CIA i nxjerr bojėn Shqipėrisė
Faqja 1 e 1
28072008
CIA i nxjerr bojėn Shqipėrisė
CIA i nxjerr bojėn Shqipėrisė
Korrieri
Rrezohen pretendimet per nje "mrekulli ekonomike shqiptare". Agjencia amerikane e Zbulimit e rendit Shqipėrinė nė vendin e tetė ne rajon, pasi Prodhimi i Brendshėm Bruto i saj llogaritet nė vlerėn e 19.9 miliardė lekė ose 10 miliardė dollarėve
Shqipėria vazhdon tė jetė shumė larg krahasuar me vendet e tjera tė Ballkanit, pėr sa i pėrket Prodhimit tė Brendshėm Bruto. Kufizimet e energjisė, mungesa e infrastrukturės dhe e prodhimit vendas vazhdojnė ta poziciojnė shumė larg Shqipėrinė nė prodhimin e tė mirave materiale qė ajo iu ofron qytetarėve tė saj. Sipas tė dhėnave mė tė fundit qė jepen nga CIA Factboook nė 11 shtetet ballkanike, Shqipėria renditet e 8-ta pėr nga Prodhimi i Brendshėm Bruto. Nė pėrshkrimin qė i bėhet ekonomisė shqiptare, thuhet se zvarritja e investimeve dhe mungesa e rrjetit hekurudhor ėshtė kthyer nė barrierė tė rritjes ekonomike. Kurse mungesa e energjisė cilėsohet faktor nė thithjen e investimeve tė huaja. Ekonomia shqiptare vazhdon tė mbahet nga tė ardhurat e emigrantėve, tė cilat kapin vlerėn e 600-800 milionė dollarė nė vit. Pjesa mė e madhe e kėtyre tė ardhurave vijnė nga emigrantėt shqiptarė nė Itali dhe Greqi, tė ardhura kėto qė ndihmojnė nė zbutjen e deficitit tregtar, thuhet nė raportin e CIA-s mbi ekonominė shqiptare. Po ashtu, sipas CIA-s, bujqėsia e cila zė njė tė pestėn e Prodhimit tė Brendshėm Bruto, por e cila nuk ka njohur zhvillim si rezultat i mungesės sė pajisjeve teknologjike pėr prodhimet bujqėsore. Kufizimet e energjisė dhe mungesa e infrastrukturės mbeten faktorėt kryesorė, tė cilėt vėshtirėsojnė punėn e biznesit dhe bėjnė akoma mė tė vėshtira thithjen e investimeve tė huaja. Ngritja e termocentralit tė Vlorės dhe linja e interkonjeksionit me Malin e Zi do tė jetė ndihmė pėr shkėputjen e vendit nga kriza energjetike. Gjithashtu, qeveria po vepron ngadalė nė kryerjen e investimeve nė infrastrukturė dhe rrjetin hekurudhor, duke krijuar barriera nė rritjen ekonomike tė vendit. Mjaft pozitive rritja ekonomike ka qenė gjatė viteve 2003 deri nė 2007, ku dhe inflacioni ishte i qėndrueshėm.
Renditja
Turqia mund tė quhet vendi mė i pasur i Ballkanit, nėse si faktor marrim prodhimin e brendshėm bruto. Sipas CIA Factbook, GDP nė Turqi ėshtė 888 miliardė dollarė. Greqia renditet e dyta nga vendet e Ballkanit qė kanė GDP-nė mė tė lartė. Mė pas me njė diferencė jo shumė tė madhe vjen Rumania. Nė listėn e vendeve tė Ballkanit qė kanė GDP-nė mė tė lartė Shqipėria renditet e teta, ku Prodhimi i Brendshėm Bruto i saj llogaritet nė vlerėn e 19.9 miliardė lekė apo 10 miliardė dollarė. Kosova renditet nė vendin e fundit pėr sa i pėrket nivelit tė Prodhimit tė Brendshėm Bruto. GDP-ja e Kosovės rezulton 4 miliardė dollarė. Dhe pėr sa i pėrket rritjes ekonomike, Kosova ėshtė nė vend tė fundit, me 2,6 pėr qind.
Dorina Azo
GDP e 11 shteteve tė Ballkanit
Turqia
Popullsia 71 892 807 banorė
PBB 888 miliardė dollarė
PBB (Bazuar nė vlerėn e shkėmbimit tė valutės) 663.4 miliardė dollarė
Tė ardhurat pėr frymė 12 900 dollarė
Rritja ekonomike 5 pėr qind
Greqia
Popullsia 10 722 816 banorė
PBB 324.6 miliardė dollarė
PBB (Bazuar nė vlerėn e shkėmbimit tė valutės) 314.6 miliardė dollarė
Tė ardhurat pėr frymė 29 200 dollarė
Rritja ekonomike 4 pėr qind
Rumania
Popullsia 22 246 862 banorė
PBB 245.5 miliardė dollarė
PBB (Bazuar nė vlerėn e shkėmbimit tė valutės) 166 miliardė dollarė
Tė ardhurat pėr frymė 11 400 dollarė
Rritja ekonomike 6 pėr qind
Bullgaria
Popullsia 7 262 675 banorė
PBB 86.32 miliardė dollarė
PBB (Bazuar nė vlerėn e shkėmbimit tė valutės) 39.61 miliardė dollarė
Tė ardhurat pėr frymė 11 300 dollarė
Rritja ekonomike 6,2 pėr qind
Serbia
Popullsia 10 159 046 banorė
PBB 77.28 miliardė dollarė
PBB (Bazuar nė vlerėn e shkėmbimit tė valutės) 41.68 miliardė dollarė
Tė ardhurat pėr frymė 10 400 dollarė
Rritja ekonomike 7,3 pėr qind
Kroacia
Popullsia 4 491 543 banorė
PBB 68.98 miliardė dollarė
PBB (Bazuar nė vlerėn e shkėmbimit tė valutės) 51.36 miliardė dollarė
Tė ardhurat pėr frymė 15 500 dollarė.
Rritja ekonomike 5.8 pėr qind
Bosnja-Hercegovina
Popullsia 4 590 310 banorė
PBB 27.73 miliardė dollarė
PBB (Bazuar nė vlerėn e shkėmbimit tė valutės) 14.78 miliardė dollarė
Tė ardhurat pėr frymė 7 000 dollarė.
Rritja ekonomike 5,8 pėr qind
Shqipėria
Popullsia 3 619 778 banorė
PBB 19.92 miliardė dollarė
PBB (Bazuar nė vlerėn e shkėmbimit tė valutės) 10.92 miliardė dollarė
Tė ardhurat pėr frymė 6 300 dollarė
Rritja ekonomike 6 pėr qind
Maqedonia
Popullsia 2 061 315 banorė
PBB 17.35 miliardė dollarė
PBB (Bazuar nė vlerėn e shkėmbimit tė valutės) 7.397 miliardė dollarė
Tė ardhurat pėr frymė 8 500 dollarė.
Rritja ekonomike 5 pėr qind
Mali i Zi
Popullsia 678 177 banorė
PBB 5.918 miliardė dollarė
PBB (Bazuar nė vlerėn e shkėmbimit tė valutės) 2.974 miliardė dollarė
Tė ardhurat pėr frymė 3 800 dollarė.
Rritja ekonomike 7.5 pėr qind
Kosova
Popullsia 2 126 708 banorė
PBB 4 miliardė dollarė
PBB (Bazuar nė vlerėn e shkėmbimit tė valutės) 3.237 miliardė dollarė
Tė ardhurat pėr frymė 1 800 dollarė.
Rritja ekonomike 2.6 pėr qind
Korrieri
Rrezohen pretendimet per nje "mrekulli ekonomike shqiptare". Agjencia amerikane e Zbulimit e rendit Shqipėrinė nė vendin e tetė ne rajon, pasi Prodhimi i Brendshėm Bruto i saj llogaritet nė vlerėn e 19.9 miliardė lekė ose 10 miliardė dollarėve
Shqipėria vazhdon tė jetė shumė larg krahasuar me vendet e tjera tė Ballkanit, pėr sa i pėrket Prodhimit tė Brendshėm Bruto. Kufizimet e energjisė, mungesa e infrastrukturės dhe e prodhimit vendas vazhdojnė ta poziciojnė shumė larg Shqipėrinė nė prodhimin e tė mirave materiale qė ajo iu ofron qytetarėve tė saj. Sipas tė dhėnave mė tė fundit qė jepen nga CIA Factboook nė 11 shtetet ballkanike, Shqipėria renditet e 8-ta pėr nga Prodhimi i Brendshėm Bruto. Nė pėrshkrimin qė i bėhet ekonomisė shqiptare, thuhet se zvarritja e investimeve dhe mungesa e rrjetit hekurudhor ėshtė kthyer nė barrierė tė rritjes ekonomike. Kurse mungesa e energjisė cilėsohet faktor nė thithjen e investimeve tė huaja. Ekonomia shqiptare vazhdon tė mbahet nga tė ardhurat e emigrantėve, tė cilat kapin vlerėn e 600-800 milionė dollarė nė vit. Pjesa mė e madhe e kėtyre tė ardhurave vijnė nga emigrantėt shqiptarė nė Itali dhe Greqi, tė ardhura kėto qė ndihmojnė nė zbutjen e deficitit tregtar, thuhet nė raportin e CIA-s mbi ekonominė shqiptare. Po ashtu, sipas CIA-s, bujqėsia e cila zė njė tė pestėn e Prodhimit tė Brendshėm Bruto, por e cila nuk ka njohur zhvillim si rezultat i mungesės sė pajisjeve teknologjike pėr prodhimet bujqėsore. Kufizimet e energjisė dhe mungesa e infrastrukturės mbeten faktorėt kryesorė, tė cilėt vėshtirėsojnė punėn e biznesit dhe bėjnė akoma mė tė vėshtira thithjen e investimeve tė huaja. Ngritja e termocentralit tė Vlorės dhe linja e interkonjeksionit me Malin e Zi do tė jetė ndihmė pėr shkėputjen e vendit nga kriza energjetike. Gjithashtu, qeveria po vepron ngadalė nė kryerjen e investimeve nė infrastrukturė dhe rrjetin hekurudhor, duke krijuar barriera nė rritjen ekonomike tė vendit. Mjaft pozitive rritja ekonomike ka qenė gjatė viteve 2003 deri nė 2007, ku dhe inflacioni ishte i qėndrueshėm.
Renditja
Turqia mund tė quhet vendi mė i pasur i Ballkanit, nėse si faktor marrim prodhimin e brendshėm bruto. Sipas CIA Factbook, GDP nė Turqi ėshtė 888 miliardė dollarė. Greqia renditet e dyta nga vendet e Ballkanit qė kanė GDP-nė mė tė lartė. Mė pas me njė diferencė jo shumė tė madhe vjen Rumania. Nė listėn e vendeve tė Ballkanit qė kanė GDP-nė mė tė lartė Shqipėria renditet e teta, ku Prodhimi i Brendshėm Bruto i saj llogaritet nė vlerėn e 19.9 miliardė lekė apo 10 miliardė dollarė. Kosova renditet nė vendin e fundit pėr sa i pėrket nivelit tė Prodhimit tė Brendshėm Bruto. GDP-ja e Kosovės rezulton 4 miliardė dollarė. Dhe pėr sa i pėrket rritjes ekonomike, Kosova ėshtė nė vend tė fundit, me 2,6 pėr qind.
Dorina Azo
GDP e 11 shteteve tė Ballkanit
Turqia
Popullsia 71 892 807 banorė
PBB 888 miliardė dollarė
PBB (Bazuar nė vlerėn e shkėmbimit tė valutės) 663.4 miliardė dollarė
Tė ardhurat pėr frymė 12 900 dollarė
Rritja ekonomike 5 pėr qind
Greqia
Popullsia 10 722 816 banorė
PBB 324.6 miliardė dollarė
PBB (Bazuar nė vlerėn e shkėmbimit tė valutės) 314.6 miliardė dollarė
Tė ardhurat pėr frymė 29 200 dollarė
Rritja ekonomike 4 pėr qind
Rumania
Popullsia 22 246 862 banorė
PBB 245.5 miliardė dollarė
PBB (Bazuar nė vlerėn e shkėmbimit tė valutės) 166 miliardė dollarė
Tė ardhurat pėr frymė 11 400 dollarė
Rritja ekonomike 6 pėr qind
Bullgaria
Popullsia 7 262 675 banorė
PBB 86.32 miliardė dollarė
PBB (Bazuar nė vlerėn e shkėmbimit tė valutės) 39.61 miliardė dollarė
Tė ardhurat pėr frymė 11 300 dollarė
Rritja ekonomike 6,2 pėr qind
Serbia
Popullsia 10 159 046 banorė
PBB 77.28 miliardė dollarė
PBB (Bazuar nė vlerėn e shkėmbimit tė valutės) 41.68 miliardė dollarė
Tė ardhurat pėr frymė 10 400 dollarė
Rritja ekonomike 7,3 pėr qind
Kroacia
Popullsia 4 491 543 banorė
PBB 68.98 miliardė dollarė
PBB (Bazuar nė vlerėn e shkėmbimit tė valutės) 51.36 miliardė dollarė
Tė ardhurat pėr frymė 15 500 dollarė.
Rritja ekonomike 5.8 pėr qind
Bosnja-Hercegovina
Popullsia 4 590 310 banorė
PBB 27.73 miliardė dollarė
PBB (Bazuar nė vlerėn e shkėmbimit tė valutės) 14.78 miliardė dollarė
Tė ardhurat pėr frymė 7 000 dollarė.
Rritja ekonomike 5,8 pėr qind
Shqipėria
Popullsia 3 619 778 banorė
PBB 19.92 miliardė dollarė
PBB (Bazuar nė vlerėn e shkėmbimit tė valutės) 10.92 miliardė dollarė
Tė ardhurat pėr frymė 6 300 dollarė
Rritja ekonomike 6 pėr qind
Maqedonia
Popullsia 2 061 315 banorė
PBB 17.35 miliardė dollarė
PBB (Bazuar nė vlerėn e shkėmbimit tė valutės) 7.397 miliardė dollarė
Tė ardhurat pėr frymė 8 500 dollarė.
Rritja ekonomike 5 pėr qind
Mali i Zi
Popullsia 678 177 banorė
PBB 5.918 miliardė dollarė
PBB (Bazuar nė vlerėn e shkėmbimit tė valutės) 2.974 miliardė dollarė
Tė ardhurat pėr frymė 3 800 dollarė.
Rritja ekonomike 7.5 pėr qind
Kosova
Popullsia 2 126 708 banorė
PBB 4 miliardė dollarė
PBB (Bazuar nė vlerėn e shkėmbimit tė valutės) 3.237 miliardė dollarė
Tė ardhurat pėr frymė 1 800 dollarė.
Rritja ekonomike 2.6 pėr qind
Iliriada Portal- Numri i postimeve : 4609
Reputation : 58
Points : 38540
Registration date : 08/12/2007
Similar topics
» Presidenti i Shqiperise Ilir Meta, thirrje qytetare te ngrihen ne mbrojtje te Kushtetutes se Shqiperise
» Meta: Rama po nxjerr PS jashte ligjit
» Vota qe nuk nxjerr fitimtar Ramen perben nje "maskarade"
» Dita antikorrupsion, Levizja Zgjohu nxjerr Ramen gjysmezhveshur
» Meta: Rama po nxjerr PS jashte ligjit
» Vota qe nuk nxjerr fitimtar Ramen perben nje "maskarade"
» Dita antikorrupsion, Levizja Zgjohu nxjerr Ramen gjysmezhveshur
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi