G20, objektivat e pjesėmarrėsve nė takim
Faqja 1 e 1
31032009
G20, objektivat e pjesėmarrėsve nė takim
G20, objektivat e pjesėmarrėsve nė takim
Paketat stimuluese, kontrolli i rreptė fi nanciar, rritja e rolit tė FMN-sė
Pas takimit qė organizuan nėntorin e kaluar nė Uashington, liderėt e G20, grupimit tė themeluar nė vitin 1999 do tė takohen nė Londėr mė 2 prill. Pritshmėria ėshtė e madhe, edhe pse disa analistė thonė se edhe nė kėtė takim nuk do tė merret ndonjė masė konkrete dhe e pėrbashkėt nė lidhje me mėnyrat e rrugėt pėr daljen nga kriza financiare. Mė poshtė janė skedat e vendeve pjesėmarrėse dhe objektivave tė tyre kryesorė qė do tė synojnė tė arrijnė nė takim
Kanadaja
Popullsia: 33 milionė banorė
GDP: 1.564 trilionė dollarė
Kryeministėr Stefen Harper
Ky vend nuk ka qenė kurrė shumė bashkėpunues pėr sa i pėrket kontributit personal nė zgjidhjen e krizės globale, duke ia lėnė gjithė barrėn e problemeve fqinjit tė saj jugor, Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. Shpreson shumė nė vendimet e Amerikės, duke pritur qė zgjidhja tė vijė prej andej.
Shtetet e Bashkuara tė Amerikės
Popullsia: 304 milionė banorė
GDP: 14.33 trilionė dollarė
President Barak Obama
Presidenti i vendit, Barak Obama, shpresoi qė tė ndante edhe me vende tė tjera peshėn e stimulit ekonomik botėror, qė ka rėnė mbi supet e taksapaguesve amerikanė dhe tė binte dakord pėr reformat e institucioneve financiare pėr rikthimin e besimit. Por kėto shpresa janė pakėsuar ndjeshėm javėt e fundit, duke qenė se kryesisht evropianėt janė kundėr shpenzimeve tė mėtejshme financiare. Ata janė pėr rikonfigurimin e njė regjimi rregullator qė duhet tė jetė shumė mė i rreptė nga sa do tė donin Shtetet e Bashkuara.
Meksika
Popullsia: 110 milionė banorė
GDP: 1,143 trilionė dollarė
President Felipe Calderon
Lideri meksikan vjen me kėrkesėn pėr njė rikompozicionim tė organeve financiare botėrore nė kushtet e krizės ekonomike. Sikundėr edhe Brazili, Calderon i Meksikės u takua me Presidentin francez, Sarkozi, dhe ra dakord pėr njė ridimensionim tė rendit ekonomik botėror dhe goditje ndaj spekulimeve tė papėrgjegjshme dhe tė parregullta. Ai kėrkon gjithashtu edhe zgjerimin e G20 nė mėnyrė qė nė tė tė pėrfshihen edhe tregjet nė zhvillim si ai i Meksikės.
Brazili
Popullsia: 196 milionė banorė
GDP: 1665 trilionė dollarė
President Iniacio Lula de Silva
Presidenti Lula kėrkon qė Fondi Monetar Ndėrkombėtar dhe Banka Botėrore tė shtojnė kreditė ndaj ekonomive mė problematike dhe ka kėrkuar qė organizatat botėrore tė financave tė jenė mė demokratike. Brazili sė bashku me Rusinė, Indinė e Kinėn kanė kėrcėnuar se do tė heqin fondet e tyre nga FMN nėse ajo nuk do tė ketė mė shumė zė nė vendimmarrje.
Argjentina
Popullsia: 40 milionė banorė
GDP: 338.7 trilionė dollarė
Presidente Kristina Kirshner
Liderja argjentinase kėrkon reforma tė sistemit financiar, ndėrkohė qė kriza e ka goditur rėndė vendin amerikanojugor me njė inflacion gjithnjė e nė rritje dhe gjithashtu me njė rritje tė ndjeshme tė ēmimeve. Ajo do tė kėrkojė edhe barazi mė tė madhe nė pėrfaqėsimin e vendeve tė ndryshme nė organizatat ndėrkombėtare si ato financiare, ashtu edhe ato tė Kombeve tė Bashkuara.
Britania e Madhe
Popullsia: 61 milionė banorė
GDP: 2.787 trilionė dollarė
Kryeministėr Gordon Braun
Nėntorin e kaluar, kur liderėt botėrorė u takuan nė Uashington, Braun pėrfitoi nga rasti pėr tė ftuar tė gjithė pjesėmarrėsit nė njė takim tė organizuar nga Britania. Nė atė periudhė Braun mori shumė lavdėrime pėr mėnyrėn se si e pėrballoi turbullirėn e krizės, deri nė atė moment. Ndėrkohė, ambiciet mė tė mėdha pėr G20 nuk janė mė ato qė u parashtruan nė nėntor, megjithatė, Braun vazhdon me kėmbėngulje ta quajė organizimin e takimit nė Londėr njė sukses tė tij personal e ta pėrdorė si njė aset politik pėr zgjedhjet e ardhshme parlamentare.
Bashkimi Evropian
Popullsia: 491 milionė banorė
GDP: 1885 trilionė dollarė
Presidenti i radhės, Kryeministri ēek, Mirek Topolanek
Topolanek pėrfaqėson qėndrimin e pėrbashkėt tė vendeve tė Bashkimit Evropian qė bie nė kundėrshtim me planifikimin e stimujve tė tjerė fiskalė. Evropianėt janė tė mendimit se paratė e derdhura deri mė tani janė mjaftueshėm dhe se krizės i duhet njė rishikim i sistemit rregullator. Megjithatė, personalisht Topolanek ėshtė mė shumė pro qėndrimit amerikan dhe britanik pėr ēėshtjen
Rusia
Popullsia: 141 milionė banorė
GDP: 1757 trilionė dollarė
President Dimitri Medvedev
Presidenti do tė bėjė vizitėn e tij nė Londėr pėr takimin e G20. Qėllimi i tij i parė politik nė kėtė rast do tė jetė vendosja e njė marrėdhėnieje me Presidentin amerikan, Obama. Nė Londėr do tė zhvillohen edhe takimet e para mes tė dy presidentėve. Ekonomikisht Rusia do tė kėrkojė qė tė minojė dollarin si monedha dominante sot pėr sot nė glob. Njė javė mė parė, Rusia zhvilloi bisedime me Kinėn, Brazilin, Indinė mbi njė propozim pėr njė monedhė tė re ndėrkombėtare.
Kina
Popullsia: 1.3 miliardė banorė
GDP: 4.222 trilionė dollarė
President Hu Jintao
Kina preferon qė tė mbajė njė profil tė ulėt nė takime tė tilla, duke shmangur ēdolloj roli udhėheqės. Megjithatė, Presidenti Hu do tė vihet nėn presion pėr tė rritur rolin e vendit tė tij nė kontributin ndaj FMN-sė. Ka shumė mundėsi qė ai tė theksojė se kontributi mė i madh qė mund tė japė Kina pėr krizėn botėrore ėshtė tė vazhdojė tė mbajė nė gjendje tė mirė ekonominė e saj
Arabia Saudite
Popullsia: 28 milionė banorė
GDP: 4677 miliardė dollarė
Mbreti Abdul Azis Al Saud
Arabia Saudite ėshtė i vetmi vend i OPEC qė ėshtė njėherazi edhe anėtar i G20 dhe do tė pėrfaqėsojė nė takim si interesat e kartelit tė naftės, ashtu edhe ato tė botės arabe. Me krizėn ekonomike botėrore qė ka ulur ndjeshėm kėrkesėn pėr naftė, ēmimet e karburanteve kanė rėnė edhe pse OPEC ka tentuar tė ulė prodhimin. Mbreti kėrkon tė shohė shpresė pėr pėrmirėsim tė situatės qė do tė pasqyrohej menjėherė nė tregjet e naftės.
Afrika e Jugut
Popullsia: 49 milionė banorė
GDP: 3004 miliardė dollarė
Presidenti Kgalema Motlanthe
Afrika e Jugut vjen me shpresėn se Perėndimi nuk do ta harrojė Afrikėn dhe veēanėrisht angazhimet e marra nė takimin e 2005 nė Gleaneagles tė Skocisė gjatė takimit tė G20. Ajo do tė nxisė pėr ndėrmarrjen e veprimeve konkrete nga ana e botės sė zhvilluar. Afrika e Jugut ka njė kontroll shumė tė fortė mbi sektorin e saj financiar dhe u ka bėrė ballė tė gjitha kėrkesave tė ndėrkombėtarėve pėr tė zbatuar njė politikė mė tė lirė. Tė njėjtėn gjė do tė vazhdojė tua kėrkojė edhe vendeve tė tjera pėr tė dalė nga kriza.
India
Popullsia: 1.1 miliardė banorė
GDP: 1.237 trilionė dollarė
President Manmohan Singh
Pėr Kryeministrin 76-vjeēar tė Indisė, G20 ėshtė para sė gjithash njė mundėsi pėr tu pėrfaqėsuar dhe pėr ti dhėnė njė nxitje profilit tė vendit, si dhe njė vend pėr tė demonstruar arritjet ekonomike tė Indisė, dy javė para mbajtjes sė zgjedhjeve parlamentare nė vend. Partia e Kongresit qė drejton koalicionin qeverisės ka thėnė se Singh do tė vazhdojė tė jetė Kryeministėr nė rast se do tė fitojė zgjedhjet, edhe pse ai sapo e ka marrė veten nga njė operacion i fundit nė zemėr
Indonezia
Popullsia: 238 milionė banorė
GDP: 4968 miliardė dollarė
President Susilo Bambang Yudhoyono
Presidenti do tė kėmbėngulė pėr krijimin e njė "fondi mbėshtetės pėr shpenzimet" qė do tė ndihmojė vendet nė zhvillim pėr tė mbėshtetur programet e rimėkėmbjes ekonomike.
Australia
Popullsia: 21 milionė banorė
GDP: 1069 trilionė dollarė
Kryeministėr Kevin Rudd
Kryeministri australian do tė kėrkojė pėr rritjen e njė koordinimi mė tė madh ndėrkombėtar. Ekonomia e kontinentit ende nuk ndodhet nė recesion, por tė gjitha shenjat janė pėr njė pėrkeqėsim tė situatės. Kryeministri do tė kėrkojė edhe reformim tė FM-sė dhe vendosjen e Kinės nė qendėr tė qeverisjes globale, si dhe dhėnien e njė roli mė tė madh nė qeverisjen globale G20
Turqia
Popullsia: 72 milionė banorė
GDP: 798.9 miliardė dollarė
Kryeministėr Rexhep Taip Erdogan
Turqia pritet tė diskutojė ēėshtjen e njė sistemi paralajmėrues tė FMN-sė, qė duhet riparė nė kushtet e reja tė krijuara nga kriza. Pėr shkak tė numrit tė madh tė investimeve tė huaja me tė cilat Turqia ėshtė mėsuar kėto vitet e fundit, ka mundėsi qė tė kėrkojė edhe marrjen e masave dhe sigurive kundėr politikave tė mundshme proteksioniste tė shteteve tė ndryshme. Pėr Turqinė, kjo do tė thoshte njė reduktim tė menjėhershėm tė sasisė sė parave qė hyjnė nė vend.
Japonia
Popullsia: 127 milionė banorė
GDP: 4844 trilionė dollarė
Kryeministėr Taro Aso
Japonezėt pėrkrahin politikėn e Shteteve tė Bashkuara pėr sa i pėrket sasisė sė madhe nė shpenzimet publike. Qeveria e Aso ka premtuar shpenzimin e 3 trilionė jenėve tė tjerė pėr tė stimuluar ekonominė e vendit qė ėshtė nė recesion.
Koreja e Jugut
Popullsia: 48 milionė banorė
GDP: 8575 miliardė dollarė
President Lee Myung Bak
Presidenti do tė pėrqendrohet nė shuarjen e dyshimeve nga ana e vendeve tė tjera se Koreja ndodhet nė njė situatė tė rėndė financiare. Ai do tė pėrfitojė nga rasti pėr njė takim dypalėsh me Presidentin amerikan.
Gjermania
Popullsia: 82 milionė banorė
GDP: 3818 trilionė dollarė
Kancelare Angela Merkel
Gjermania ndodhet nė krye tė opozitės qė disa vende evropiane u bėjnė kėrkesave tė amerikanėve pėr shtimin e paketave stimuluese fiskale. Merkel ėshtė plotėsisht kundėr futjes sė parave tė tjera nė ekonominė kombėtare, tė paktėn pėr momentin. Gjermania ka zgjedhjet e pėrgjithshme pėrpara, nė shtator dhe Merkel e politikanė tė tjerė do tė pėrfitojnė nga rasti pėr ti treguar elektoratit tė tyre se masa qė kanė marrė ėshtė nė tė mirė tė vendit.
Franca
Popullsia: 64 milionė banorė
GDP: 2978 trilionė dollarė
President Nikolas Sarkozi
Presidenti Sarkozi do tė kėrkojė veprime tė menjėhershme pėr tė rregulluar tregjet financiare. Ai kėrkon kontroll tė rreptė ndaj fondeve private tė investimeve, "parajsave fiskale" dhe forcim tė mėtejshėm tė rolit tė FMN-sė. Por ndoshta mund tė bėjė lėshime pėr sa u pėrket paketave stimuluese, duke qenė se borxhi shtetėror i kalon tė 1.2 trilionė eurot.
Italia
Popullsia: 58 milionė banorė
GDP-ja: 2399 trilionė dollarė
Kryeministėr Silvio Berluskoni
Italia aktualisht kryeson presidencėn e G20 dhe Berluskoni do tė organizojė takimin e radhės nė korrik. Ai shpreson se G20 do tė jetė produktive pėr sa u pėrket vendimmarrjeve tė ndryshme nė lidhje me rregullat e reja tė financave dhe ekonomisė.
Paketat stimuluese, kontrolli i rreptė fi nanciar, rritja e rolit tė FMN-sė
Pas takimit qė organizuan nėntorin e kaluar nė Uashington, liderėt e G20, grupimit tė themeluar nė vitin 1999 do tė takohen nė Londėr mė 2 prill. Pritshmėria ėshtė e madhe, edhe pse disa analistė thonė se edhe nė kėtė takim nuk do tė merret ndonjė masė konkrete dhe e pėrbashkėt nė lidhje me mėnyrat e rrugėt pėr daljen nga kriza financiare. Mė poshtė janė skedat e vendeve pjesėmarrėse dhe objektivave tė tyre kryesorė qė do tė synojnė tė arrijnė nė takim
Kanadaja
Popullsia: 33 milionė banorė
GDP: 1.564 trilionė dollarė
Kryeministėr Stefen Harper
Ky vend nuk ka qenė kurrė shumė bashkėpunues pėr sa i pėrket kontributit personal nė zgjidhjen e krizės globale, duke ia lėnė gjithė barrėn e problemeve fqinjit tė saj jugor, Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. Shpreson shumė nė vendimet e Amerikės, duke pritur qė zgjidhja tė vijė prej andej.
Shtetet e Bashkuara tė Amerikės
Popullsia: 304 milionė banorė
GDP: 14.33 trilionė dollarė
President Barak Obama
Presidenti i vendit, Barak Obama, shpresoi qė tė ndante edhe me vende tė tjera peshėn e stimulit ekonomik botėror, qė ka rėnė mbi supet e taksapaguesve amerikanė dhe tė binte dakord pėr reformat e institucioneve financiare pėr rikthimin e besimit. Por kėto shpresa janė pakėsuar ndjeshėm javėt e fundit, duke qenė se kryesisht evropianėt janė kundėr shpenzimeve tė mėtejshme financiare. Ata janė pėr rikonfigurimin e njė regjimi rregullator qė duhet tė jetė shumė mė i rreptė nga sa do tė donin Shtetet e Bashkuara.
Meksika
Popullsia: 110 milionė banorė
GDP: 1,143 trilionė dollarė
President Felipe Calderon
Lideri meksikan vjen me kėrkesėn pėr njė rikompozicionim tė organeve financiare botėrore nė kushtet e krizės ekonomike. Sikundėr edhe Brazili, Calderon i Meksikės u takua me Presidentin francez, Sarkozi, dhe ra dakord pėr njė ridimensionim tė rendit ekonomik botėror dhe goditje ndaj spekulimeve tė papėrgjegjshme dhe tė parregullta. Ai kėrkon gjithashtu edhe zgjerimin e G20 nė mėnyrė qė nė tė tė pėrfshihen edhe tregjet nė zhvillim si ai i Meksikės.
Brazili
Popullsia: 196 milionė banorė
GDP: 1665 trilionė dollarė
President Iniacio Lula de Silva
Presidenti Lula kėrkon qė Fondi Monetar Ndėrkombėtar dhe Banka Botėrore tė shtojnė kreditė ndaj ekonomive mė problematike dhe ka kėrkuar qė organizatat botėrore tė financave tė jenė mė demokratike. Brazili sė bashku me Rusinė, Indinė e Kinėn kanė kėrcėnuar se do tė heqin fondet e tyre nga FMN nėse ajo nuk do tė ketė mė shumė zė nė vendimmarrje.
Argjentina
Popullsia: 40 milionė banorė
GDP: 338.7 trilionė dollarė
Presidente Kristina Kirshner
Liderja argjentinase kėrkon reforma tė sistemit financiar, ndėrkohė qė kriza e ka goditur rėndė vendin amerikanojugor me njė inflacion gjithnjė e nė rritje dhe gjithashtu me njė rritje tė ndjeshme tė ēmimeve. Ajo do tė kėrkojė edhe barazi mė tė madhe nė pėrfaqėsimin e vendeve tė ndryshme nė organizatat ndėrkombėtare si ato financiare, ashtu edhe ato tė Kombeve tė Bashkuara.
Britania e Madhe
Popullsia: 61 milionė banorė
GDP: 2.787 trilionė dollarė
Kryeministėr Gordon Braun
Nėntorin e kaluar, kur liderėt botėrorė u takuan nė Uashington, Braun pėrfitoi nga rasti pėr tė ftuar tė gjithė pjesėmarrėsit nė njė takim tė organizuar nga Britania. Nė atė periudhė Braun mori shumė lavdėrime pėr mėnyrėn se si e pėrballoi turbullirėn e krizės, deri nė atė moment. Ndėrkohė, ambiciet mė tė mėdha pėr G20 nuk janė mė ato qė u parashtruan nė nėntor, megjithatė, Braun vazhdon me kėmbėngulje ta quajė organizimin e takimit nė Londėr njė sukses tė tij personal e ta pėrdorė si njė aset politik pėr zgjedhjet e ardhshme parlamentare.
Bashkimi Evropian
Popullsia: 491 milionė banorė
GDP: 1885 trilionė dollarė
Presidenti i radhės, Kryeministri ēek, Mirek Topolanek
Topolanek pėrfaqėson qėndrimin e pėrbashkėt tė vendeve tė Bashkimit Evropian qė bie nė kundėrshtim me planifikimin e stimujve tė tjerė fiskalė. Evropianėt janė tė mendimit se paratė e derdhura deri mė tani janė mjaftueshėm dhe se krizės i duhet njė rishikim i sistemit rregullator. Megjithatė, personalisht Topolanek ėshtė mė shumė pro qėndrimit amerikan dhe britanik pėr ēėshtjen
Rusia
Popullsia: 141 milionė banorė
GDP: 1757 trilionė dollarė
President Dimitri Medvedev
Presidenti do tė bėjė vizitėn e tij nė Londėr pėr takimin e G20. Qėllimi i tij i parė politik nė kėtė rast do tė jetė vendosja e njė marrėdhėnieje me Presidentin amerikan, Obama. Nė Londėr do tė zhvillohen edhe takimet e para mes tė dy presidentėve. Ekonomikisht Rusia do tė kėrkojė qė tė minojė dollarin si monedha dominante sot pėr sot nė glob. Njė javė mė parė, Rusia zhvilloi bisedime me Kinėn, Brazilin, Indinė mbi njė propozim pėr njė monedhė tė re ndėrkombėtare.
Kina
Popullsia: 1.3 miliardė banorė
GDP: 4.222 trilionė dollarė
President Hu Jintao
Kina preferon qė tė mbajė njė profil tė ulėt nė takime tė tilla, duke shmangur ēdolloj roli udhėheqės. Megjithatė, Presidenti Hu do tė vihet nėn presion pėr tė rritur rolin e vendit tė tij nė kontributin ndaj FMN-sė. Ka shumė mundėsi qė ai tė theksojė se kontributi mė i madh qė mund tė japė Kina pėr krizėn botėrore ėshtė tė vazhdojė tė mbajė nė gjendje tė mirė ekonominė e saj
Arabia Saudite
Popullsia: 28 milionė banorė
GDP: 4677 miliardė dollarė
Mbreti Abdul Azis Al Saud
Arabia Saudite ėshtė i vetmi vend i OPEC qė ėshtė njėherazi edhe anėtar i G20 dhe do tė pėrfaqėsojė nė takim si interesat e kartelit tė naftės, ashtu edhe ato tė botės arabe. Me krizėn ekonomike botėrore qė ka ulur ndjeshėm kėrkesėn pėr naftė, ēmimet e karburanteve kanė rėnė edhe pse OPEC ka tentuar tė ulė prodhimin. Mbreti kėrkon tė shohė shpresė pėr pėrmirėsim tė situatės qė do tė pasqyrohej menjėherė nė tregjet e naftės.
Afrika e Jugut
Popullsia: 49 milionė banorė
GDP: 3004 miliardė dollarė
Presidenti Kgalema Motlanthe
Afrika e Jugut vjen me shpresėn se Perėndimi nuk do ta harrojė Afrikėn dhe veēanėrisht angazhimet e marra nė takimin e 2005 nė Gleaneagles tė Skocisė gjatė takimit tė G20. Ajo do tė nxisė pėr ndėrmarrjen e veprimeve konkrete nga ana e botės sė zhvilluar. Afrika e Jugut ka njė kontroll shumė tė fortė mbi sektorin e saj financiar dhe u ka bėrė ballė tė gjitha kėrkesave tė ndėrkombėtarėve pėr tė zbatuar njė politikė mė tė lirė. Tė njėjtėn gjė do tė vazhdojė tua kėrkojė edhe vendeve tė tjera pėr tė dalė nga kriza.
India
Popullsia: 1.1 miliardė banorė
GDP: 1.237 trilionė dollarė
President Manmohan Singh
Pėr Kryeministrin 76-vjeēar tė Indisė, G20 ėshtė para sė gjithash njė mundėsi pėr tu pėrfaqėsuar dhe pėr ti dhėnė njė nxitje profilit tė vendit, si dhe njė vend pėr tė demonstruar arritjet ekonomike tė Indisė, dy javė para mbajtjes sė zgjedhjeve parlamentare nė vend. Partia e Kongresit qė drejton koalicionin qeverisės ka thėnė se Singh do tė vazhdojė tė jetė Kryeministėr nė rast se do tė fitojė zgjedhjet, edhe pse ai sapo e ka marrė veten nga njė operacion i fundit nė zemėr
Indonezia
Popullsia: 238 milionė banorė
GDP: 4968 miliardė dollarė
President Susilo Bambang Yudhoyono
Presidenti do tė kėmbėngulė pėr krijimin e njė "fondi mbėshtetės pėr shpenzimet" qė do tė ndihmojė vendet nė zhvillim pėr tė mbėshtetur programet e rimėkėmbjes ekonomike.
Australia
Popullsia: 21 milionė banorė
GDP: 1069 trilionė dollarė
Kryeministėr Kevin Rudd
Kryeministri australian do tė kėrkojė pėr rritjen e njė koordinimi mė tė madh ndėrkombėtar. Ekonomia e kontinentit ende nuk ndodhet nė recesion, por tė gjitha shenjat janė pėr njė pėrkeqėsim tė situatės. Kryeministri do tė kėrkojė edhe reformim tė FM-sė dhe vendosjen e Kinės nė qendėr tė qeverisjes globale, si dhe dhėnien e njė roli mė tė madh nė qeverisjen globale G20
Turqia
Popullsia: 72 milionė banorė
GDP: 798.9 miliardė dollarė
Kryeministėr Rexhep Taip Erdogan
Turqia pritet tė diskutojė ēėshtjen e njė sistemi paralajmėrues tė FMN-sė, qė duhet riparė nė kushtet e reja tė krijuara nga kriza. Pėr shkak tė numrit tė madh tė investimeve tė huaja me tė cilat Turqia ėshtė mėsuar kėto vitet e fundit, ka mundėsi qė tė kėrkojė edhe marrjen e masave dhe sigurive kundėr politikave tė mundshme proteksioniste tė shteteve tė ndryshme. Pėr Turqinė, kjo do tė thoshte njė reduktim tė menjėhershėm tė sasisė sė parave qė hyjnė nė vend.
Japonia
Popullsia: 127 milionė banorė
GDP: 4844 trilionė dollarė
Kryeministėr Taro Aso
Japonezėt pėrkrahin politikėn e Shteteve tė Bashkuara pėr sa i pėrket sasisė sė madhe nė shpenzimet publike. Qeveria e Aso ka premtuar shpenzimin e 3 trilionė jenėve tė tjerė pėr tė stimuluar ekonominė e vendit qė ėshtė nė recesion.
Koreja e Jugut
Popullsia: 48 milionė banorė
GDP: 8575 miliardė dollarė
President Lee Myung Bak
Presidenti do tė pėrqendrohet nė shuarjen e dyshimeve nga ana e vendeve tė tjera se Koreja ndodhet nė njė situatė tė rėndė financiare. Ai do tė pėrfitojė nga rasti pėr njė takim dypalėsh me Presidentin amerikan.
Gjermania
Popullsia: 82 milionė banorė
GDP: 3818 trilionė dollarė
Kancelare Angela Merkel
Gjermania ndodhet nė krye tė opozitės qė disa vende evropiane u bėjnė kėrkesave tė amerikanėve pėr shtimin e paketave stimuluese fiskale. Merkel ėshtė plotėsisht kundėr futjes sė parave tė tjera nė ekonominė kombėtare, tė paktėn pėr momentin. Gjermania ka zgjedhjet e pėrgjithshme pėrpara, nė shtator dhe Merkel e politikanė tė tjerė do tė pėrfitojnė nga rasti pėr ti treguar elektoratit tė tyre se masa qė kanė marrė ėshtė nė tė mirė tė vendit.
Franca
Popullsia: 64 milionė banorė
GDP: 2978 trilionė dollarė
President Nikolas Sarkozi
Presidenti Sarkozi do tė kėrkojė veprime tė menjėhershme pėr tė rregulluar tregjet financiare. Ai kėrkon kontroll tė rreptė ndaj fondeve private tė investimeve, "parajsave fiskale" dhe forcim tė mėtejshėm tė rolit tė FMN-sė. Por ndoshta mund tė bėjė lėshime pėr sa u pėrket paketave stimuluese, duke qenė se borxhi shtetėror i kalon tė 1.2 trilionė eurot.
Italia
Popullsia: 58 milionė banorė
GDP-ja: 2399 trilionė dollarė
Kryeministėr Silvio Berluskoni
Italia aktualisht kryeson presidencėn e G20 dhe Berluskoni do tė organizojė takimin e radhės nė korrik. Ai shpreson se G20 do tė jetė produktive pėr sa u pėrket vendimmarrjeve tė ndryshme nė lidhje me rregullat e reja tė financave dhe ekonomisė.
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi