kapitalit tė bankave tė huaja nė drejtim tė Europės nė zhvillim. Ajo qė aktualisht ėshtė njė ngadalėsim i moderuar, mund tė kthehet shpejt nė njė ulje me tronditje.
Megjithėse vendet ndryshojnė nė atė se sa tė prekshme janė, politika mė tė shtrėnguara makroekonomike dhe financiare do tė jenė thelbėsore nė shumicėn e vendeve pėr tė adresuar ēekuilibrat dhe pėr tė siguruar njė ulje sa mė tė butė. Politikat fiskale duhet tė marrin njė rol mė aktiv nė menaxhimin e kėrkesės sė brendshme, sidomos nė ato vende me kurs fiks kėmbimi qė nuk kanė mundėsinė tė shtrėngojnė politikat monetare. Masat pėr tė forcuar sektorin financiar pėrfshirė kėtu klasifikimin me nivel mė tė lartė risku pėr kreditė nė valutė pėr klientėt e pambuluar dhe vendosjen e limiteve pėr raportet e borxhit dhe shėrbimit tė borxhit me tė ardhurat do tė krijojnė amortizatorė pėr tė ndihmuar ekonomitė tė pėrballojnė goditjet.
Pėrtej nevojave mė imediate pėr tė axhustuar politikat ndaj ngadalėsimit tė rritjes ekonomike nė botė dhe tė tregjeve financiare mė kėrkuese, forca afatgjatė e rajonit do tė pėrcaktohet nga progresi nė reformat strukturore. Tė tilla reforma do tė mundėsojnė qė ata qė janė tė prapambetur tė kapin tė tjerėt dhe ata qė kanė patur rritje tė shpejtė, por me ēekuilibra tė mėdha, tė ngushtojnė deficitet korrente aktuale dhe tė ndėrtojnė kapacitete pėr tė shlyer borxhin e jashtėm. Reformat qė do tė reduktojnė rolin e shtetit nė ekonomi dhe do tė pėrmirėsojnė klimėn e biznesit, do tė rrisin mundėsitė e rajonit pėr tė pėrballuar goditjet. Forcimi i besimit tė investitorėve do tė ndihmojė gjithashtu pėr tė mbajtur norma tė larta rritje ekonomike.
*Drejtor i Departamentit
Europian tė FMN-sė
Michael Deppler
Shumica e ekonomive tė vendeve nė zhvillim tė Europės kanė patur njė ritėm tė lartė rritjeje nė vitet e fundit, madje disa prej tyre kanė arritur ritme qė mbeten prapa vetėm ndaj atyre tė vendeve nė zhvillim tė Azisė. Kjo konvergjencė e shpejtė me pjesėn tjetėr tė Europės ėshtė stimuluar pjesėrisht nga flukset hyrėse tė kapitaleve dhe nga kushtet jashtėzakonisht tė mira financiare. Megjithatė, tani rritja e turbulencave financiare globale dhe dobėsimi i rritjes ekonomike, po hedhin ...dyshime nėse ritmi i konvergjencės ėshtė i qėndrueshėm. FMN-ja, nė botimin e prillit 2008 Parashikimi Ekonomik Rajonal i diskuton kėto rreziqe dhe rekomandon politika pėr ti adresuar ato dhe siguron qė Europa nė zhvillim ėshtė e pėrgatitur pėr kohėrat mė tė vėshtira qė po vijnė.
Nė kėndvėshtrimin e FMN-sė, rritja e shpejtė ekonomike e Europės nė zhvillim ėshtė e mbėshtetur nė baza tė fortapėrmirėsime nė produktivitet dhe rritje nė stokun e kapitalit. Konvergjenca me standardet e jetesės tė pjesės tjetėr tė Europės, pritet pra tė vazhdojė nė tė gjithė rajonin. Por, pėrdorimi i lartė i burimeve dhe rreziqet e jashtme nė rritje, nėnkuptojnė njė ritėm mė tė ngadalėsuar. Vlerėsimet sugjerojnė se shumė vende mund tė pėrballojnė norma vjetore rritjjee qė sillen rreth vlerave 4-6 pėr qind. Kėto norma janė pėrsėri nė pėrputhje me njė konvergjencė tė shpejtė, por mjaft nėn normat prej 10 pėr qind tė vėrejtura ra nė vitet e fundit.
Ēekuilibrat e lartė nė sektorin e jashtėm mund tė parathonė oshilacione nė tė ardhmen, me rrezikun qė nė disa vende kjo tė jetė mė e vėshtirė. Ėshtė e vėrtetė qė deficitet e larta aktuale tė bilancit tė pagesave janė tipare tė pritshme tė konvergjencės nė njė rajon tė integruar dhe se niveli i lartė i investimeve direkte nė rajon ėshtė inkurajues. Por analiza e FMN-sė sugjeron se shumė defiēite tė llogarive korrente, sidomos nė Balltik dhe nė vendet e Europės Juglindore, janė tashmė mbi nivelet e justifikueshme nga supozimet bazė. Nė kėto raste ka rrezik tė axhustimeve tė papritura: nivelet e larta tė borxhit tė jashtėm janė tė ndjeshme ndaj lėvizjeve nė kursin e kėmbimit dhe tė normave tė interesit, luhatjes sė rritjes ekonomike, si dhe ndryshimeve nė interesin e investitorėve pėr tregjet nė zhvillim.
Deri mė tani rajoni ka qenė rezistent nga turbulencat financiare globale, por kjo nuk duhet tė ēojė nė vetėkėnaqje: rritja botėrore parashikohet tė ngadalėsohet dhe rreziku i pėrhapjes ėshtė i madh. Trazirat financiare kanė filluar tė ndikojnė koston dhe gjetjen e financimeve. Diferencat e interesave midis obligacioneve shtetėrore dhe private po rriten, flukset afatshkurtra tė kapitalit ndėrmjet vendeve janė duke u pakėsuar dhe rritja e kreditimit po ngadalėsohet nė disa vende. Shkurt, sistemet financiare tė Europės janė akoma duke u testuar dhe njė tkurrje mė e fortė e kreditimit ėshtė njė mundėsi e qartė. Sė bashku me ngadalėsimin e sektorit tė eksporteve, kjo mund tė ēojė nė njė pakėsim tė flukseve hyrėse tė kapitalit tė bankave tė huaja nė drejtim tė Europės nė zhvillim. Ajo qė aktualisht ėshtė njė ngadalėsim i moderuar, mund tė kthehet shpejt nė njė ulje me tronditje.
Megjithėse vendet ndryshojnė nė atė se sa tė prekshme janė, politika mė tė shtrėnguara makroekonomike dhe financiare do tė jenė thelbėsore nė shumicėn e vendeve pėr tė adresuar ēekuilibrat dhe pėr tė siguruar njė ulje sa mė tė butė. Politikat fiskale duhet tė marrin njė rol mė aktiv nė menaxhimin e kėrkesės sė brendshme, sidomos nė ato vende me kurs fiks kėmbimi qė nuk kanė mundėsinė tė shtrėngojnė politikat monetare. Masat pėr tė forcuar sektorin financiar pėrfshirė kėtu klasifikimin me nivel mė tė lartė risku pėr kreditė nė valutė pėr klientėt e pambuluar dhe vendosjen e limiteve pėr raportet e borxhit dhe shėrbimit tė borxhit me tė ardhurat do tė krijojnė amortizatorė pėr tė ndihmuar ekonomitė tė pėrballojnė goditjet.
Pėrtej nevojave mė imediate pėr tė axhustuar politikat ndaj ngadalėsimit tė rritjes ekonomike nė botė dhe tė tregjeve financiare mė kėrkuese, forca afatgjatė e rajonit do tė pėrcaktohet nga progresi nė reformat strukturore. Tė tilla reforma do tė mundėsojnė qė ata qė janė tė prapambetur tė kapin tė tjerėt dhe ata qė kanė patur rritje tė shpejtė, por me ēekuilibra tė mėdha, tė ngushtojnė deficitet korrente aktuale dhe tė ndėrtojnė kapacitete pėr tė shlyer borxhin e jashtėm. Reformat qė do tė reduktojnė rolin e shtetit nė ekonomi dhe do tė pėrmirėsojnė klimėn e biznesit, do tė rrisin mundėsitė e rajonit pėr tė pėrballuar goditjet. Forcimi i besimit tė investitorėve do tė ndihmojė gjithashtu pėr tė mbajtur norma tė larta rritje ekonomike.
*Drejtor i Departamentit
Europian tė FMN-sė
Similar topics
» Kriza, shfuqizohet rritja e taksave
» INSTAT: Rritja 9.9 % e diskutueshme
» INSTAT: 2008, rritja ekonomike 8%
» INSTAT: Rritja 9.9 % e diskutueshme
» INSTAT: 2008, rritja ekonomike 8%
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi