Calendar
Publications
Kėrko
Regjistrohu
identifikimiDossier/ Si e pushkatoi Enver Hoxha kunatin e tij, Bahri Omarin
Faqja 1 e 1
28062008
Dossier/ Si e pushkatoi Enver Hoxha kunatin e tij, Bahri Omarin
| Dossier/ Si e pushkatoi Enver Hoxha kunatin e tij, Bahri Omarin |
 |
| DORELA PACI |
|
| Ky vrau kunatin e tij. Ky ishte argumenti mė i pėrdorur pėr tė treguar sadizmin dhe tiraninė e diktatorit Enver Hoxha. Historia e pushkatimit tė Bahri Omarit, burrit tė motrės sė E. Hoxhės, ka qenė gjithnjė njė ngjarje intriguese pėr publikun. Nė dosierin e sotėm po sjellim me fakte e dokumente ngjarjen qė ēoi nė pushkatimin dhe dėnimin e 60 prej figurave mė intelektuale e patriotike tė vendit, nė vitin 1945, ku pėrveē Bahri Omarit ishin edhe figura tė njohura tė nacionalizmit shqiptar, si firmosėsi i deklaratės sė pavarėsisė, Fejzi Alizoti, Ibrahim Biēaku djali i firmosėsit tjetėr tė pavarėsisė, Aqif Pashė Elbasani, patrioti i njohur Ismail Golemi e tė tjerė. Personalitetet mė tė larta tė kupolės sė diktaturės si Hysni Kapo, Bedri Spahiu, Medar Shtylla, Beqir Balluku Billbil Klosi e tė tjerė kanė firmosur pjesėmarrjen e tyre tė drejtpėrdrejtė nė njė prej krimeve me tė bujshme tė diktaturės. E veēojmė si titull vrasjen e kunatit tė E. Hoxhės, jo pėr tė ulur rėndėsinė e viktimave tė tjera tė krimit komunist, por pėr tė theksuar mungesėn e kufijve nė atė qė mund tė bėnte diktatura dhe kupola e saj kriminale nė ruajtjen e pushtetit. Disa prej firmosėsve tė krimit shtetėror nė kėtė dosier, si Bedri Spahiu dhe Beqir Balluku, mė vonė do tė pėsonin tė njėjtin fat me viktimat e tyre. Mė poshtė po sjellim tė plotė seancėn e gjyqit farsė, qė ēoi nė pushkatim dhe burgime tė rėnda 60 pjesėtarė tė shquar tė elitės sonė kombėtare. Pėrgatiti: Dorela Paci Vendim Nemėr tė popullit shqiptar Gjykata speciale e Tiranės, e formuar prej: Koci Xoxe kryetar, gjeneral lejtnant Halim Bodo, anėtar, gjyqtar Gaqo Floqi, anėtar, gjyqtar Hysni Kapo, anėtar, kolonel Beqir Balluku, anėtar, n/kolonel Dr. Medar Shtylla, anėtar Faik Shehu, anėtar Bilbil Klosi, anėtar, n/kolonel Gjon Banushi, anėtar, major Me asistencėn e sekretarėve Kozma Toēi dhe Mustafa Ēizme, duke qenė prezent prokurori i popullit, gjeneral-major Bedri Spahiu, u mblodhėn nė sallėn e gjykimeve pėr tė gjykuar tė pandehurit: Fejzi Alizoti Terenc Toēi Aqif Pėrmeti Gustav Myrdacz Hilmi Leka Reshit Merlika Janver Hurshiti Beqir Valteri Zef Kadareja Kol Tromara Bahri Omari Dik Cami Daut Ēarēani Ismail Golemi Tahsim Bishqemi Kostandin Kote Shyqyri Borshi Xhevat Korēa Qemal Vrioni Ibrahim Biēakēiu Bajram Pustina Rifat Begolli Shuk Gurakuqi Xhavit Leskoviku Koēo Tasi Koēo Kota Sokrat Dodbiba Ethem Cara Sulejman Vuēiterni Lazėr Radi Ndoc Naraēi Mihal Zallari Sami Koka Fiqiri Llagami Andon Kozmaēi Akile Tasi Teufik Mboroja Gjergj Bubani Jakov Nilaj Rrok Kolaj Bilal Nivica Ismet Kryeziu Nedim Kokona Rifat Tatari Rrok Ger Vangjel Goxhami Ihsan Libohova Zef Banuesi Mahmut Golemi Zija Bejleri Emin Toro Manush Peshkėpia Ded Jakova Zejnel Prodani Sami Visoka Abedin Xhiku Zef Shiroka Luigj Filaj Abuduhrraman Telqiu Pėrfaqėsuar prej avokatėve Kristo Ēevi, Kristaē Nice, Muzafer Pipa, Ilia Ēipi, Haki Karapici, Spiro Stringa, Suat Asllani, Vasil Bidoshi, Aristidh Totazani, Vasil Xhaji, tė cilėt sipas akuzave tė veēanta tė komisionit qendror pėr zbulimin e krimeve e kriminelėve tė luftės dhe armiq tė popullit dhe akt-akuzės sė pėrgjithshme tė prokurorit tė popullit, akuzohen, nė bazė tė neneve 15 e 16 tė Ligjit mbi organizimin dhe funksionimin e gjykatave ushtarake, si kriminelė lufte ose armiq tė popullit. Nė rrjedhimin tė gjyqit, botėrisht dhe faqėsisht prokurori i popullit nė pretencėn e tij pėrfundimtare, duke ekspozuar veprimtarinė antikombėtare e antipopullore tė tė pandehurve tė lartpėrmendur, si para datės 7 prill nė pėrgatitjen e terrenit pėr okupacionin e Shqipėrisė prej forcave tė Italisė fashiste, ashtu dhe gjatė okupacionit tė huaj italian e gjerman, duke vėnė nė dukje vijėn politike tė klikave reaksionare e tradhtare tė vendit nė bashkėpunim me okupatorin dhe nė luftė kundėr lėvizjes sė popullit shqiptar, duke radhitur provat dhe faktet e njohura botėrisht dhe tė provuara me njė seri dokumentesh tė ndodhura dhe me deponimet e dėshmitarėve tė dėgjuar para gjyqit, duke prekur mbrojtjen e njėllojtė tė tė pandehurve dhe vėnė pėrballė fakte se pohimet dhe kundėrshtimet e tyre nė lidhje me njėri-tjetrin ose me deponimet e tyre tė bėra para komisionit hetues, duke rrėzuar deponimet e dėshmitarėve tė mbrojtjes, qė konsistojnė nė tregimin e disa shėrbimeve ose ndihmave qė tė pandehurit kanė bėrė pėr shumė arsye personave tė ndryshėm, kėrkoi deklarimin e fajtorėsisė tė 58 tė pandehurve tė parė si kriminelė lufte, ose armiq tė popullit dhe ndėshkimin kapital ndaj tė pandehurve. Nė kėtė kėrkesė pėrfshiheshin tė gjithė emrat e thėnė mė lart, duke pėrjashtuar vetėm dy nga tė pandehurit, qė i liruan pėr mungesė provash, Abdurrahman Telqiu dhe Luigji Filajn. Avokatėt mbrojtės nė pėrgjithėsi kėrkuan pafajėsinė e tė pandehurve, ose nė rast tė kundėrt, lehtėsimin e ndėshkimeve. Gjykata Mbasi studiojė proceset e mbajtura prej komisionit hetues tė krimineleve tė luftės, mbasi dėgjoi apologjinė e tė pandehurve; Mbasi studioi dokumentet me karakter tė pėrgjithshėm; Mbasi mori parasysh para komisionit hetues dhe apologjinė e tė pandehurve, si dhe tė gjitha faktet dhe arsyet qė pėrmbahen hollėsisht pėr ēdo tė pandehur nė pjesė ankese tė kėtij vendimi; Mbasi dėgjoi pretencėn e prokurorit; Mbasi dėgjoi mbrojtjen e avokatėve, si dhe fjalėn e fundit tė tė pandehurve. Konstaton: Se tė pandehurit Kol Tromara, Fejzi Alizoti, Terenc Toci, Jever Hurshiti, Bahri Omari, Kostandin Kote, Qemal Vrioni, Xhevat Korēa, Tefik Mboroja, Reshit Merlika, Jakov Vilaj, Shuk Gurakuqi, kanė pėrgatitur e lehtėsuar ose ndihmuar okupacionin fashist mė 7 prill 1939, nga brenda me lidhjen e akordeve politike (akordi i Tiranės etj), ekonomike (koncesione tė ndryshme si shoqėria SVEA, AGIP, minierat e Kuēovės, Selenicės, Banka Kombėtare etj.), me lejimin e penetracionit tė organizatave tė ndryshme, si nė ushtri ashtu edhe nė organizatat jashtėshkollore, me lėnien fushė tė lirė propagandės fashiste, nga jashtė dhe marrėveshjen e 1939-s, lidhur ndėrmjet Mustafa Krujės dhe delegatėve tė Bashkimit Kombėtar (Ali Kėlcyra e Qazim Koculi) pėr vendosjen e njė pushteti fashist nė Shqipėri, dhe zėvendėsimin e Zogut me njė princ italian prej shtėpisė Savoja, kjo marrėveshje ėshtė pėrfundimi logjik i vijės sė tyre politike. Se tė pandehurit Fejzi Alizoti, Terenc Toci, Jever Hurshiti, Bahri Omari, Kostandin Kote, Qemal Vrioni, Xhevat Korēa, Tefik Mboroja, Reshit Merlika, Jakov Vilaj, Shuk Gurakuqi, Koē Kote, Hilmi Leka, Shqyqyri Borshi, Tahsim Bishqemi, Gustav Mirdashi, Aqif Permeti, Bajram Pustina, Sulejman Vuēitermi, Sami Koka, Bilal Nivica, kanė sabotuar rezistencėn e popullit shqiptar kundėr okupatorit fashist nė ditėt e para tė prillit 1939. Mbasi nuk morėn vendim pėr rezistencė ose nuk organizuan rezistencėn, sabotuan direkt rezistencėn e popullit, duke lėshuar parulla disfatiste e ēorganizuar njėsitė ushtarake, si dhe duke i refuzuar armė popullit, pritė okupatorit fashist, si forcė ēlirimtare. Disa prej tyre duke qenė oficerė tė lartė nuk kanė bėrė detyrėn qė u takonte pėr mbrojtjen e atdheut. Se tė pandehurit: Fejzi Alizoti Terenc Toēi Aqif Pėrmeti Hilmi Leka Reshit Merlika Janver Hurshiti Beqir Valteri Zef Kadareja Kol Tromara Bahri Omari Daut Ēarēani Ismail Golemi Tahsim Bishqemi Kostandin Kote Shyqyri Borshi Xhevat Korēa Qemal Vrioni Bajram Pustina Rifat Begolli Shuk Gurakuqi Koēo Tasi Koēo Kota Ethem Cara Sulejman Vuēiterni Lazėr Radi Ndoc Naraēi Mihal Zallari Sami Koka Rifat Tatari Rrok Ger Vangjel Goxhami Ihsan Libohova Zef Banuesi Mahmut Golemi Zija Bejleri Emin Toro Manush Peshkėpia Ded Jakova Zejnel Prodani Sami Visoka Abedin Xhiku Zef Shiroka Luigj Filaj Abuduhrraman Telqiu Kol Tromara Pas datės 7 prill 1939 kanė bashkėpunuar aktivisht me okupatorin fashist italian, pranuan aneksimin e Shqipėrisė nėn formėn e unionit personal, krijuan qeveritė kukulla, fashistizuan vendin, nė mėnyra tė ndryshme (agjitacionin e propagandė etj.), vunė nė dispozicion tė armikut gjithė forcat shqiptare, mobilizuan popullin shqiptar nė luftė kundėr shteteve fqinje dhe demokracive tė mėdha. Tė pandehurit e lartpėrmendur sa mė shumė zgjerohej lufta nacional-ēlirimtare, sa mė shumė populli kish nevojė pėr bashkim nė luftė kundėr okupatorit, aq mė tepėr kėta shtrėngojnė radhėt me okupatorin dhe sė bashku me tė aq mė tė egėr bėhen kundėr popullit dhe ushtrisė sė tij. Krijuan organizatėn tradhtare Balli Kombėtar, pėrēanė popullin dhe shkaktuan vėlla-vrasje, sabotuan luftėn dhe bashkėpunuan ushtarakisht me armikun kundėr lėvizjes dhe ushtrisė nacional-ēlirimtare, bėnė vrasje, varje, masakrime, internime, burgime, shpėrngulje nė masė, djegie, shkatėrrime dhe plaēkitje. Se kur populli shqiptar dhe ushtria e tij nacional-ēlirimtare gjendej nė pėrleshje me njė okupator tė ri mė tė egėr. |
ILIRI- Numri i postimeve : 4300
Reputation : 48
Points : 35511
Registration date : 06/12/2007 -
Share this post on:
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi