Calendar
Publications
Kėrko
Regjistrohu
identifikimiANALIZA NGA EKSPERTI/ Kreu i SPAK raportim te ministri, Eduard Halimi tregon pėr listėn e zezė: Ēfarė fshihet pas ligjit anti-KĒK
Faqja 1 e 1
03022020
ANALIZA NGA EKSPERTI/ Kreu i SPAK raportim te ministri, Eduard Halimi tregon pėr listėn e zezė: Ēfarė fshihet pas ligjit anti-KĒK
Nėse Eduard Halimi ka tė drejtė nė analizėn e tij (nė fakt ish-ministri nė gjithė kritikėn pėr ligjin u ėshtė referuar akteve kushtetuese vendėse dhe tė Gjykatės Europiane), atėherė Shqipėria po rrėshqet drejt njė tė kaluare me fare pak lidhje me tė drejtat e njeriut.
Sipas ishministrit tė Drejtėsisė, ligji i ri shkel Kushtetutėn, tė drejtat e njeriut, uzurpon kompetencat e SPAK dhe tė BKH, anashkalon gjykatat e Prokurorinė dhe tė gjithė kėto atribute ia jep qeverisė. Kaq e thjeshtė ėshtė loja, qė fshihet pas ligjit special.
IMPLIKIMET KUSHTETUESE DHE EUROPIANE TĖ LIGJIT SPECIAL QEVERITAR, NĖ RAPORT ME STANDARDET E PROCESIT LIGJOR
Nga Eduard Halimi
Vendimi i qeverisė pėr tė miratuar nė mėnyrė urgjente, me akt normativ, ligj special artikuluar publikisht si anti-KĒK, solli reagime tė shumta.
Nga eksperienca ime e gjatė si jurist, por edhe ligjvėnės, nisma tė tilla ligjore kėrkojnė kohė tė konsiderueshme pėr tu diskutuar dhe konsultuar, pasi ngėrthejnė nė vetvete implikime me aktet kushtetuese, por edhe ato ndėrkombėtare nė fushėn e tė drejtave tė njeriut, luftėn kundėr korrupsionit, krimit tė organizuar dhe terrorizmit.
Misionet ndėrkombėtare nėpėrmjet pėrfaqėsive diplomatike mirėpriten pėrpjekjet e qeverisė pėr tė parandaluar krimin e organizuar , por u kujdesėn njėzėri tė theksonin fort se Mekanizmat duhet tė mbėshtesin institucionet e reja tė drejtėsisė (SPAK) dhe duhet tė harmonizohen me standardet e njė procesi tė drejtė ligjor. Tė gjithė i thanė qeverisė se do ti vėzhgonin nga afėr kėto kėshilla ndaj saj dhe zbatimin e ligjit special.
Pėr tė gjithė lexuesit e thjeshtė, ligji i qeverisė quhet special, pasi qeveria, sipas Kushtetutės nuk nxjerr ligje, ato i miraton Parlamenti, por bazuar nė njė klauzolė pėrjashtuese (nenin 101), qeveria mund tė nxjerrė dhe ligje speciale si ky, tė cilat hyjnė nė fuqi menjėherė dhe shqyrtohen nga Parlamenti brenda 45 ditėve, pasi ka filluar ekzekutimi i tij. Unė nuk e di ende, si shumė tė tjerė, se ku ishte emergjenca, pse qeveria nuk e bėri njė ligj normal dhe jo special kur e ka Parlamentin tėrėsisht nėn kontroll dhe kur nisma ėshtė prezantuar nga Kryeministri nė 25 nėntor, dhe ka pėrcaktime identike me ligjin e miratuar po nga kjo qeveri para 5 vjetėsh e tė shfuqizuar nga Gjykata Kushtetuese (vendimi 43/2015), megjithatė qėllimi pėr tė cilin u ula tė shkruaj ėshtė tėrėsisht teknik pėr tė analizuar pikėrisht raportin mes ligjit special dhe standardit tė njė procesi ligjor pėr tė cilėn tė dyja pėrfaqėsitė diplomatike, BE dhe USA, u kujdesėn kėtė tė diel. Pėr kėtė, bėra njė kėrkim shkencor kėtė tė diel pasdite nė arkivin tim juridik pėr tė gjitha diskutimet e bėra lidhur me kėtė ēėshtje nė vitin 2014, kohė nė tė cilėn qeveria Rama 1 miratoi ligjin Pėr Policinė e Shtetit, e cila parashikonte krijimin e Byrosė Kombėtare tė Hetimit, nėn varėsinė e ministrit tė Brendshėm, diskutimet dhe komunikimet me partnerėt dhe misionet ndėrkombėtare, praktikat ndėrkombėtare, vendimet e Gjykatės Kushtetuese dhe Gjykatės sė Strasburgut tė konsultuara.
Megjithatė, pėrpara trajtimit teorik, nen pėr nen tė aktit normativ me fuqinė e ligjit, dua tė ndaj me lexuesin e thjeshtė disa konsiderata tė pėrgjithshme lidhur me kėtė akt:
Sė pari, ky akt normativ nuk pėrbėn asnjė risi juridike nė kuptimin e masave nė luftėn kundėr korrupsionit, krimit tė organizuar dhe terrorizmit. Kjo, pasi tė gjitha masat e parashikuara nė kėtė akt, janė tė pasqyruara nė mėnyrė mjaft tė saktė dhe tė detajuar nė korpusin ligjor qė ka miratuar ndėr vite nga qeveritė e majta e tė djathta, pėr luftimin e kėtyre fenomeneve mjaft shqetėsuese. Konkretisht, Kodi Penal, Kodi i Procedurės Penale, ligji nr. 9258, datė 15.07.2004, Pėr masat kundėr financimit tė terrorizmit, ligji Nr. 9917, datė 19.05.2008, Pėr parandalimin e pastrimit tė parave dhe financimit tė terrorizmit, ligji nr. 10192, datė 03.12.2009, Pėr parandalimin dhe goditjen e krimit tė organizuar, trafikimit, korrupsionit dhe krimeve tė tjera nėpėrmjet masave parandaluese kundėr pasurisė, ligji nr. 95/2016, Pėr organizimin dhe funksionimin e institucioneve pėr tė luftuar korrupsionin dhe krimin e organizuar, parashikojnė mekanizma tė plotė dhe efektivė nė luftėn ndaj korrupsionit, krimit tė organizuar dhe terrorizmit.
Nė kėtė kuptim, tė gjitha masat e propozuara nė aktin normativ gjejnė vend nė mėnyrė tė plotė dhe tė saktė nė legjislacionin e sipėrcituar. Madje, nga pikėpamja cilėsore, kėto ligje qėndrojnė shumė mė lart se akti normativ pėr shkak tė kohės, ekspertizės dhe konsulencės qė ka marrė Kuvendi i Shqipėrisė pėrpara miratimit tė tyre. Dallimi ėshtė se kėto masa, veprime qė ishin tė parashikuara tė bėheshin nga Policia Gjyqėsore dhe Prokuroria, tani do bėhen nga OFL, qė ėshtė nėn Ministrinė e Brendshme.
Sė dyti, akti normativ mbledh nė njė dorė edhe gjurmimin, edhe hetimin, tė cilat qartazi janė tė ndara, ku gjurmimin e ka Policia dhe hetimi u pėrket organeve tė drejtėsisė sė re. Ky ėshtė dhe shqetėsimi i misioneve ndėrkombėtare, tė cilat i kėrkuan qė zbatimi tė jetė nėn SPAK dhe jo nėn Ministrinė e Brendshme (shih reagimet e BE dhe SHBA kėtė tė diel). Por dukshėm, do tė kemi njė hetim, i cili do tė ketė njė ndikim tėrėsisht tė papėrshtatshėm politik. Ministri i Brendshėm do tė thėrrasė nė zyrė drejtuesin e SPAK dhe do ti kėrkojė llogari.
Prokuroria kundėr Korrupsionit dhe Krimit tė Organizuar ėshtė krijuar qė tė kontrollojė ministrin e Brendshėm dhe tė gjithė ministrat e Qeverisė, e jo tė shkojė dhe tė japė llogari para ministrit tė Brendshėm. Sundimi i ligjit dhe shteti i sė drejtės do tė jetė atėherė kur ministri i Brendshėm tė ketė frikė nga SPAK dhe jo e kundėrta. Dhe kjo nuk ka tė bėjė fare me emrat e pėrveēėm. Kolegėt e mi juristė nė Parlamentin aktual duhet ta mendojnė dy herė kėtė, sepse ligjet nuk bėhen pėr emra konkretė. Kjo duhet tė jetė kėshtu edhe pėr ministrin e Brendshėm tė PS-sė sot, ashtu edhe pėr ministrin e PD-sė apo LSI-sė nesėr.
Unė jam i bindur se as qytetarėt dhe as partnerėt ndėrkombėtarė nuk duan as ministrin socialist dhe as ministrin demokrat qė tė ketė kompetenca tė tilla. Mbledhja nė njė dorė, nėn ministrin e Brendshėm ėshtė njė zgjidhje e papėrshtatshme dhe jashtė ēdo standardi evropian, siē do tė argumentojmė edhe mė poshtė nė pjesėn teknike. Kėto kompetenca duhet ti ketė vetėm pushteti gjyqėsor, pra pushteti i tretė, i cili duhet tė organizohet dhe funksionojė jashtė ēdolloj ndikimi politik, pasi siē do tė analizojmė mė poshtė kėto janė standardet e njė procesi ligjor, pėr tė cilėn u kujdesen ambasadat tė dielėn paradite.
Sė treti, miratimi me akt normativ qė ka fuqinė e ligjit nuk ėshtė nė pėrputhje me parashikimin e nenit 101 tė Kushtetutės. Kjo pasi dispozita kushtetuese e lidh nxjerrjen e njė akti normativ me fuqinė e ligjit me nevojėn dhe urgjencėn, kritere tė cilat siē do ti shohim nė vijim, nuk pėrmbushen nė rastin konkret. Ky miratim thjesht tregon njė mėnyrė unike tė shpejtė tė qeverisė pėr tė arritur njė rezultat tė pritshėm prej saj. Nė mungesė tė Gjykatės Kushtetuese, askush nuk mund ta pengojė zbatimin e tij. Si njė vend unik nė botė, qė jemi pa Gjykatė Kushtetuese, edhe qeveria mbetet unike nė gjetjet e saj.
Ėshtė e pakuptueshme se si nė kohėn kur qeveria e ka tė gjithė Parlamentin nė shėrbim tė plotė tė saj dhe mund ta mbledhė edhe tė shtunėn, edhe tė dielėn, edhe ditėn, edhe natėn, ajo zgjedh tė miratojė njė ligj tė ri nėpėrmjet aktit normativ me fuqinė e ligjit. Kjo na bėn tė mendojmė se ēėshtja e aktit normativ, si mėnyrė urgjente pėr tė marrė rezultate, duhet tė jetė e lidhur me ndonjė listė tė zezė, e pėrbėrė nga subjekte tė krimit tė organizuar dhe dėshirėn e qeverisė qė ditėn e hėnė, njerėzit e listės tė jenė pas hekurave.
Nėse kjo bėhet pėr sigurinė publike apo ndonjė qėllim tjetėr nuk di ta them, por pėr aq kohė sa nuk kemi asgjė nė tė shprehur, enigmat e kėsaj lėvizjeje unike tė qeverisė, do ti kuptojmė nė ditėt nė vijim. Por, ligji do tė zbatohet sipas njė liste qė e ka qeveria dhe jo Prokuroria, pra hetimi do tė jetė shumė larg eliminimit tė ndikimit tė papėrshtatshėm politik, pėrkundrazi ndoshta do tė jetė tėrėsisht nėn kėtė ndikim. Pikėrisht vendosja e hetimit nėn ndikimin e papėrshtatshėm politik, sjell premisa pėr arbitraritet dhe selektivitet.
Sė katėrti, akti normativ, pavarėsisht artikulimit publik, nuk ka lidhje me KĒK (organizatėn e gjyqtarėve dhe prokurorėve tė korruptuar), pėr tė cilėn ishte premtuar dhe folur gjatė kėtyre muajve. Nė kėtė drejtim, kjo nismė ėshtė paksa zhgėnjyese. Ky akt normativ, pra, ka qėllim pėr tė luftuar vetėm veprimtarinė terroriste, krimin e organizuar, trafiqet, organizatat kriminale dhe krimet e rėnda. Nė kėtė kėndvėshtrim, qėllimi i qeverisė duket i mirė.
Kush nuk do qė qeveria tė luftojė trafikantėt e drogės, terroristėt, organizatat kriminale dhe vrasėsit?! Por, kjo nismė duket kontradiktore me faktin qė qeveria kėrkon tė fusė nė burg disa kriminelė tė mėdhenj (pėr tė cilėt ka njė listė tė zezė), ndėrkohė qė ata qė janė brenda, po dalin njė nga njė. Qeveria nuk bėn dhe nuk duket sikur do tė bėjė asgjė pėr gjyqtarėt dhe prokurorėt e korruptuar qė janė pėrqendruar nė zonat me ndikim tė fortė tė krimit, Krujė-Kurbin-Lezhė dhe Fier-Vlorė. Kur ata lirojnė krerė bandash dhe nuk u hyn gjemb nė kėmbė, mendojeni vetė se ēfarė u bėjnė qytetarėve dhe bizneseve shqiptare, por edhe atyre tė huaja. Por le tė flasim nė njė shkrim tjetėr pėr kėtė.
Sė pesti, siē do tė analizoj nė vijim, akti normativ bie ndesh me tė paktėn 6 nene tė Kushtetutės, 9 vendime tė Gjykatės Kushtetuese, 2 nene tė Konventės Europiane pėr tė Drejtat e Njeriut dhe 5 vendime tė Gjykatės sė Strasburgut. Nėse ky akt do tė zbatohet kėshtu siē ėshtė, do tė sillte eventualisht shkelje tė lirive dhe tė drejtave tė njeriut e mė pas vendime tė gjykatave shqiptare apo ndėrkombėtare do tė gjobisnin Shqipėrisė, gjobat tė cilat do tė duhet tė paguheshin nga taksapaguesit, pra qytetarėt e thjeshtė dhe bizneset, pa folur kėtu pėr kostot e larta qė i shkaktohen shtetit tė sė drejtės dhe shpenzimet pėr operacionet policore apo tė organeve tė tjera ligjzbatuese.
Nė njė konkluzion paraprak, mund tė themi se tė gjithė duam qė qeveria, kjo qė ėshtė sot dhe ajo qė do tė jetė nesėr, tė luftojė korrupsionin, krimin e organizuar, trafiqet dhe terrorizmin. Siguria dhe rendi publik janė kryeēėshtja e tė gjithėve ne, pėr fėmijėt tanė nė radhė tė parė. Ēdo gjė qė duhet bėrė pėr tė garantuar sigurinė publike, qeveria e sotme apo e nesėrme, e majtė apo e djathtė, ėshtė e mirėpritur pėr ta bėrė, por gjithēka duhet tė bėhet bazuar nė rule of law, nė sundim tė ligjit dhe vetėm nė sundim tė ligjit. Gjithēka duhet bėrė nė pėrputhje me standardet e njė procesi tė drejtė ligjor. Ėshtė e rėndėsishme tė ketė ndėshkime, por ato tė bėhen me drejtėsi dhe pa arbitraritet e selektivitet.
Por qėllimi primar pse u ula tė shkruaj, ishte tė ndalem nė njė analizė tėrėsisht teknike dhe mirėfilltazi juridike, lidhur me pėrputhshmėrinė e aktit normativ me Kushtetutėn, Konventėn Europiane pėr tė Drejtat e Njeriut, jurisprudencėn e Gjykatės Kushtetuese, Gjykatės Europiane pėr tė Drejtat e Njeriut, Kodet dhe legjislacionin e miratuar me shumicė tė cilėsuar pėr tė parė shqetėsimin nėn rreshta tė misioneve ndėrkombėtare dhe tė tė gjithėve ne, pėr njė proces brenda standardeve tė njė procesi ligjor.
ANALIZA NĖ PARIM E AKTIT NORMATIV
Problemet dhe implikimet procedurale Neni 101 i Kushtetutės ka parashikuar tė drejtėn e Qeverisė, qė nė rast nevoje dhe urgjence tė miratojė akte normative me fuqinė e ligjit, tė cilat parashikojnė marrjen e masave me karakter tė pėrkohshėm. Kėto akte duhet tė miratohen detyrimisht nga Kuvendi brenda njė afati 45- ditor, pėrndryshe e humbasin fuqinė e tyre nga momenti i miratimit. Aktet normative pėrkufizohen si instrumente ligjore tė miratuara nga qeveria, bazuar nė parashikimet kushtetuese, tė cilat i njohin pushtetit ekzekutiv kompetencėn pėr tė zgjidhur situata tė veēanta dhe janė subjekt i mbikėqyrjes sė rreptė parlamentare.
Megjithatė, kjo e drejtė duhet ushtruar nė pėrputhje me parime e tjera tė sė drejtės kushtetuese dhe ndėrkombėtare. Njė nga parimet mė tė rėndėsishme kushtetuese ėshtė ndarja dhe balancimi i pushteteve. Pėr rrjedhojė, pushteti ekzekutiv ushtrohet nga Kėshilli i Ministrave, Legjislativi nga Parlamenti dhe pushteti gjyqėsor nga gjykatat. Nisur nga natyra pėrjashtimore e kompetencės sė Kėshillit tė Ministrave nė nxjerrjen e aktit normativ me fuqinė e ligjit, nė respekt tė hierarkisė sė burimeve tė sė drejtės, tė kėrkesave qė burojnė nga parimi i ndarjes dhe balancimit midis pushteteve dhe vlerave mbi tė cilat bazohet shteti i sė drejtės, para sė gjithash, kufijtė e diskrecionalitetit qė ka qeveria, nė vlerėsimin e situatės sė jashtėzakonshme dhe tė nevojės urgjente, pėrcaktohen dhe u nėnshtrohen kėrkesave kushtetuese dhe kufizimeve pėrkatėse.
Qė njė akt normativ tė miratohet, duhet tė jemi para dy kushteve nė mėnyrė kumulative: nevojės dhe urgjencės. Nevoja dhe urgjenca janė rrethana dhe situata fakti, qė vlerėsohen rast pas rasti. Si raste tė tilla, pėrmendim fatkeqėsitė natyrore, boshllėku legjislativ i shkaktuar nga shfuqizimi i akteve, nevoja pėr efekte tė menjėhershme nė fusha me ndjeshmėri tė madhe publike, parandalimi i menjėhershėm i spekulimeve. Ajo qė i bashkon tė gjitha kėto situata, ėshtė fakti se pėrfaqėsojnė njė gjendje jo tė zakonshme nė jetėn e vendit, ku evidentohet dukshėm rreziku i ardhjes sė pasojave tė dėmshme pėr interesat publikė ose pėr tė drejtat themelore tė shtetasve. Ky rrezik dikton nevojėn e masave tė menjėhershme, por qė legjislacioni ekzistues nuk i mundėson dot. Nevoja dhe urgjenca duhen kuptuar si parakushte tė domosdoshme, mosqenia e tė cilave do tė kishte si pasojė pavlefshmėrinė e aktit normativ me fuqinė e ligjit.
Gjykata Kushtetuese nė vendimin nr. 5/2014, shprehet se pėr plotėsimin e kėrkesave tė parashikuara nė nenin 101 tė Kushtetutės ėshtė e nevojshme ekzistenca e njė situate faktike objektive, e pėrcaktueshme, e pavarur nga vullneti i qeverisė, e cila vė nė rrezik interesin publik. Situata e jashtėzakonshme duhet tė ketė karakter objektiv, ēka nėnkupton se prania e saj nuk varet nga vullneti i qeverisė, i cili, nė tė tilla rrethana, kushtėzohet nga nevoja e reagimit tė menjėhershėm, mė qėllim mbrojtjen e interesit publik, me anė tė akteve normative me fuqinė e ligjit, kurse urgjenca e kėtyre rregullimeve mund tė rezultojė nga justifikimet e paraqitura nga qeveria nė debatet parlamentare mbi ligjin qė miraton aktin qeveritar. Nisur nga interpretimet qė Gjykata Kushtetuese i ka bėrė nenit 101, por edhe nga jurisprudenca ndėrkombėtare , arrijmė nė pėrfundimin se nė kushtet e nxjerrjes sė njė akti normativ me fuqinė e ligjit duhet tė bashkekzistojnė disa kushte thelbėsore, pėrndryshe akti normativ ėshtė i pavlefshėm.
Ėshtė e qartė se nuk ndodhemi nė asnjė prej rasteve tė pėrcaktuara shprehimisht nga gjykatėsi i Kushtetutės dhe fakti qė kjo nismė ėshtė artikuluar qė nė nėntor dhe rikthyer sėrish nė shkurt, ėshtė tregues se nuk ndodhemi para njė situate urgjence, pra qė nuk mund tė presė. Lufta ndaj krimit tė organizuar, trafiqeve dhe terrorizmit nuk ėshtė dhe nuk mund tė jetė aksion, por njė proces brenda standardeve. Nė kėtė kuptim, pėr sa kohė nuk pėrmbushen kriteret e nevojės, urgjencės dhe nuk jemi nė kushtet kur masat e parashikuara nga ky akt nuk mundėsohen nga legjislacioni aktual, akti normativ i nxjerrė nga qeveria ėshtė nė kundėrshtim me nenin 101 tė Kushtetutės dhe vendimet nr. 24/ 2006 dhe nr. 5/2014 tė Gjykatės Kushtetuese.
Problemet dhe implikimet nė pėrmbajtje
Parimi i sigurisė juridike (neni 4 i Kushtetutės):
Ligji special i miratuar nga qeveria krijon mbivendosje me gjashtė ligje tė tjera ekzistuese, tri prej tė cilave tė miratuara me shumicė tė cilėsuar. Edhe vetė mungesa e harmonizimit tė dispozitave tė njė ligji me ato tė ligjeve tė tjera, mund tė mos krijojė nė vetvete antikushtetutshmėri, por kur paqartėsia krijon probleme tė tilla qė ēojnė nė zbatim tė gabuar tė dispozitave ligjore dhe nė cenim tė parimit tė shtetit tė sė drejtės e tė sigurisė juridike, atėherė nuk mund tė pranohet se kėto norma janė tė pajtueshme edhe me frymėn e Kushtetutės. Gjithashtu, duhet treguar kujdes qė ligjet e zakonshme tė nxirren jo vetėm nė bazė dhe pėr zbatim tė Kushtetutės, por duhet treguar kujdes i veēantė qė ato tė mos prekin rregullimet qė pėrfshihen natyrshėm nė sferėn ekskluzive tė ligjeve tė cilėsuara. Nė rastin konkret, referuar nenit 4 tė Kushtetutės dhe jurisprudencės sė Gjykatės Kushtetuese, ekzistenca e normave apo dispozitave ligjore qė krijojnė paqartėsi apo konfuzitet pėr zbatimin e tyre, duke krijuar kompetenca dhe mekanizma paralele krijon shkaqe pėr antikushtetutshmėri. Nė kėtė kuptim, fakti qė akti normativ me fuqinė e ligjit parashikon mekanizma tė drejta dhe kompetenca, tė cilat me ligje tė tjera iu janė njohur institucioneve tė ndryshme nga ato tė parashikuara nė aktin normativ, bėn qė ky akt tė jetė nė kundėrshtim me nenin 4 tė Kushtetutės dhe vendimet nr. 14/2006, nr. 19/2007, 9/2010 dhe 23/2011 tė Gjykatės Kushtetuese.
Parimi i ndarjes sė pushteteve (neni 7 i Kushtetutės):
Neni 30 parashikon strukturėn pėrgjegjėse nė Policinė e Shtetit, e cila do tė merret me mbledhjen e informacioneve, pėrditėsimin, pėrpunimin e tė dhėnave dhe kryerjen e ēdo veprimi administrativ, procedural e hetimor qė parashikohet pėr Policinė e Shtetit, nė zbatim tė kėtij akti normativ, si dhe detyra tė tjera tė pėrcaktuara me urdhėr tė Drejtorit tė Pėrgjithshėm tė Policisė sė Shtetit. Kjo strukturė, sipas ligjit do tė jetė nė varėsi tė drejtpėrdrejtė tė Drejtorit tė Pėrgjithshėm tė Policisė sė Shtetit. E vėrteta ėshtė se ligji nr. 108/2014, Pėr Policinė e Shtetit, nė kreun VI tė tij parashikonte ngritjen e njė strukture tė re me objekt gjurmimin dhe hetimin e veprave penale nė fushėn e korrupsionit, si dhe tė veprimtarisė kriminale tė lidhur me tė. Pra, qeveria thjesht ka bėrė copy-paste tė njėjtėn dispozitė. Por, pikėrisht pėr kėtė dispozitė, nė vendimin 43/2015, Gjykata Kushtetuese argumenton se: Krijimi i njė strukture tė re, nė varėsi tė ministrit tė Brendshėm, si strukturė e veēantė e Policisė sė Shtetit, me objekt gjurmimin dhe hetimin e veprave penale nė fushėn e korrupsionit, si dhe tė veprimtarisė kriminale tė lidhur me tė, cenon parimin e shtetit tė sė drejtės, tė sigurisė juridike, tė ndarjes dhe balancimit tė pushteteve, si dhe tė drejtat e individit pėr njė proces tė rregullt ligjor, tė parashikuara respektivisht nga nenet 4, 7 dhe 42 tė Kushtetutės, si dhe nga neni 6 i KEDNJ-sė, pėr shkak tė mungesės sė harmonizimit tė kompetencave tė saj me dispozitat pėrkatėse tė KPP-sė pėr hetimin e veprave penale, si dhe tė mospėrcaktimit tė raporteve procedurale tė kėsaj strukture me Prokurorinė dhe subjektet e tjera tė hetimit. Pėr rrjedhojė, Gjykata ēmon se kreu VI i ligjit nr. 108/2014 duhet tė shfuqizohet.
Nė optikėn e kėtij vendimi, akti normativ nė fjalė, i cili krijon njė strukturė nė varėsinė e Drejtorit tė Pėrgjithshėm tė Policisė sė Shtetit (i cili emėrohet nga Kėshilli i Ministrave), tė cilat zgjerojnė kompetencat aktuale dhe marrin kompetenca tė organeve tė sistemit tė drejtėsisė cenon parimin e ndarjes dhe balancimit tė pushteteve. Kjo pasi tė drejtat qė i kalojnė Operacionit Forca e Ligjit nė varėsi tė Ministrisė sė Brendshme, pra Ekzekutivit, janė kompetenca ekskluzive tė Prokurorisė, referuar nenit 148 tė Kushtetutės. Kushtetuta ka parashikuar qartazi tė drejtėn e Prokurorisė pėr tė kryer hetime, ushtruar ndjekjen penale dhe pėrfaqėsuar akuzėn nė gjyq. Duke i njohur disa kompetenca qė lidhen me fazėn e hetimeve paraprake, njė strukture nė varėsi tė ekzekutivit, cenohet parimi i ndarjes sė pushteteve, pasi pushteti ekzekutiv ndėrhyn nė kompetencat ekskluzive tė pushtetit gjyqėsor, ku bėn pjesė Prokuroria. Nė kėtė kuptim, ligji special i qeverisė vjen nė kundėrshtim me nenin 7 tė Kushtetutės dhe vendimin nr. 43/2015 tė Gjykatės Kushtetuese.
Parimi i paanshmėrisė (neni 42 i Kushtetutės):
Nė pėrpjekjen vitit 2014, kur Kuvendi miratoi ligjin nr. 108/2014 Pėr Policinė e Shtetit, Grupi Parlamentar i Partisė Demokratike kėrkoi pranė Gjykatės Kushtetuese shpalljen e kėtij kapitulli si tė papajtueshėm me Kushtetutėn. Nė vendimin nr. 43 tė vitit 2015, Gjykata Kushtetuese u shpreh se Gjykata ka theksuar se procesi i rregullt ligjor dhe gjykimi brenda njė afati tė arsyeshėm shtrihet edhe gjatė fazės sė hetimeve paraprake (shih vendimin nr. 47, datė 7.11.2011 tė Gjykatės Kushtetuese). Kjo do tė thotė se garancitė e parashikuara nė nenin 42 tė Kushtetutės, si dhe nė nenin 6 tė Konventės Europiane tė tė Drejtave tė Njeriut (KEDNJ) zbatohen jo vetėm ndaj proceseve gjyqėsore, por edhe nė fazat qė e paraprijnė, sikurse nė ato qė e vijojnė. Nė ēėshtjet penale, kėto garanci pėrfshijnė para sė gjithash hetimet e kryera nga Policia. Pėr rrjedhojė, ēdo individ ka tė drejtė tė hetohet nga njė organ i pavarur dhe i paanshėm i caktuar me ligj, nė mėnyrė qė ai (organi) tė jetė i aftė tė veprojė pa asnjė influencė nga kushdo dhe pėr ēfarėdolloj arsye. Me fjalėt tė tjera, kėto organe duhet tė ushtrojnė veprimtarinė tyre nė mėnyrė tė pavarur nga ēdo organ tjetėr, si dhe tė veprojnė vetėm nė zbatim tė normave tė sė drejtės. Nė rastin nė shqyrtim, pėrveē problemeve tė trajtuara mė lart, Gjykata vlerėson se bashkimi nė njė dorė i veprimtarisė gjurmuese me atė hetimore (neni 27/2), ėshtė njė zgjedhje e papėrshtatshme dhe e papranueshme nė njė sistem juridiko-penal tė bazuar nė modelin akuzator, nė tė cilin kėrkohet njė ndarje e saktė midis funksioneve tė gjurmimit, hetimit, ndjekjes penale dhe gjykimit tė ēėshtjes. Njė bashkim i tillė krijon premisa potenciale pėr arbitraritet, me pasojė cenimin e tė drejtave dhe interesave tė ligjshme tė pjesėmarrėsve nė proces, si dhe cenimin e parimit tė ligjshmėrisė, si parim bazė i procesit penal. Gjykata vlerėson se pėrderisa kreu VI i ligjit nr. 108/2014 paraqet probleme tė natyrės sė lartpėrmendur, tė cilat pėrmbajnė nė vetvete rrezikun e cenimit tė tė drejtave dhe lirive tė individit pėr njė proces tė rregullt ligjor, ai bie ndesh edhe me nenin 42 tė Kushtetutės dhe nenin 6 tė KEDNJ-sė. Ky qėndrim lidhur me paanshmėrinė e organeve hetimore gjatė fazės sė hetimeve paraprake, ėshtė mbajtur edhe nga Gjykata Europiane pėr tė Drejtat e Njeriut.
Jurisprudenca e konsoliduar e Gjykatės Kushtetuese dhe Gjykatės sė Strasburgut kanė arritur njė qėndrim tė konsoliduar lidhur me faktin se organet qė kryejnė hetimin, ndjekjen dhe procedimin penal tė shtetasve duhet tė jenė tė pavarura nga ēdo lloj ndikimi politik, nė mėnyrė qė tė garantohet paanshmėria, si njė ndėr elementet mė tė rėndėsishme tė procesit tė rregullt ligjor. Nė rastin konkret, siē do tė shohim edhe tek analiza nen pėr nen, Byroja Kombėtare e Hetimit e propozuar me ligjin 108/2014 ka ndryshuar vetėm emrin nė njė strukturė tė posaēme nė varėsi tė Ministrisė sė Brendshme dhe Policisė sė Shtetit, e quajtur Operacioni Forca e Ligjit. Kjo strukturė, e cila do tė drejtohet nga njė person i emėruar nga ministri i Brendshėm, ka tė drejtė tė parandalojė, zbulojė, dokumentojė dhe godasė krimin e organizuar dhe krimet e rėnda. Kėto tė fundit janė kompetenca ekskluzive tė SPAK. Pra, qartėsisht, kryerja e veprimeve tė fazės sė hetimeve paraprake nga njė strukturė, e cila ėshtė tėrėsisht nėn varėsinė dhe kontrollin e ekzekutiv, cenon tė drejtėn e individėve pėr njė proces tė rregullt ligjor, pėrkatėsisht tė drejtėn pėr tu verifikuar, hetuar dhe ndjekur penalisht nga njė strukturė e pavarur, siē ėshtė Byroja (aktuale) Kombėtare e Hetimit dhe Prokuroria e Posaēme (SPAK).
ANALIZA NEN PĖR NEN
Nė vijim tė kėsaj analize, do tė ndalem nė mėnyrė specifike te disa prej dispozitave tė kėtij akti normativ, tė cilat nė vlerėsimin tim vijnė nė kundėrshtim me Kushtetutėn, Konventėn Europiane pėr tė Drejtat e Njeriut, jurisprudencėn e Gjykatės Kushtetuese dhe Gjykatės Europiane pėr tė Drejtat e Njeriut. Konkretisht:
Neni 7, pika 4, krahas Prokurorisė dhe Gjykatės, i njeh tė drejtėn edhe ministrit tė Financave tė procedojė me sekuestrimin dhe konfiskimin e fondeve dhe tė pasurive tė tjera, tė bllokuara pėrkohėsisht ose tė sekuestruara. Pra, ministri i Financave do tė ketė kompetenca tė njėjta me Prokurorinė dhe Gjykatėn, ēka ėshtė krejtėsisht nė kundėrshtim me parimin e ndarjes dhe balancimit tė pushteteve, si dhe garancitė procedurale tė parashikuara nga Kodi i Procedurės Penale. Ministri i Financave ėshtė njė funksionar politik, i cili nuk mund tė garantojė njė ndėr elementet kryesore tė parimit tė procesit tė rregullt ligjor, pikėrisht paanshmėrisė. Nė kėtė kuptim, kjo dispozitė e aktit normativ vjen nė kundėrshtim me nenin 7 dhe 42 tė Kushtetutės dhe nenin 6 tė Konventės Europiane pėr tė Drejtat e Njeriut.
Neni 8 krijon Komitetin Kombėtar tė Koordinimit pėr Parandalimin dhe Luftėn Kundėr Krimit tė Organizuar (nė vijim KKKPLKO) dhe shpjegon pėrbėrjen e Komitetit, nė krye tė sė cilit do tė jetė edhe ministri i Brendshėm. Pjesė e kėtij Komiteti ėshtė edhe drejtuesi i Prokurorisė sė Posaēme (SPAK) dhe Prokurori i Pėrgjithshėm. Paragrafi i tretė parashikon se anėtarėt e Komitetit janė tė detyruar ti raportojnė nė mėnyrė periodike Kėshillit tė Ministrave. Kėtu kemi tė bėjmė edhe me njė anomali. Kushtetuta nė nenin 148, pika 4, parashikon se Prokuroria e Posaēme pėr ndjekjen penale dhe hetimin e veprave penale tė korrupsionit, krimit tė organizuar dhe ēėshtjeve penale, ėshtė e pavarur nga Prokurori i Pėrgjithshėm. Pra, si Prokuroria e Posaēme, si drejtuesi i saj, janė tė pavarur nga Prokurori i Pėrgjithshėm. Kjo pavarėsi shprehet edhe nė mėnyrėn se si zgjidhen anėtarėt e kėsaj Prokurorie. Gjithashtu, nė ligjin nr. 96/2016, garantohet pavarėsia e prokurorėve tė Prokurorisė sė Posaēme. Mirėpo, akti normativ ėshtė nė kundėrshtim me frymėn, Kushtetutėn dhe ligjet e tjera. Kjo pasi kushtetutbėrėsi ka synuar qė tė garantojė njė pavarėsi tė plotė pėr drejtuesin e SPAK, ndėrkohė akti normativ i qeverisė synon vendosjen e tij de juro nėn varėsinė e ministrit tė Brendshėm. Pra, organi i akuzės (drejtuesi i SPAK, Prokurori i Pėrgjithshėm) do tė jetė nėn drejtimin politik tė qeverisė (ministrit tė Brendshėm) dhe duhet ti raportojnė kėsaj tė fundit. Ky parashikim, pėrveēse vjen nė kundėrshtim me nenin 148 tė Kushtetutės, ėshtė edhe nė kundėrshtim me nenin 7 tė Kushtetutės, qė synon garantimin e parimit tė checks & balance.
Neni 10 parashikon qė do tė jetė Operacioni Forca e Ligjit, nė varėsi tė Ministrisė sė Brendshme, qė do ti propozojė prokurorit marrjen e masave parandaluese, duke lėnė kėshtu jashtė Byronė Kombėtare tė Hetimit apo Policinė Gjyqėsore. Byroja Kombėtare e Hetimit pėr veprat penale tė korrupsionit dhe krimit tė organizuar, parashikuar nga neni 75/a i Kodit tė Procedurės Penale, dhe Policia Gjyqėsore pėr veprat e tjera penale, janė organe qė gėzojnė tė drejtėn eskluzive pėr tė marrė pjesė nė fazėn e hetimeve paraprake dhe pėr ti propozuar prokurorit marrjen e masave tė caktuara ligjore. Nė fakt, akti normativ nuk parashikon nė asnjė dispozitė tė tij asnjė kompetencė lidhur me Byronė Kombėtare tė Hetimit apo Policinė Gjyqėsore, por i ka zėvendėsuar kėto tė fundit me njė strukturė nėn varėsinė e drejtpėrdrejtė tė tij, Operacioni Forca e Ligjit
Neni 11, paragrafi i parė, parashikon se nė rastet e nevojės dhe tė urgjencės, kur ka informacione apo dyshime tė arsyeshme, tė bazuara nė elemente tė faktit qė subjektet pėrbėjnė rrezik pėr sigurinė publike dhe pėr nxitjen e mundėsinė e kryerjes sė veprave penale, Drejtori i pėrgjithshėm i Policisė sė Shtetit, me kėrkesė tė OFL-sė, mund tė vendosė njė nga masat e parandaluese personale. Kėtu, drejtori i pėrgjithshėm i Policisė sė Shtetit merr atribute tė pushtetit gjyqėsor qė ushtrohen nga gjykatat (neni 135 i Kushtetutės). Ndėrsa OFL merr atributet e Prokurorisė. Neni 116 i Kushtetutės parashikon burimet e sė drejtės dhe hierarkinė e tyre. Nė krye tė kėsaj hierarkie qėndron Kushtetuta dhe ēdo akt/ligj/vendim duhet tė jetė nė pėrputhje me tė. Pra, ligjet duhet tė jenė nė pėrputhje me Kushtetutėn. Nė kėtė rast, neni konkret i aktit normativ ėshtė i papajtueshėm me Kushtetutėn. Pėrkatėsisht nenin 11 i aktit normativ vjen nė kundėrshtim me nenet 135 dhe 148 tė Kushtetutės, pasi cenohen atributet ekskluzive tė Prokurorisė dhe Gjykatės.
Nga paragrafi i tretė deri nė paragrafin e shtatė tė kėtij neni, kemi tė bėjmė me rregullime tė karakterit procedural. Rregullime tė tilla tė procedurės penale bėhen nga KPP, i cili edhe nė bazė tė Kushtetutės miratohet me 3/5, ndėrsa akti normativ jo vetėm qė del si rezultat i shprehjes sė vullnetit nga Kėshilli i Ministrave dhe qė tė ketė fuqinė e ligjit, duhet tė miratohet nga Parlamenti brenda 45 ditėsh, por edhe nėse do tė miratohet, ai miratohet me ligj tė thjeshtė. Nė lidhje me kėtė ēėshtje, Gjykata Kushtetuese ėshtė shprehur se miratimi i njė akti normativ me shumicė tė thjeshtė qė ndryshon njė ligj me shumicė tė cilėsuar, ėshtė nė kundėrshtim me nenet 81, pika 2 dhe 83, pika 3 tė Kushtetutės. KPP pėrcakton si rregull pėr ankimet afatin 15-ditor, pėrveēse kur Kodi e parashikon ndryshe. Ndėrsa akti u lė subjekteve njė afat kohor prej 5 ditėsh pėr tė ankimuar. Kjo do tė thotė se kjo dispozitė vjen nė kundėrshtim me afatet procedurale tė parashikuara nga Kodi i Procedurės Penale pėr ankimet. E njėjta logjikė vlen edhe pėr nenin 14, i cili pėrmban norma me karakter procedural, tė cilat gjejnė rregullim nė Kodin e Procedurės Penale.
Ky nen i jep Policisė sė Shtetit kompetencėn tė kufizojė lirinė fizike tė subjekteve tė ligjit. Ashtu si me tė drejtėn pėr tė gėzuar jetėn private, edhe nė kėtė rast, jurisprudenca e Gjykatės Europiane pėr tė Drejtat e Njeriut na tregon se dhėnia e kompetencave tė gjera njė institucioni dhe mungesa e parashikimeve precize se si do tė vlerėsojė institucioni pėr ushtrimin nė praktikė tė kėtyre kompetencave, ka tendencė tė pasojė njė kufizim tė padrejtė tė tė drejtave dhe lirive themelore. Nė ēėshtjen Hilda Hafsteinsdóttir kundėr Islandės, Gjykata u shpreh se cilėsia e ligjit tė brendshėm konsiderohet e pamjaftueshme pėr tė pėrmbushur kushtet qė kėrkon neni 5 i KEDNJ, sepse e drejta e brendshme nuk pėrcakton nė mėnyrė precize llojin e veprimeve qė Policia ėshtė e autorizuar tė marr nė lidhje me njė tė ndaluar dhe as kohėzgjatjen maksimale tė ndalimit. Pavarėsisht se kėto detaje ishin caktuar mė hollėsisht me udhėzime tė brendshme tė Policisė, Gjykata vlerėsoi se kėto udhėzime pėrbėnin mė shumė njė praktikė administrative, e cila nuk mund tė zėvendėsonte nevojėn pėr njė kornizė strikte ligjore, e cila parashikon nė detaje, nė lidhje me masat qė kufizojnė lirinė fizike. Pėrfundimisht, Gjykata u shpreh se ligji nuk ishte i saktėsuar dhe i aksesueshėm mjaftueshėm, nė mėnyrė qė tė shmangej rreziku i ndalimit arbitrar. Edhe nė ēėshtjen Lawless kundėr Irlandės, kuptohet qėndrimi i GJEDNJ nė interpretimin e nenit 5(1)(b) tė Konventės. Vėrtetė kjo dispozitė pėrfshin rastet e privimit tė lirisė nė periudha tė shkurtra kohe pėr tė kryer, pėr shembull, njė kėrkim personal, por kuptohet se kėtij terreni i jepet njė interpretim shumė i ngushtė, pasi nė tė kundėrt do tė minohej qėllimi i dispozitės sė Konventės, i cili ėshtė mbrojtja ndaj humbjes arbitrare tė lirisė. Pra, nė mėnyrė qė parashikimi i ligjit tė jetė nė rastet e nenit 5(1)(b), do tė duhej qė ēdo detyrim tė ishte i njė natyre mjaft specifike, konkrete, objektive dhe tė parashikueshme, kritere kėto qė projektligji nuk i pėrmbushė e pėr pasojė do tė cenonte padrejtėsisht lirinė fizike.
Neni 15, jo vetėm qė i jep Policisė tė drejtėn pėr tė propozuar masa tė sigurimit me karakter pasuror, por edhe tė drejtėn pėr tė marrė kėto masa. Ndėrkohė qė KPP, nė nenin 244, pėrcakton qartė se masat e sigurimit vendosen me kėrkesė tė prokurorit, nga ana e gjyqtarit.
Neni 19 ėshtė njė tjetėr nen problematik. Ashtu si njė pjesė e mirė e neneve, edhe ky nen merr atributet e Prokurorisė dhe Gjykatės, nė paragrafin e parė tė tij, duke ia dhėnė ato drejtorit tė pėrgjithshėm tė Policisė sė Shtetit. Nė rastin konkret, kėtij tė fundit i takon e drejta pėr tė vendosur masa sekuestroje mbi pasurinė e subjekteve tė kėtij ligji. Dhe vetėm pas sekuestros, bėhet njoftimi i prokurorit, i cili vendos pėr heqjen ose kėrkon nė Gjykatė vleftėsimin e masės.
Neni 20 krijon sėrish njė mbivendosje tė kompetencave, duke i atribuuar drejtorit tė pėrgjithshėm tė Policisė kompetenca qė me ligj (KPP dhe ligjin nr. 25/2019) i takojnė oficerit tė Policisė Gjyqėsore. Kėshtu, KPPja parashikon se oficeri ose agjenti i Policisė, i ngarkuar me zbatimin e vendimit tė arrestit, i dorėzon personit ndaj tė cilit ėshtė marrė masa kopjen e vendimit dhe e njeh menjėherė me letrėn e tė drejtave. Policia Gjyqėsore mban procesverbal pėr veprimet e kryera. Procesverbali i dėrgohet Gjykatės qė ka dhėnė vendimin dhe prokurorit. Ndėrsa akti normativ parashikon se Drejtori i pėrgjithshėm i Policisė sė Shtetit, pasi i ka bėrė me dije subjektit tė interesuar urdhrin e sekuestros, merr masa pėr vėnien nė ekzekutim tė tij nėpėrmjet dorėzimit tė pasurisė, objekt i urdhrit tė sekuestrimit, Agjencisė sė Administrimit tė Pasurive tė Sekuestruara e tė Konfiskuara, sipas parashikimeve tė legjislacionit nė fuqi pėr administrimin e pasurive tė sekuestruara e tė konfiskuara.
Fakti qė drejtorit tė pėrgjithshėm tė Policisė sė Shtetit i rritet volumi i kompetencave, nė kurriz tė pakėsimit tė kompetencave qė organeve tė tjera ua njeh ligji, krijon mundėsinė pėr tė pasur abuzime dhe qė ky akt normativ tė shėrbejė si ligjėrues i veprimeve arbitrare.
Neni 23, pika 5 e aktit normativ e kalon barrėn e provės nga organi shtetėror te subjekti, duke ardhur nė kundėrshtim me njė nga parimet kryesore tė sė drejtės penale, qė barrėn e provės nė njė proces penal e ka prokurori. Pėr mė tepėr, kjo dispozitė vjen nė kundėrshtim edhe me nenin 30 tė Kushtetutės, pasi nuk merr nė konsideratė parimin e prezumimit tė pafajėsisė, duke e prezumuar subjektin fajtor, derisa ai tė provojė tė kundėrtėn.
Nga analiza e mėsipėrme, qoftė nė parim, ashtu edhe nen pėr nen, arrijmė nė konkluzionin se akti normativ me fuqinė e ligjit, i miratuar nga qeveria shqiptare, paraqet njė sėrė implikimesh me Kushtetutėn e Shqipėrisė, Konventėn Europiane pėr tė Drejtat e Njeriut, jurisprudencėn e Gjykatės Kushtetuese dhe Gjykatės Europiane pėr tė Drejtat e Njeriut. Ai vjen nė kundėrshtim me 6 dispozita kushtetuese (nenet 4, 7, 30, 42, 135, 148) dhe 2 nene tė Konventės Europiane pėr tė Drejtat e Njeriut (nenet 8 dhe 42), me 9 vendime tė Gjykatės Kushtetuese dhe 5 vendime tė Gjykatės Europiane pėr tė Drejtat e Njeriut, si dhe krijon kundėrshti apo konfuzitet me Kodin Penal, Kodin e Procedurės Penale, ligji nr. 9258, datė 15.07.2004, Pėr masat kundėr financimit tė terrorizmit, ligji Nr. 9917, datė 19.05.2008, Pėr parandalimin e pastrimit tė parave dhe financimit tė terrorizmit, ligji nr. 10192, datė 03.12.2009, Pėr parandalimin dhe goditjen e krimit tė organizuar, trafikimit, korrupsionit dhe krimeve tė tjera nėpėrmjet masave parandaluese kundėr pasurisė, ligji ,r. 95/2016, Pėr organizimin dhe funksionimin e institucioneve pėr tė luftuar korrupsionin dhe krimin e organizuar.
Nė kushtet kur nuk ka njė Gjykatė Kushtetuese, opozita ėshtė jashtė Parlamentit, Gjyqėsori ėshtė sa nėn presion dhe sa nė ofensivė KĒK, ngelet premtimi i misioneve dhe ambasadave se do tė ndjekin me vėmendje zbatimin e ligjit special qė tė jetė brenda standardeve, ndėrsa ne tė tjerėt do tė duhet tė presim tė hėnėn, nėse zbatimi do tė jetė ashtu siē e kėrkojnė misionet dhe ēdo qytetar i kėtij vendi, nė pėrputhje me standardet e njė procesi ligjor.
Panorama
Iliriada Portal- Numri i postimeve : 4609
Reputation : 58
Points : 38520
Registration date : 08/12/2007
Share this post on:
ANALIZA NGA EKSPERTI/ Kreu i SPAK raportim te ministri, Eduard Halimi tregon pėr listėn e zezė: Ēfarė fshihet pas ligjit anti-KĒK :: Komentet
No Comment.
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi